Kopenhaga ambicingai žiūri į klimato kaitą
Danijos sostinės planuose tapti visiškai į atmosferą anglies dioksido neišmetančiu miestu dar iki 2025 metų. Nereikėtų stebėtis, jog šis miestas užsibrėžė tokį ambicingą tikslą. Juk dar iki 2012 metų Kopenhaga sugebėjo sumažinti anglies dioksido emisijų kiekį 40 proc., lyginant su 1995 metais. Norėdamas visiškai atsisakyti CO2 taršos miestas sudarė veiksmų planą, kurio laikantis šis tikslas atrodo labai realus. Kopenhagos miesto meras Frank Jensen pabrėžė, jog sostinėje atsiras dar daugiau atsinaujinančios energijos šaltinių: žadama padidinti vėjo jėgainių kiekių ir investuoti į Saulės energiją bei jėgaines, naudojančias akmens anglį, keisti į tokias, kurios energijos pagaminimui naudoja biomasę.
Danijos sostinė visiems puikiai žinoma dėl dviračių transporto populiarumo. Tačiau pasak Kopenhagos mero, nors ši transporto priemonė ir yra viena populiariausių to negana, naudojimasis dviračiais ir toliau bus skatinamas. Šiam tikslui konstruojamas magistralei prilygstantis kelias, kuris padės išvengti dviračių spūsčių, kurios susidaro dėl didelio dviračių kiekio jiems skirtose juostose. Danai, kurie nemėgsta atšalus orams naudotis dviračiu arba kurių darbo vieta toli nuo namų, ateityje galės naudotis ir moderniu viešuoju transportu. Kopenhaga planuoja investuoti ir į naujesnius bei ekologiškesnius hibridinius autobusus, kurie sunaudoja žymiai mažiau degalų ir neteršia aplinkos taip, kaip paprasti autobusai.
Sostinė gali didžiuotis senais ir istoriniais pastatais, kurie puošia senamiestį, tačiau žvelgiant iš aplinkosauginės pozicijos tokie pastatai neefektyviai vartoja energiją. Didelis energijos ir šilumos kiekis iškeliauja lauk per įvairius plyšius. Tai pastebėjęs miestas įsipareigojo renovuoti senus pastatus, kad būtų pasiektas optimalus energijos vartojimas. Statydami naujus pastatus danai žada daug dėmesio skirti aplinkosaugai ir taikyti įvairias technologijas, kurios padėtų užtikrinti efektyvų energijos naudojimą.
Lietuvos miestai
Mūsų šalies savivaldybės taip pat nesnaudžia ir jungiasi prie įvairių aplinkosauginių iniciatyvų. Viena tokių – Merų paktas. Dar 2008 metais pradėtas savanoriškas mažų ir didelių savivaldybių susitarimas efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir kuo daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems energijos ištekliams. Šio pakto nariai siekia viršyti oficialų Europos Sąjungos tikslą iki 2020 metų išmetamo CO2 kiekį sumažinti 20 procentų. Šiuo metu paktą yra pasirašiusios daugiau nei 5000 Europos savivaldybių, tarp jų ir 13 Lietuvos savivaldybių. Taip pat šiais metais paskelbta nauja Merų pakto iniciatyva – „Merai prisitaiko“. Šia iniciatyva siekiama, kad savivaldybės į savo planus įtrauktų prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.
Kopenhagos planas kaip sumažinti CO2 kiekį galėtų tapti puikiu pavyzdžiu ir Lietuvos savivaldybėms. Jau dabar labai svarbu, kad į klimato kaitos problemą reaguotų visi ir ieškotų būdų kaip ją sušvelninti ir prie jos prisitaikyti.
Parengta pagal: http://www.energycommunity.org/documents/copenhagen.pdf
