klimatas

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Žinių radijas Klimato kaita liečia ir Lietuvą, o vienas iš šio reiškinio padarinių kai kuriuos net ir labai džiugina – tai ilgesnės vasaros, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilnius universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. „Nesame izoliuoti, išskirtiniai. Pastabesni žmonės jau tą seniai pamatę, o kitiems klimato kaita net kelia malonių pojūčių. Sakykim, vienas iš akivaizdžių reiškinių – ilgesnis vasaros sezonas.

  Staigūs klimato pasikeitimai mokslininkus paskatino dar garsiau kalbėti apie mus ištiksiančią katastrofą. News.com pristato 27 nutoraukas, kurios įrodo kaip sparčiai keičiasi mūsų Žemė ir kad kiekvienas turime padaryti išvadas. Didžiausi pasaulio vandens rezervuarai džiūsta. Midaus ežeras, Nevada   Pauelo ežeras, Juta   Džiūsta Kalifornijos vandens rezervuaras.   Dauguma augalų sparčiai nyksta dėl per mažo vandens kiekio.

 Paskutinės savaitės dienos bus gaivesnės ir leis šiek tiek atsipūsti nuo alinančio karščio. Taip LRT radijui teigė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Ketvirtadienis bus neramus. Antroje dienos pusėje trumpi lietūs palaistys daugelio šalies vietovių laukus. Vietomis liūtys bus smarkios, griaudės perkūnija, sulauksime škvalo ir krušos. Temperatūra dieną vietomis pakils iki 33 laipsnių. Penktadienio naktį trumpai palis vietomis, o dieną lis beveik visur. Galima tikėtis krušos, škvalo.

Jau kuris laikas Lietuva leipsta nuo mūsų kraštui nebūdingo karščio. Spiginanti saulė vargina dieną, o tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, neleidžia užmigti. Senka vandens telkiniai, o miškininkai trimituoja apie ypatingai išsausėjusius miškus ir gaisrų pavojų. Šitokią gamtos situaciją galima vadinti ekstremalia. Tokios gamtos anomalijos kaip karščiai, sausros, didelės liūtys, škvalai ir uraganai yra klimato kaitos padariniai.

Lietuvą užplūdusi neįprastai ilga karščių banga suteikė puikią progą prisiminti pasaulinio atšilimo keliamas problemas. Nors klimatologai primygtinai siūlo nepainioti besikeičiančių orų sąlygų su ilgalaikiais klimato kaitos procesais, daugelis mūsų gyvename tik šios dienos rūpesčiais, pamiršdami pasidairyti į platų su klimato kaita susijusių reiškinių horizontą.

Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai minimi nieko gero nežadantys pokyčiai. Mokslininkai mums vis primena, kad jei leisime temperatūrai ir toliau augti, ateityje susidursime su rimtomis gamtos išdaigomis. Pagrindinės grėsmės – ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurių padažnėjimas ir suintensyvėjimas stebimas jau šiandien. Tai suvokdami įvairių šalių inžinieriai ieško technologinių sprendimų kaip pagerinti įvarius daiktus ir objektus, prie kurių esame pratę, kad jie neterštų aplinkos.

Mokslininkai dažnai kalbėdami apie klimato kaitos grėsmes mini ekstremalių gamtos reiškinių padažnėjimą. Žadama, jog kai kurias pasaulio vietas dėl didelio iškrentančių kritulių kiekio siaubs potvyniai ir audros, pasauliui taip pat gresia ir alinančios sausros. Tačiau neretai užsimenama ne tik apie orų permainas, bet ir grėsmę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims.

2014 m. gegužės mėnuo buvo pats šilčiausias nuo 1880 metų, skelbia JAV mokslininkai, apibendrinę naujus vidutinės planetos temperatūros pokyčių duomenis. Pasak mokslininkų, tokios šiltos gegužės pasaulyje nebuvo nuo 1880-ųjų. Vidutinė praėjusio mėnesio temperatūra pasaulyje buvo 15,54 laipsnių pagal Celsijų, arba 0,74 laipsnio daugiau už vidutinį XX amžiaus rodiklį. Ankstesnis tokio pobūdžio temperatūrinis rekordas buvo užfiksuotas 2010m. gegužę.

Mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį šimtmetį Žemės klimatas atšilo 0,6– 0,9 laipsniais. Anot jų, nuo XX-ojo amžiaus vidurio mūsų planetos temperatūros augimą didžiąja dalimi lemia tai, kad atmosferoje padidėjo dujų, sulaikančių šilumą Žemės paviršiuje ir troposferoje, koncentracija. O pagrindiniais „kaltininkais“ jie įvardija anglies dioksidą, metaną, fluorintas arba f-dujas bei kitas ozono sluoksnį ardančias medžiagas.

Kai mes kalbame apie klimato taršos grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame gamyklų ir transporto taršą, o ne pietus ant mūsų stalo. Tačiau tiesa yra tokia, kad augantis maisto poreikis kelia vis daugiau grėsmės mūsų planetai. Pasaulio laukiantys iššūkiai, su kuriais susidurs dabartinė karta Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką globaliam atšilimui, išskiriantis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai ir lėktuvai kartu sudėjus.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Klimato kaita neatsiranda iš niekur. Mokslininkai sutinka, jog prie besikeičiančio klimato daugiausia prisidėjo žmonija ir jos vykdomos veiklos. Atrodytų nieko labai pavojingo nedarome, o dabar esame kaltinami. Tačiau ar susimąstome kiek energijos suvartoja didieji miestai ir kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) patenka į atmosferą dėl to.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

Mokslininkai jau kuris laikas kalba apie klimato kaitą ir tai, kaip ji paveiks ne tik žmones, bet ir visą gamtą. Reikia pripažinti, jog mums prie klimato kaitos prisitaikyti bus lengviau, kad ir ką ji atneštų, nors prognozės tikrai nežada lengvo gyvenimo. Tačiau pastaruoju metu kalbama apie gyvūnų prisitaikymą prie kintančio klimato ir svarstoma, ar vis dėlto jiems pavyks išgyventi tai, ką yra paruošusi klimato kaita.

Klimato kaita vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimus ir žada juos pakeisti. Daugeliu atveju pasikeitęs klimatas sukels nepatogumų, nes pasaulyje daugės ekstremalių gamtos reiškinių, kurie kels problemų visai ekosistemai ir jos išlikimui. Mokslininkai, suprasdami grėsmę, ieško įvairių būdų kaip švelninti klimato kaitą ir gyventi prisitaikant prie jos.

Klimato kaita ir jos sukeltos gamtos anomalijos – vienas iš svarbiausių iššūkių žmonijai. Tačiau jis gali tapti politinių bei ekonominių interesų ginklu galingųjų rankose. Vida Tavorienė Mokslininkai kol kas nesutaria, kokios yra esminės vykstančių gamtos pokyčių priežastys. Vieni tvirtina, kad klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Kiti daro prielaidą, kad tam daugiausia įtakos turi Saulės aktyvumas.

Mokslininkai kalbėdami apie klimato kaitą neapsiriboja vienu scenarijumi, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai ir kokių veiksmų imsimės, kad sušvelnintume jau dabar matomus klimato kaitos padarinius. Dažniausiai aptariami du scenarijai: pirmasis – jei nieko nekeisime, antrasis – jei imsimės pradėsime veikti jau šiandien.

Žinių radijas Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. „Viena vertus, turime pakankamai drėgmės, kas labai skatina mūsų augalijos gyvybingumą. Kita vertus, mūsų klimatas yra gana šaltas.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Artėjanti vasara Europoje gali tapti viena karščiausių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, prognozuoja Vokietijos ir D. Britanijos mokslininkai. Neįprastas karščių bangas ir stichines sausras jie sieja su prognozuojamu stipresniu nei vidutiniškai „El Nino“ reiškiniu Ramiajame vandenyne, kurio susidarymo tikimybė šiuo metu vertinama 65 proc.

Londono mokslininkų tyrimai parodė dar vieną neigiamą globalios klimato kaitos rezultatą. Specialistai nustatė, kad dėl temperatūros pakilimo plinta kenkėjai, naikinantys žemės ūkio kultūras. Jie palaipsniui persikrausto iš tropikų į vidutinių platumų klimato sritis, kur anksčiau niekada nebuvo sutinkami.

Dėl šylančio klimato besikeičianti aplinka verčia augalus ir gyvūnus elgtis neįprastai. Egzotiškos rūšys iš šiltųjų kraštų keliasi gyventi į vietas, kuriose iki šiol niekada nebuvo pastebėtos, o poliarinių zonų gyventojams tenka vis sunkiau grumtis už savo būvį.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Net jei išsipildytų gerojo scenarijaus prognozės ir vidutinė pasaulio temperatūra iki 2050 m. pakiltų mažiau nei dviem laipsniais, skaičiuojama, kad pasaulio valstybėms, siekiant prisitaikyti prie pokyčių, kasmet reikės apie 100 mlrd. dolerių. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojami tokie galimi katastrofiški įvykiai, kaip taifūnai ar potvyniai, pridarantys galybę nuostolių.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Vandenynų ir jūrų vandens lygis kyla jau nuo XIX amžiaus vidurio ir atrodytų tai nėra pats baisiausias dalykas. Tačiau pastebima, jog šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Prognozuojama, jog dėl šiltėjančio klimato vandens lygis dar labiau kils bei kels grėsmę ir pakrančių ekosistemoms, ir ten gyvenantiems žmonėms. Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.

Nuosavas automobilis yra neįkainojamas turtas, nes jis sutaupo mūsų laiką, kai reikia iš taško A nuvykti į tašką B. Tačiau taip išnaudodami visus jo privalumus mes nesusimąstome apie tai, kokią žalą darome gamtai. Juk automobilių skaičius vis auga, oro užterštumas didėja, o klimato kaita darosi vis akivaizdesnė. Laikas keisti savo vairavimo įpročius Mes visi galime rinktis kokiu būdu vykti į darbą.

Tai neįprasta šiluma, tai stingdančiu šalčiu stebinusi žiema baigiasi – jau rytoj kalendoriuje atversime pirmosios pavasario dienos puslapį. Vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, tai lėmė iš pietinių Atlanto vandenyno rajonų atkeliavusios oro masės: „Visus temperatūros pokyčius lemia bendroji atmosferos cirkuliacija: kur formuojasi, iš kur atkeliauja oro masės ir kaip jos pasiekia Lietuvą.

Daugelio jau nebestebina važiuojant per Lietuvą pakelėse matomi milžiniški Sosnovskio barščiai. Kaip jie atsirado mūsų šalyje ir taip išplito užgoždami vietines augalų rūšis? Ši invazinė augalų rūšis tik viena iš daugelio atkeliavusi į Lietuvą. Šiltėjant klimatui į mūsų šalies teritoriją keliasi vis naujos augalų ir gyvūnų rūšys ir kelia grėsmę vietinėms. Tai globalinė problema, aktuali daugeliui kraštų. Pasak Gamtos tyrimų centro direktoriaus, prof.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitoje patvirtinta, jog žmogus ženkliai prisideda prie klimato pokyčių. Būtent todėl jam tenka didžiausia atsakomybė kovojant su neprognozuojamus gamtos pokyčius žadančiu klimato atšilimu. Šią problemą spręsti bandoma precedentų neturinčiomis Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybose. JT bendroji klimato kaitos konvencija buvo pirmasis politinis atsakas į augantį suvokimą, kad yra ryšys tarp žmonių sukeliamos taršos ir klimato pokyčių.

Klimatas keitėsi visais laikais: ledynmečiai ir atšilimai formavo mūsų planetos veidą milijonus metų. Tačiau šiomis dienomis kalbame apie naują fenomeną – žmogaus veiklos sąlygotą klimato kaitą. 2013 metų rudenį Tarpvyriausybinės klimato kaitos taryba parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žmogaus indėlis į klimato atšilimą – esminis.

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų grėsmių tiek gamtai, tiek pasaulio ekonomikai. Norėdami sustabdyti gamtoje vykstančius reiškinius, tuo turime rūpintis visi – pradedant kiekvienu žmogumi, baigiant verslu ir politikais. Būtent todėl, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie mūsų šalies įsipareigojimus ir galimybes kuriant mažiau taršią ekonomiką ir švaresnį pasaulį.

 Planeta Žemė serga, ar pastebite tai? Sausros ir liūtys, audros ir taifūnai, nykstančios žuvys ir kertami miškai – tai mūsų Žemės skauduliai. Apie juos vis dažniau girdėdami vis labiau apsiprantame, pradedame žiūrėti į kaip neišvengiamus dalykus. Bet juk viskas žmogaus rankose, mes galime ir privalome tai pakeisti. Tarptautinė klimato kaitos komisija, vienijanti 195 pasaulio šalių mokslininkus paskelbė ataskaitą.

Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.

Mokslininkai mano, kad dabartinės klimato šiltėjimo pauzės priežastis yra Ramiajame vandenyje per pastaruosius 10 metų sustiprėję vėjai. Kai tik jie vėl ims silpnėti, temperatūra mūsų planetoje ims staigiai didėti. Australų mokslininkai mano, kad tai atsitiks jau po 5 metų. Nors šiltnamio dujų emisijos į atmosferą ir toliau didėja, globali vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje nuo 2001 metų išlieka daugmaž stabili.

2014 m. Ramiajame vandenyne laukiamas nestiprus „El Ninjo“ reiškinys, dėl kurio vyksta neįprastas ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, prognozuoja mokslininkai. „El Ninjo“ vandenyno paviršiaus temperatūros svyravimų fazė gana pastebimai įtakoja klimatą. Apie šiemet prognozuojamą „El Ninjo“ reiškinį pranešė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) specialistai.

Žemės gelmėse glūdintis skysto metalo branduolys generuoja magnetinį lauką – mūsų planetos imuninę sistemą, saugančią visa kas gyva nuo pragaištingos kosminės radiacijos. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 200 metų Žemės magnetosfera susilpnėjo net 15 proc. Tai reiškia, kad Žemės gyventojams derėtų susimąstyti apie dar vieną žmonijai ir apskritai visos planetos gyvybei gresiantį išbandymą. Žemės magnetinis skydas į kosminę erdvę nusidriekęs ne vieną tūkstantį kilometrų.

536 metais Saulė apsiblausė ir pasaulį purtė badas, maras ir imperijų griūtys. Nauji duomenys rodo dvigubą apokalipsę. „Saulė darėsi blausesnė dieną, o mėnuo – naktį, vandenynas kunkuliavo purslais nuo tų metų kovo 24 dienos iki kitų metų balandžio 24-osios… Ir kadangi žiema buvo tokia atšiauri, jog nuo neįprastai gausaus sniego išnyko paukščiai… tarp žmonių… tvyrojo nerimas… dėl negandų“ Zacharias iš Mytilene (Chronicle, 9.19, 10.1) Šie metai yra 536-ieji, ir Bizanti...

JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės poveikis Žemės klimatui yra labai mažas. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Geoscience“. Tyrimo autoriai analizavo temperatūros pokyčius tolimoje praeityje remdamiesi istoriniais šaltiniais ir metinėmis medžių kamienų rievėmis. Pavyko nustatyti, kad tūkstantį metų beveik iki pat 1800-ųjų svarbiausias klimato kaitos veiksnys šiauriniame Žemės pusrutulyje buvo ugnikalnių išsiveržimai.

2013-ųjų metų lapkričio mėnuo buvo pats šilčiausias per visą meteorologinių matavimų istoriją (nuo 1880 m.), konstatavo JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Amerikiečių mokslininkų paskelbta ataskaita remiasi duomenimis apie vidutinę sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūrą visame pasaulyje.

Rytoj startuoja lietuvių ekspedicijos „Septynios Afrikos“,per kurią keliautojai aplankys septynias skurdžiausias Juodosios Afrikos šalis. „Pasiruošiamieji darbai vyksta sklandžiai. Nuotaikos geros. Baigiame susidėlioti kelionės maršrutą, nes norime aplankyti tas vietas, kurios nėra turistų lankomos ir mėgstamos. Norime pamatyti daugiau egzotikos“, – apie būsimą kelionę į Afriką pasakojo Vilniaus universiteto dėstytojas, poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys.

Žmogus turi genetinę klimatinę atmintį. Todėl mūsų organizmas labiausiai pritaikytas gyventi ten, kur gimėme. Todėl po septynių dienų poilsio šiltuosiuose kraštuose neretai grįžtame labiau pavargę negu pailsėję. Tokias mintis Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje sveikatos konferencijoje išsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. Ar sveika Maldyvuose sutikti Naujuosius metus? A. Galvonaitė pateikė paprastą pavyzdį.

2047 metais Žemės klimatas pasieks vadinamąjį negrįžtamumo tašką, kuomet su pasauliniu atšilimu susiję jo pokyčiai taps nebegrįžtami, prognozuoja JAV mokslininkai. Klimato negrįžtamumo tašku vadinamas reiškinys, kai vidutinė pačių šalčiausių metų temperatūra viršys vidutinę šilčiausių metų temperatūrą per per 145 metų meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1860 iki 2005 m.), sakoma pranešime.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija žada paskelbti griežčiausią iki šiol perspėjimą dėl klimato pokyčių, jų padarinių ir galimybių juos paveikti. Ši organizacija, kuriai 2007 metais buvo skirta Nobelio taikos premija, vienija tūkstančius mokslininkų ir, kaip tikimasi, penktadienį baigs svarstyti dokumentą.

Pasaulinis klimato atšilimas dėl natūralių priežasčių šiuo metu laikinai stabtelėjo, tačiau vėliau neišvengiamai tęsis, teigia D. Britanijos klimatologai. Pasak jų, dabartinė atšilimo „pauzė“ nėra netikėta, skelbia „Dailymail.co.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje yra daugiau kaip 120 tūkst. musių rūšių. Kai kurios iš jų, anot Lietuvos entomologų draugijos prezidento Andriaus Petrašiūno, siurbia žmogaus kraują, tik skirtingai nei uodai, musės ne kanda, o tarsi kerpa odą žirklėmis, todėl žmogui skauda. Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centre dirbanti daktarė Milda Žigutienė primena, kad musės yra pavojingos, nes platina įvairias ligas: žarnyno infekcijas, hepatitą A, dizenteriją, bakteriozę.

Kiekviena lazda turi du galus, sako sena liaudies patarlė, atsiradusi dar greičiausiai prieš prasidedant industrializacijos amžiui, tačiau jam puikiai tinkanti. Industriniai ir moksliniai pasiekimai daro mūsų gyvenimą vis patogesnį, tačiau dėl augančio energijos poreikio didėja CO2 išmetimas, kas spartina klimato atšilimą ir su juo susijusius mirtinus kataklizmus.

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.