Tarptautinė klimato kaitos komisija, vienijanti 195 pasaulio šalių mokslininkus paskelbė ataskaitą. Joje pateikta tiksli ir subalansuota mokslinė informacija skirta sprendimus priimantiems asmenims. Ataskaita liudija grėsmingus klimato pokyčius. Kad klimatas tikrai šiltėja rodo visi stebėjimai: atmosferos, vandenynų, ledynų. Ypač smarkiai temperatūra kilo per pastaruosius 30 metų. Tai vyksta daugiausia dėl beatodairiškos žmogaus veiklos. Liūdnos miškų naikinimo pasekmės. Retėjant medžių, Žemė absorbuoja mažiau anglies dioksido, o tai yra viena iš pasaulinio atšilimo priežasčių. Miškai tebenaikinami ir toliau. Jeigu tai tęsis, prognozuojama, kad atogrąžų miškai išnyks maždaug per 20 metų.
Pasak aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, klimatas daugiausia šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Vien CO2 dabartinė koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 800 tūkstančių metų ir ji vis kyla. Didele dalimi tai lemia iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai mažėja sniego dangos plotai Šiaurės pusrutulyje, tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, tokių kaip Amsterdamas, Niujorkas, Venecija.
Daugės ekstremalių reiškinių
Mokslininkai nustatė, jeigu vidutinė pasaulio temperatūra pakils daugiau nei dviem laipsniais, sulauksime ekstremalių ir daugybei žmonių labai skaudžių anomalių gamtos reiškinių. Vis dažnesni ir stipresni bus taifūnai ir audros, kils vandenyno lygis, gyvenantys pakrantėse ir salose bus priversti išsikraustyti į saugesnes vietas, tokie emigrantai užplūs turtingesnes šalis. Kai kur viską išdegins sausros, o kitur - niokos stiprios liūtys. Pavojingų meteorologinių reiškinių daugės visose pasaulio vietose, visuose žemynuose, vandenynuose. Tai neabejotinai atsilieps šalių ekonomikai.
Stichinės kaitros užsuks į Lietuvą
Šiltėjant klimatui Lietuvoje vis dažnesnės mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Trumpėja žiemos, mažėja dienų su neigiama temperatūra. Prognozuojama, kad 2085 metais vidutinė žiemos temperatūra Vilniuje bus teigiama. Lyti dažniau neturėtų, bet didės kiekis kritulių, iškrentančių per vieną liūtį. Tai miestų lietaus kanalizacijai bus rimtas iššūkis. Prognozuojama, kad dvidešimt pirmajame amžiuje oro temperatūra Vilniuje didės apie 1 laipsnį per 30 metų, stichinių kaitrų tikimybė išaugs apie 30 procentų. Visi šie numatomi klimato pokyčiai – ilgalaikiai. Atskirais metais jie gali pasireikšti stipriau arba silpniau.
Reikšmingi sprendimai – gamtos išsaugojimui
„Siekdamos pasiruošti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos formate vykstančioms deryboms dėl visuotinio tarptautinio klimato kaitos susitarimo, dėl kurio tikimasi susitarti 2015 m. ir kuris įsigaliotų po 2020 m., Europos Sąjungos šalys aktyviai diskutuoja Europos Komisijos ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslus, ES 40 proc. išmetamųjų ŠESD sumažinimo, lyginant su 1990 m., ir 27 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo tikslai bus aptarti kovo mėn. pradžioje vyksiančiose Aplinkos ir Energetikos tarybose, kovo 20-21 d. vyksiančioje Europos vadovų taryboje.
Mokslininkų išvados, kokių veiksmų turi imtis išsivysčiusios ir besivystančios šalys, kad sustabdytume grėsmingus klimato pokyčius, pateiktos. Belieka visų pasaulio valstybių politikams susitarti ir priimti svarbius sprendimus mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius: vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus biodegalus transporte. Tačiau ir kiekvienas iš mūsų privalome pasistengti, kad Žemė būtų sveikesnė ir išsaugota būsimoms kartoms. Būtina mažinti beatodairišką vartojimą, taupyti gamtinius išteklius, rūšiuoti atliekas, apšiltinti namus, mažiau važinėti savo automobiliu, o daugiau naudotis viešuoju transportu, dviračiu, daugiau vaikščioti“ – tikina S. Znutienė.
