Daugelio jau nebestebina važiuojant per Lietuvą pakelėse matomi milžiniški Sosnovskio barščiai. Kaip jie atsirado mūsų šalyje ir taip išplito užgoždami vietines augalų rūšis? Ši invazinė augalų rūšis tik viena iš daugelio atkeliavusi į Lietuvą. Šiltėjant klimatui į mūsų šalies teritoriją keliasi vis naujos augalų ir gyvūnų rūšys ir kelia grėsmę vietinėms. Tai globalinė problema, aktuali daugeliui kraštų.
Pasak Gamtos tyrimų centro direktoriaus, prof. Vinco Būdos, Lietuvoje atrasta ir užregistruota apie 3,5 tūkstančiai vabalų rūšių ir kasmet aptinkama po 30-40 naujų. Mokslininkai kiekvienais metais atranda apie 10 naujų drugelių rūšių, teigia, kad dar apie 100 rūšių yra neužregistruota. Per pastaruosius 10 metų aptikta apie ne viena nauja paukščių rūšis. Invazinės rūšys paprastai labai stiprios, gerai prisitaiko ir sparčiai plinta, nors Lietuvoje tikrai nepageidaujamos.
Serga pušys ir bitės
2010-2014 m. vien Nacionalinėje mokslo programoje „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ vykdyti 8 projektai, kurių objektai – mikroorganizmai, augalai, grybai, gyvūnai (ir stuburiniai). Gamtos tyrimų centro direktoriaus, habil. dr. Vinco Būdos teigimu, dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje nuo praėjusio dešimtmečio plinta į Europos Sąjungos pavojingų karantininių organizmų sąrašus įrašyti penkių rūšių invaziniai aukšliagrybiai, sukeliantys pušų ligas. Dėl ruduojančių ir džiūstančių pušų pavojaus varpais jau keletą metų skambina gamtininkai, rūpinasi ir gyventojai, bet efektyvių kovos būdų iki šiol nerasta. Jų paieška – mokslininkų rūpestis, tačiau tam reikia ir laiko ir, be abejo, lėšų.
Lietuvoje fiksuojama vis daugiau šiltesnio klimato zonos šalims būdingų svetimžemių grybų rūšių. Iš Australijos į Europą patekęs lietuviško pavadinimo net neturintis Clathrus archerii Lietuvoje pirmą kartą stebėtas 2011 metais. Remiantis kitų šalių patirtimi ir situacija kaimyninėse šalyse, prognozuotina, kad ateityje tokių rūšių dar daugės. Užfiksuoti ir nauji medunešių bičių ligų sukėlėjai, atkeliavę iš pietų – parazitai ir virusai. Visame pasaulyje, kur laikomos bitės, mokslininkai yra aptikę 18 virusų ir daugiau nei 30 parazitinių organizmų, sukeliančių bičių ligas. Lietuvoje šie skaičiai kol kas ženkliai mažesni, tačiau potenciali grėsmė – labai didelė.
Naujų rūšių daugės
Stebėdami paukščius mokslininkai pastebi, kad šiaurinės rūšys nyksta, o pietinių atsiranda vis daugiau. Pavasarį paukščiai parskrenda vis anksčiau, kinta jų arealai. Stebimi ir gyvūnų: miegapelių, šikšnosparnių, usūrinių šunų žiemos įmygio pradžios ir trukmės pokyčiai.
„Greičiausiai iš naujų rūšių plinta vabzdžiai, nes jie mobilūs. Štai per pastaruosius 20-25 metus Lietuvoje tapo įprastu ir dažnai sutinkamu vapsvavoris. Jo anksčiau mūsų kraštuose nebuvo. Augalų plitimas yra daug lėtesnis. Kad naujos augalų rūšys plistų sparčiai, klimato kaita turėtų būti labai staigi“, - teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.
Pastaruoju metu stebimas svetimžemių rūšių augalų invazijos spartėjimas. Pailgėjęs vegetacijos laikotarpis sudaro palankias sąlygas sparčiau daugintis kai kuriems svetimžemiams augalams ir palikti daugiau palikuonių. Dėl to spartėja jų plitimas ir didėja invazijos mastai. Pavyzdžiui, šiaurinio šemenio vegetacijos ir derėjimo laikotarpis išsitęsęs iki lapkričio vidurio. Prognozuojamas invazinių rūšių skaičiaus augimas, pirmiausia invazinėmis taps Lietuvoje jau esančios svetimžemės rūšys, taip pat kai kurie neseniai perkelti į mūsų kraštą kultūriniai (dekoratyviniai, energiniai ir kt.) augalai.
Mokslininkai prognozuoja, kad augalų ir gyvūnų invazinių rūšių Lietuvoje daugės. Ir tai tik viena iš šiltėjančio klimato pasekmių. Audros, taifūnai, sausros ir liūtys, kylantis vandenynų vandens lygis, tirpstantys sniegynai, išdžiūstančios upės daro dar daugiau žalos gamtai. Klimatas šiltėja daugiausia dėl beatodairiškos žmogaus veiklos, dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Todėl daugybė šalių pastaruoju metu aktyviai ieško būdų, kaip taisyti esamą situaciją ir gelbėti gamtą.
