Kovo 30 dieną paskelbtoje antrojoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad šio šimtmečio pabaigoje vidutinė oro temperatūra bus net 1,5–2 laipsniais aukštesnė, nei buvo 1900-aisiais.
Tirpstantys Grenlandijos ir Antarktidos ledynai bei abiejuose poliuose plonėjanti sniego paklotė nenumaldomai kelia pasaulinio vandenyno lygį, o šiluma iš vandens paviršiaus skverbiasi į vis tamsesnes gelmes.
Šie reiškiniai daro įtaką ir Lietuvos gamtai. „Dėl klimato pokyčių atsiranda daug invazinių rūšių, kurios išstumia mūsų platumai įprastas biologinės įvairovės rūšis“, – teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.
Tokių rūšių specialistai Lietuvoje priskaičiuoja iš viso 35-ias: 17 invazinių gyvūnų ir 18 augalų. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje fiksuojama ir vis daugiau šiltesnio klimato zonos šalims būdingų svetimžemių grybų rūšių.
Pasak S. Znutienės, atėjūnai greitai ir sėkmingai dauginasi, užima vietinių gyvenamuosius plotus ir naudoja jų maisto šaltinius, bet patys dažnai būna menkaverčiai ar net parazitiniai.
Dėl šylančio klimato keičiasi paukščių migracijos keliai, jų perėjimo ir žiemojimo arealai. Pavyzdžiui, dėl pasikeitusių sąlygų didelis pavojus išnykti gresia dirviniams sėjikams ir kurtiniams, Lietuvoje jau išnyko jūroje žiemodavusios sibirinės gagos. „Iš 207 Lietuvoje perinčių paukščių rūšių, jų arealams traukiantis šiaurės rytų kryptimi, 33 (16 proc.) rūšių populiacijoms, gali grėsti išnykimas“, – savo pranešime vasario mėnesį teigė Gamtos tyrimų centro direktorius, hab. dr. Vincas Būda.
Tuo tarpu vis dažniau pastebimi šiltųjų kraštų sparnuočiai. „Didysis baltasis garnys (Kaspijos regiono paukštis) keliolikos metų laikotarpyje iš atsitiktinės tapo ne tik gausiai sutinkama, bet ir perinčia rūšimi. 2009 m. Lietuvoje aptikta perinti dar viena nauja pietinė rūšis – bitininkas“, – pavyzdžių pateikė V. Būda. Į Lietuvą kartkartėmis atklysta netgi tokie egzotiški egzemplioriai, kaip rausvieji pelikanai.
Švelnėjant žiemoms ir ilgėjant šiltajam metų sezonui, keičiasi ir įvairių vietinių rūšių gyvenimo ciklas. „Pavyzdžiui, ilgėja erkių vegetacinis laikotarpis ir dėl to didėja rizika užsikrėsti Laimo liga arba erkiniu encefalitu. Kai kuriose vietose aptinkama uodų, platinančių paukščių maliariją“, – dėmesį atkreipė S. Znutienė.
Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos teigimu, siekiant ateityje švelninti neigiamą žmogaus veikos poveikį klimatui, svarbiausia mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį – dėl to valstybės mastu siekiama atitinkamai prie pritaikyti ir modernizuoti transporto, energetikos, pramonės ir kitas ūkio šakas.
Na o kaip prie klimato kaitos švelninimo galėtų prisidėti kiekvienas iš mūsų? „Pirmiausia – galvoti apie savo vartojimo įpročius“, – sako S. Znutienė.
Kuo daugiau įvairių daiktų perkame, kuo daugiau gaminių ir maisto produktų išmetame net nepanaudoję, tuo labiau kenkiame aplinkai: „Vien tam, kad šie produktai būtų pagaminti, yra naudojama energija ir išskiriamos šiltnamio dujos. O jų perdirbimas ar utilizavimas vėl reikalauja energijos. Tiesiog išmesti daiktai tampa šiukšlėmis, o maisto produktai pūdami išskiria šiltnamio dujas“, – paaiškino specialistė. Taip pat pirmenybę vertėtų teikti vietinėms ir ekologiškoms prekės, nes jų transportavimui ir gamybai sunaudojama mažiau energijos.
Be atsakingo ir darnaus vartojimo, taip pat labai svarbu energijos ir gamtos išteklių taupymas, ribotas asmeninio transporto naudojimas, atliekų rūšiavimas ir kiti kasdieniai „žali“ įpročiai.
