Blogasis scenarijus
Jei ir toliau nekreipsime dėmesio į klimato kaitą ir nieko nedarysime, kad pristabdytume vis labiau įsibėgėjančius procesus, dėl atmosferoje besikaupiančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, prognozuojama, jog pasaulinė temperatūra pakils 4°C. Galbūt mums toks skaičius neatrodo reikšmingas, tačiau aplinkai šis skaičius reiškia esminius pokyčius.
Jau dabar stebimi ekstremalūs gamtos reiškiniai dėl tokio temperatūros pokyčio bus dažnesni ir stipresni. Tokios stichinės nelaimės, kaip potvyniai, sausros ir audros, kai kuriose pasaulio šalyse taps dažnais svečiais ir niokos viską, kas pasitaikys jų kelyje.
Baltijos jūros regiono šalių klimato kaita neaplenks. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio labiausiai kils žiemos temperatūra o vasarą temperatūros pokyčiai bus mažesni, tačiau tikėtina, kad daugės trumpalaikių karščio bangų. Panašu, kad kritulių kiekis didės visame Baltijos jūros regione visais metų laikais: žiemą vis dažniau iškris skysti krituliai, o vasarą daugės intensyvių liūčių. Žiemą Žemę vis rečiau dengs pastovi sniego danga . Baltijos jūros regione klimatas keičiasi ir jei nebus imtasi jokių veiksmų šie pokyčiai tik intensyvės.
Geresnis scenarijus
Mokslininkai teigia, jog saugiausia riba iki kurios gali kilti pasaulio temperatūra yra 2°C. Jei visos valstybės ir žmonės imtųsi veiksmų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, šis skaičius nebūtų viršytas. Viena svarbiausių priemonių, kuri turi būti taikoma visame pasaulyje – energijos gaminimas iš atsinaujinančių išteklių. Deginant iškastinį kurą į aplinką patenka didelis kiekis anglies dioksido (CO2), kuris prisideda prie šiltnamio efekto stiprėjimo mūsų planetoje. „Švarios“ energijos tiekimas vartotojams užtikrintų CO2 emisijų kiekio sumažėjimą, o laikui bėgant jų išvis nebeliktų. Tačiau tai ne vienintelis sprendimas. Svarbu rūpintis ir tokiais sektoriais, kaip žemės ūkis, susisiekimas ir pramonė.
„Pasaulio gyventojai gali imtis ir paprastesnių priemonių. Pradžiai užtektų ir to, jei vietoj automobilio rinktųsi viešąjį transportą arba dviračius“, - teigia J. Kilpys. Mes visi esame energijos vartotojai, tad labai svarbu elgtis atsakingai tiek namuose, tiek darbovietėje. Nereikėtų palikti daiktų budėjimo režime, nes jie ir toliau naudoja energiją. Taip ne tik auga sąskaitos už elektros energiją, bet ir CO2 kiekis atmosferoje. Renkantis maisto produktus, reikėtų prioritetą teikti lietuviškai produkcijai, nes jos nereikia vežti tūkstančius kilometrų, kad patektų ant mūsų prekystalių. Kai kurie iš mūsų neįsivaizduoja savo dienos raciono be mėsos. Tačiau gyvulininkystės pramonėje išsiskiria daug metano dujų, kurios taip pat sukelia šiltnamio efektą. Tad siūloma visiškai atsisakyti arba sumažinti mėsos bei paįvairinti racioną augalinės kilmės maisto produktais.
Klimato kaita jau vyksta, tad negalima manyti, jog vienas scenarijus mums žada išsigelbėjimą, o kitas pražūtį. Šie scenarijai priklauso nuo mūsų apsisprendimo, kokiame pasaulyje norime gyventi ateityje.
