Šių metų birželis, JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, pasiekė absoliutų vidutinės Žemės paviršiaus temperatūros rekordą nuo pat 1880 metų. Vidutinė mūsų planetos sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra birželio mėnesį siekė 16,22 laipsnius pagal Celsijų. Tai 0,72 laipsnio daugiau už vidutinį XX amžiaus rodiklį. O ankstesnysis šilčiausio birželio pasaulinis rekordas buvo užregistruotas 2010-aisiais: tada vidutinė temperatūra pasaulyje buvo pakilusi iki 16,19 laipsnių.
Šie faktai turėtų priversti rimtai susimąstyti vis dar abejojančius sparčiu klimato šiltėjimu, tačiau vėlgi trukdo paprasčiausia psichologija. Praėjęs birželis Lietuvoje buvo gana vėsus, daugelyje šalies rajonų vidutinė temperatūra buvo 1–1,5 laipsnio žemesnė už standartinę klimato normą, tad kalbos apie klimato šiltėjimą galėjo sukelti tik šypseną: tai kurgi toji šiluma?
Bet jei pakeltume akis už savo kiemo ribų, šypsenų ko gero pamatytume daug mažiau, bent jau Jungtinių Valstijų miškininkų, atsakingų už nacionalinių parkų priežiūrą, veiduose. Neseniai JAV nacionalinių parkų tarnyba oficialiai pranešė, kad juose stebimos dramatiškos klimato kaitos pasekmės. Pasirodo, didelę dalį Amerikos nacionalinių parkų šiuo metu yra apėmę neįprasti karščiai ir sausros (o kai kuriose šalies dalyse, priešingai, juose iškrito neįprastai daug kritulių). Pasak mokslininkų, tai kelia rimtą pavojų nacionalinių parkų augmenijai ir gyvūnijai.
Mokslo žurnale „PLOS One“ paskelbti JAV nacionalinių parkų tarnybos mokslininkų N. Fisichelli ir W. Monahano tyrimo rezultatai liudija, kad šalies nacionaliniai parkai pasikeitusių klimato sąlygų prasme įžengė į naują amžių. Mokslininkai skelbia, kad dabartinės oro temperatūros jų teritorijose yra pasiekusios aukščiausią temperatūrinės kreivės, stebimos nuo pat 1901 metų, dalį. Nustatyti ir svarbūs kritulių režimo pokyčiai.
Lygindami 289 JAV nacionalinių parkų klimatinius duomenis, užfiksuotus per praėjusius 10 – 30 metų, su duomenimis, surinktais nuo 1901 metų, tyrimo autoriai aptiko, kad 81 proc. JAV nacionalinių parkų yra veikiami ekstremaliai didelių karščių, 78 proc. iškrito neįprastai daug kritulių, o 43 proc. susidūrė su niokojančiomis sausromis.
Tačiau nereikia dairytis taip toli: klimato kaitos padariniai gerai jaučiami ir Lietuvos nacionaliniuose parkuose. Tik, pasirodo, nebūtinai visoms augalijos ir gyvūnijos rūšims jie yra neigiami.
Antai Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultete atliktas tyrimas (L. Pocienė. Klimato kaitos poveikio pušynų būklei vertinimas Aukštaitijos nacionaliniame parke) atskleidė, kad Lietuvoje šiltėjantys žiemos ir rudens sezonai bei mažėjantys kritulių kiekiai šaltuoju laikotarpiu lemia pušų lajų netekimo ar nesusiformavimo mažėjimą. Didesnė dirvožemio temperatūra rudens sezono metu esą taip pat teigiamai veikia pušų būklę.
Nors šylantis klimatas patinka Lietuvoje augančioms pušims, tokios permainos kitoms nacionalinių parkų augmenijos ir gyvūnijos rūšims nebūtinai bus palankios. Tiesa, daugeliu atžvilgiu klimato šiltėjimo pasekmės joms dar nėra aiškios, neabejotina tik viena: klimatas tampa kitoks, ir prie to prisitaikyti turės ne tik gamta, bet ir mes patys.
