Laikas keisti savo vairavimo įpročius
Mes visi galime rinktis kokiu būdu vykti į darbą. Galime eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu, dviračiu arba net neiti į darbą, o dirbti iš namų. Štai vilnietis Gintaras pasakoja, kad dažniausiai atšilus orams į darbą važiuoja dviračiu, o žiemą kooperuojasi su kolegomis. „Kasdien vienas iš mūsų važiuoja savo automobiliu ir prigriebia kitus. Tad vietoj to, kad į darbą važiuotų keturios skirtingos mašinos, važiuoja tik viena, o pakeliui ir reikalus galima aptarti, ir pasišnekučiuoti su kolegomis“,- aiškina Gintaras.
Kartais, visai netikėtai prisireikia kokio produkto ir reikia į parduotuvę. Daugelis iš mūsų nė nepagalvoję čiumpame mašinos raktelius ir išskubame apsipirkti. Kadangi tokiu atveju važiuojame su nespėjusiu įkaisti varikliu kuro sąnaudos ir CO2 išmetimai būna neproporcingai dideli. Tyrimai rodo, jog vienos iš dviejų tokių kelionių atstumas ne didesnis nei 3 km, taigi jis gali būti lengvai įveiktas einant ar važiuojant dviračiu.
Nepatartina ir liaudiškai tariant „pašildyti“ mašinos prieš pajudant, nes taip tiesiog sunaudojama daugiau kuro nei pradedant kelionę šaltu varikliu. Jei slėgis automobilio padangose žemesnis 0,5 baro, automobilis sunaudoja net 2,5 proc. daugiau kuro pasipriešinimui įveikti, o tai reiškia, jog ir 2,5 proc. daugiau išmetama CO2. Todėl būtina reguliariai tikrinti slėgį padangose. Tiems, kurie mėgsta greitį reikėtų pamąstyti ne vien apie savo ir aplinkinių saugumą, bet ir apie neigiamą poveikį gamtai. Važiuodami greičiau nei 120 km/val. greičiu sunaudojame 30 proc. daugiau kuro nei važiuojant 80 km/ val. greičiu.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijaus Auglio teigimu, transporto apimtys didėja ir žinant, kad mūsų automobilių parkas nėra pats jauniausias ir ne visur yra pastatyti aplinkkeliai, automobilių tarša yra pakankamai didelė. Tad kovai su ja Europos Parlamentas įvedė griežtesnius reikalavimus ir nuo 2020 metų visoms naujoms Europoje parduodamoms mašinoms bus taikomas apribojimas – jos negalės išmesti daugiau nei 95 g/km CO2. Šiuo metu galiojantis apribojimas leidžia į aplinką išmesti 130 g/km CO2. Tai gana rimtas iššūkis automobilių gamintojams, bet tikimąsi jį pasiekti.
Keliaukime saugodami aplinką
Šiais laikais, kai verslas plečiasi ir už Lietuvos ribų, verslininkams tenka dažnai keliauti į užsienį. Žinoma, verslo kelionėms yra būtinas greitis, tad skrydis lėktuvu į kitą šalį šiuo atveju geriausia išeitis. Kita vertus gyvenant naujųjų technologijų amžiuje su verslo partneriais užsienyje galima susisiekti naudojant išmaniąsias technologijas. Tačiau jei keliaujate savo malonumui, galbūt nėra tikslo skubėti ir taip tik dar labiau alinti gamtą. Rekomenduojama keliones lėktuvu rinktis tik tuo atveju, jei atstumas viršija 700 km, antraip reikėtų važiuoti traukiniu, autobusu ar nuosavu automobiliu, bet su kuo daugiau pakeleivių, kad CO2 išmetimai, tenkantys vienam žmogui būtų kiek įmanoma mažesni.
Kasdienės kelionės į darbą, universitetą, parduotuvę ar pas draugus, o taip pat ir verslo ar poilsinės kelionės turėtų ne vien tik mums teikti malonumą, bet ir tausoti aplinką. Juk mes esame šios Žemės svečiai ir turėtume atsakingiau žiūrėti į tai, kaip elgiamės su ja.
http://ec.europa.eu/clima/citizens/
