Nė lašo optimizmo
Klimatologės teigimu, pastoviai esant aukštesnei, nei turėtų būti, temperatūrai, prasideda grandininė reakcija ir vyksta atmosferos, ekosistemos pokyčiai: tirpsta ledynai, tirpsta amžino įšalo zona, o miestuose atsiveria ertmės, iš kurių veržiasi metanas ir taip dar paspartinamas klimato šiltėjimas.
Su meteorologe kalbą pradedame nuo to, jog paskutiniai jos pasisakymai žiniasklaidoje apie klimato pokyčius skamba labai grėsmingai ir pesimistiškai. „Jūs – ką, nematote pokyčių?“ – klausia A.Galvonaitė. Pasiteisinus, kad žurnalistei – tik 28-eri, meteorologė šypteli: „28-eri metai, tai jūs jau turėtumėte labai puikiai matyti, kaip pasikeitė pas mus viskas pastaruoju metu!“
Ir išties – patys matėme ir pajutome, kokia keista ir nežiemiška žiema šiemet buvo, ir kaip staigiai šovė pavasaris. Pernai – atvirkščiai, jis smarkiai vėlavo ateiti. A.Galvonaitė teigia, jog sulauksime dar ne to.
Gyvos kartos padariniai
Visa tai, ką dabar matome gamtoje, yra dar gyvos kartos padariniai. Orams įprasta didelė dinamika, tačiau ne klimatui. Procesas, kuris turėtų vykti per šimtus tūkstančių metų, dabar vyksta tiesiog akyse, pasakoja A.Galvonaitė.
Klimatologės teigimu, nuo XX a. septintojo dešimtmečio, prasidėjus labai sparčiam klimato šiltėjimui, klimato kaitos pasekmės tapo akivaizdžios.
„Per vieno, netgi jauno, žmogaus gyvenimą galima pastebėti pokyčių, vykstančių visame pasaulyje. Tai pastovus metinės temperatūros augimas, didelės anomalijos – kai po 30 laipsnių temperatūros ji staiga krenta iki 16 °C ir pan. Lietuva – vidutinių platumų juostoje, nėra tropikų kraštas, tačiau čia ir karščių, ir sausrų užsitęsusių pasitaiko. Vis dažniau sulaukiame sausringų laikotarpių. Atsiranda naujų ligų, įvairiausių vabzdžių ir paukščių, kurie emigruoja iš šiltesnių kraštų – jiems ten per karšta. Plika akimi matome, kaip mūsų spygliuočiams jau tampa per karšta pas mus. Be to, vasarą nebegirdime kitokios prognozės, kaip tik kad mūsų laukia škvalas arba perkūnija. Lietuva anksčiau nepasižymėjo šių reiškinių gausa. Baisu ar nebaisu, bet tai yra faktas“, – dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.
Jaučiame kitokią temperatūrą
Kyla klausimas, ar iš šių reiškinių galima įžvelgti teigiamų pokyčių. „Daug kas mąsto taip: gerai, bus šilčiau, reikės mažiau šildyti, ploniau rengsimės – aprangai mažiau išleisime, kaip ir kurui. O ką darysime su visomis ligomis ir parazitais, kurie atkeliaus iš tropikų? – šypteli klimatologė. – Manau, žmogui reikėtų labai rimtai susimąstyti ir išsaugoti tai, ką turime ir ką turėjome. Mūsų organizmas turi genetinę atmintį ir yra prisitaikęs prie vidutinės platumų juostos sąlygų. Neužmirškime, kad Lietuva turi daug upių ir upelių, tad jaučiame kitokią temperatūrą, nei rodo termometro stulpelis. Jaučiame daug didesnį karštį, galima sakyti – verdame savose sultyse.“
Klimatologė primena, jog lietuviai dar neišmoko savęs saugoti esant karščiams. „Moterys plieskiant saulei vidurdienį ravi daržus. Norisi paklausti: ar iš paskos tempiatės karstą?“
Pasiteiravus, ar toks įprastas lietuviams elgesys tikrai toks baisus, A.Galvonaitė nė nedvejodama atsako: „Supraskite: žmogus ne jaunas, susilenkęs, atstatęs galvą saulei, ir taip visą dieną dirba. Lietuviai neįpratę gerti pakankamai skysčių, mažai dengiame savo galvą, o akinius nuo saulės nešiojame tik tuos, kurie „mandri“, o ne tuos, kurie tikrai saugo akis. Šalyse, kur karšta, vidurdienį būna siesta: žmonės eina ilsėtis, miegoti, kuo mažiau juda. O karštą dieną Lietuva neištuštėja. Mes nemiegam – judam ir kepam.“
Žmogaus žala – 90 proc.
Mokslininkai mano, kad šio amžiaus viduryje Arkties ledas gali tapti tik sezoninis: vasaros metu ištirps ir susidarys tik žiemą. Ten gyvenantiems gyvūnams bus labai sunku susirasti maisto. Jau dabar baltosios meškos turi nuplaukti po 300 km, kad galėtų pasimaitinti.
„Galų gale, visi prisiėmė kaltę. Ilgą laiką žmonės nenorėjo prisipažinti, kad prisidėjo prie spartaus klimato kitimo. Dabar jau net didelėse konferencijose yra sutariama dėl mūsų padarytos didelės įtakos. Pasaulinė meteorologijos organizacija pripažino, kad žmonių įtaka klimato kaitai – net 90 proc.“
A.Galvonaitė teigia, jog, siekiant sumažinti gamtai daromą žalą, kiekvienas iš mūsų turėtų tapti atsakingesnis. Pirmiausia reikia mažinti vartojimą – mažiau šiukšlinti ar bent rūšiuoti šiukšles; mažiau važinėti automobiliais, ypač kai važiuojama po vieną ir net iki artimiausios parduotuvės tingima nueiti pėsčiomis; taupyti elektros energiją, o ne palikti įjungtus ir nenaudojamus elektros prietaisus. Tokios klaidos sparčiai didina šiltnamio efektą.
„Tą, ką išmetame į atmosferą, vienu ar kitu būdu gauname atgal“, – apibendrina klimatologė.
