Kaltas besikeičiantis klimatas
Pasaulyje nuolat kalbama apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalbama apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą. Gali pasirodyti, kad Lietuvos tai stipriai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Dėl klimato kaitos viskas keičiasi. Bendra žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų, kuomet viskas pasidengia sniego danga, mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi ir kiti klimatologai. Per penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Per penkiasdešimt metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie dešimčia. Ko gero, paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba klimatologas dr. Donatas Valiukas.
Kiti metų mėnesiai paveikiami mažiau.
„Labiausiai, bendram metinės temperatūros kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – minėjo klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
Nuolatinė sniego danga formuojasi po Kalėdų
Sniegas, kuris vos pasnigus nenutirpsta, pradeda formuotis jau po Kalėdų, arba per naujuosius metus.
„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.
„Paskutiniais metais toks rimtesnis sniegas būna tik per Kalėdas, o gal ir per naujuosius metus“, – mini L. Šidlauskaitė.
Šie metai geresni nei praeiti
Šiais metais sniego per Kalėdas sulaukti yra didesnė tikimybė, nei pernai.
„Gruodžio vidutinė temperatūra Lietuvoje jau yra minusinė, neigiama – 1,9 laipsniai. Su pernai metais, nereiktų apskritai lyginti. Lengviausia prisiminti pernai metus, pernai tikrai buvo labai šiltas”, – kalba dr. D. Valiukas.
Pernai buvo pasiektas Kalėdų šilumos rekordas.
„Pernai metų Kalėdos įsimena savo šiluma. Nidoje buvo pasiektas Kalėdų šilumos rekordas, ten temperatūra siekė + 8, 5 laipsnius. Niekada per Kalėdas nėra buvę šilčiau”, – kalba dr. D. Valiukas.
Žiemos pridaro netikėtų rūpesčių
Ateityje daugės ekstremalių oro reiškinių, orai bus mažiau nuspėjami.
„Pastaruoju metu ekstremalumas išaugo. Įsivaizduokite, jeigu vyrauja šiltos žiemos, kaip dabar buvusi šiltesnių žiemų serija, ir staiga viena šalta ištinka. Aišku, žmonės tam būna nepasiruošę, nei technika, nei finansai tam neparuošti būna, suplanuoti darbai kažkokie. Aišku žmogui tai sukelia stresą, nuostolius”, – kalba G. Stankūnavičius.
