klimatas

Lietuvoje, kaip ir didžioje dalyje Europos, spustelėjus šalčiams gyventojai perspėjami imtis saugumo priemonių, juolab, kad šiemet ši gamtos stichija jau pareikalavo aukų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja gyventojus apie stichinį meteorologinį reiškinį – speigą.

Vis dar manantiems, jog Graikijos Koso saloje nėra ką veikti be gulėjimo paplūdimiuose, skubu papasakoti, jog joje stūkso kalnai ir yra galybė lankytinų objektų, istorinio paveldo, kerinčios gamtos kampelių. Bet apie viską iš eilės, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Keliauti po Koso salą labai paprasta – yra pagrindinė gatvė iš kurios pasukama visomis pageidaujamomis kryptimis ir sugrįžtama vėl į pagrindinį kelią.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Dėmesio dėmesio – nuo kovo mėnesio vėl skrisime mėgautis Graikijos saulę ir Egėjo jūros gaiva į Koso salą! Jau rašiau apie lankytinus objektus Koso mieste (nepainiokite su visos salos pavadinimu, tai Koso salos didžiausias miestas), o toliau pažintį su šia šaunia Graikijos sala tęsime pasakojimu apie jos paplūdimius rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pirma asociacija, kuri galėtų kilti kalbant apie Koso salos paplūdimius – tai vieta, skirta poilsiui su visa šeima.

Neįprastai šilti orai, vyraujantys besibaigiančiais metais Didžiojoje Britanijoje, sujaukė įprastą ritmą gamtoje – čia ir dabar, gruodžio pabaigoje, toliau noksta gervuogės, o ant lapus numetusių šakų iki šiol kabo obuoliai. Pasak gamtininkų, Jungtinę Karalystę 2011 metais „dukart buvo aplankęs pavasaris“, o štai vasaros čia, galima sakyti, nebuvo.

Kur buvus, kur nebuvus, prieš porą mėnesių nulėkus 3 dienoms į Turkiją su “Viskas įskaičiuota" už 400 litų, buvome pakviesti paviešėti ir Egipte – juk reikia išbandyti visas turizmo rūšis ir kelionių organizatorių keliones tam, kad turėčiau su kuo palyginti, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Gruodžio pradžioje pagavom puikų pasiūlymą lėkti į Egiptą, Makadi Bay kurotą, 5* viešbutį “Stella Makadi Beach„ su “Viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu vos už 1380 litų.

Kelios valstybės sukritikavo Kanadą už pasitraukimą iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šį Kanados žingsnį pavadino „bloga žinia kovoje su klimato kaita“. Kanados aplinkos ministras Peteris Kentas pirmadienį pareiškė, kad Kanada pasinaudos savo teise oficialiai pasitraukti iš Kioto sutarties.

Jungtinių Tautų (JT) Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, surengtose derybose dėl klimato kaitos pamažu artėjama prie susitarimo, skelbia BBC. Sutarta, kad rengtis priimti naujus įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažinimo bus pradėta nuo Naujųjų metų. Parengiamajame dokumente sakoma, kad naujasis susitarimas turėtų būti paruoštas iki 2015 metų. Į jį būtų įtrauktos visos pasaulio šalys. Tiesa, neaišku, koks tiksliai bus teisinis šio dokumento pobūdis.

Daugiau kaip 1500 tautiečių didžiąsias žiemos šventes sutiks šiltų kraštų kurortuose, tarp kurių populiariausia Hurgada Egipte. Jau dabar aišku, kad šia poilsio kryptimi minėtam laikotarpiui vyks beveik 600 žmonių, ir tai yra beveik 20 proc. daugiau nei pernai. Tokius skaičius pateikia tarptautinis kelionių organizatorius TEZ TOUR, iki šios dienos pardavęs daugiau kaip 80 proc. visų planuotų kelionių šventiniam periodui.

Žąsys pūkuotos, kiškiai riebūs, kalendoriuje gruodis, o žiemos nėra. Rytais greičiau kvepia nesibaigiančiu vėlyvu rudeniu. Ką kaltinti, kad žiema dar neatėjo ir, kalbama, net neketina ateiti? Tai klausimas Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėjai mokslų daktarei Audronei Galvonaitei.

Islandijos mokslininkai perspėjo, kad greitai gali išsiveržti vienas iš didžiausių pasaulio ugnikalnių, ir tai gali paveikti pasaulio klimatą, rašo „telegraph.co.uk“. Didžiulio Katla ugnikalnio stebėjimo prietaisai užfiksavo neįprastai didelį aktyvumą. Ekspertai perspėja, kad Islandijoje gali greitai įvykti didžiausias ugnikalnio išsiveržimas per 100 metų. Prietaisai užfiksavo labai padažnėjusius žemės virpesius Katlos ugnikalnyje ir aplink jį.

Aukštai Peru Andų kalnuose, kur labai šalta, sausa ir augmenijos yra labai mažai, išgyvenimas priklauso nuo vieno gyvūno – alpakos. Tačiau pastaraisiais metais auginti alpakas tampa vis sunkiau, praneša CNN. Kalnai aplink Likapos miestelį, esantį maždaug 4,2 tūkst. metrų aukštyje virš jūros lygio, anksčiau buvo padengti ledu, o dabar – visiškai pliki. 30-metis alpakų piemuo Salomonas Parco, gyvenantis Likapoje, teigia, jog tai, kad nėra ledo, reiškia, kad nebus vandens.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Kanados gyventojas Normanas Armandas Martellis buvo priverstas keletą valandų praleisti Meadow ežere, kai jo kanoja beplaukiojant įšalo.Kaip pasakoja gelbėtojai, kurie padėjo 56 metų vyriškiui parsigauti į krantą, kanadiečio kanoja įšalo trečiadienį ryte, kai pradėjo sklaidytis rūkas ir šalti. Vyriškis, supratęs kas nutiko, bandė iki kranto nusigauti savarankiškai – palikti kanoją ir iki kranto nueiti įšalusiu ledu, rašo cbc.ca.

Geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris turėtų šaldyti ir drėkinti Ulan Batoro miestą vasaros laikotarpiu.Mongolija šį mėnesį ruošiasi atlikti vieną didžiausių eksperimentų su ledu tam, kad galėtų kovoti su neigiamais globalinio atšilimo padariniais, rašo guardian.co.uk. Ulan Batoro vyriausybės remiami geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris vasaros metu lėtai tirpdamas padėtų vėsinti ir drėkinti miestą.

Aukščiausio lygio klubas, komandos draugai - Europos žvaigždės, puikus klimatas - dalykai, kuriais Madrido „Real“ naujokas Martynas Pocius nuo šio sezono gali džiaugtis kasdien. Dar jaukiau lietuvis Ispanijoje gali jaustis ir todėl, jog nejaučia didelio kalbos barjero. Pasirodo, jog M.Pocius neblogai kalba ispaniškai. „Real“ internetinės svetainės paklaustas, kaip bendrauja su ekipos draugais, žaidėjas atsakė: „Esu labai laimingas, kad suprantu ispaniškai tai, kas susiję su krepšiniu.

Nors lapkričio pradžioje medžiai ir krūmai jau būdavo numetę lapus, o rudeninės gėlės vos laikydavo galvas, šiuo metu netoli už Panevėžio miesto galima išvysti raudonuojančias aguonas. Nemaža dalis jų dar tik skleidžiasi. Neįprastu gamtos reiškiniu susižavi ne vienas pro šalį važiuojantis vairuotojas: paėmęs fotoaparatą, jis brenda į raudonų žiedų lauką. Žydinčių aguonų lauką Lietuvoje pamatyti nėra labai lengva, ką jau kalbėti apie lapkričio pradžią.

Romos imperija driekėsi nuo pat Britanijos šiaurės iki Egipto dykumos. Tačiau atrodo, kad nenugalimųjų romėnų „Achilo kulnu“ tapo atšiaurus britiškas klimatas, rašo „Mail Online“. Mokslininkai teigia, kad Londiniumą 1-ajame mūsų eros amžiuje įkūrę ir čia apsigyvenę romėnai kentėjo dėl tiesioginės saulės šviesos trūkumo bei varganos mitybos. Londono muziejaus darbuotojai tiria turimus 22 tūkstančius gerai išsilaikiusių įvairių istorinių laikų londoniečių skeletų.

Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau. Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje. Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

Kai už lango niūru, norisi ne ko kito, o tik klestelėti į hamaką ir mėgautis saulės spinduliais... Ne, šį kartą kviesime jus ne į Maljorką ar Lanzerotę, papasakosime apie tai, kuriuose Europos miestuose dabar vis dar šilčiau, negu Lietuvoje, o prie lankytinų objektų nebevargina turistų eilės, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt.

Tvirtai įsikibęs Žydrojo kranto uolos smalsumą kelia siurrealistiškai atrodantis Prancūzijos miestelis Ezas. Jį šios šalies gyventojai taikliai vadina Erelio lizdu. Patekti į Ezą nelengva. Net keletą kartų pasiklydę pagaliau atsiduriame kalno viršuje, o miestelis vis tiek į mus įtariai žvelgia iš viršaus. Susiraizgęs 429 metrų aukštyje Ezas nuo prabanga ir madingu gyvenimu kunkuliuojančios Nicos bei Monako Kunigaikštystės nutolęs vos 10 kilometrų.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules?  Astronomai praėjusią savaitę paskelbė atradę planetą, pavadintą „Kepler-16b“, kuri skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias saules. Kaip atrodytų gyvenimas tokioje planetoje? Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules? Astrofizikas Alanas Bossas yra Carnegie mokslo instituto Vašingtone darbuotojas, vienas planetos „Kepler-16b“ atradėjų komandos narių.

Atėjus rudeniui, vis dažniau verkšlename, kad, štai, blogas oras, apsiniaukę, lyja... Tačiau, ko gero, gerai tik ten, kur nėra mūsų. Įdomu, kuris iš mūsų nuoširdžiai apsidžiaugtų, jei nuo šiol tektų gyventi ne šalyje, kurios net ir pavadinimas kai kuriais atvejais kildinamas nuo žodžio „lietus“, o, pavyzdžiui, viename iš sausiausių planetos kampelių? Ten taip sausa, kad net sunku įsivaizduoti: kai kuriuose planetos užkampiuose nė lašo lietaus nėra iškritę jau milijonus metų.

Vienas menininkas ant Arkties ledo atkūrė žymiausią Leonardo da Vinci piešinį „Vitruvijaus žmogus“, taip norėdamas atkreipti dėmesį į tirpstančius ledynus. Arkties ledo danga susitraukė beveik iki tokio paties lygio kaip 2007 metais, kai ji buvo rekordiškai maža, praneša naujienų agentūra AFP.

Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė. Gal dar kas prisimenate seną rusišką dainą, kurioje sakoma, kad gamtoje nėra blogo oro, bet koks oras – Dievo dovana, kurią reikia su dėkingumu priimti? Deja, ne visi su tuo sutiktų ir ne visiems, kaip mano mamai: geriausias oras – dargana. Kad mes, žmonės, esame labai priklausomi sutvėrimai, jau seniai nesistebime.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Su kuo jums asocijuojasi Aliaska? Prieš akis iškyla atšiaurios žiemos, kalnų upių ir tinginiaujančių baltųjų lokių vaizdai? Štai keltas faktų apie Šią šiaurią JAV valstiją, skelbiamų tinklalapyje great-vacation-in-alaska.com.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Liepa kai kuriose JAV dalyse buvo rekordiškai sausas mėnuo. 12 proc. šalies teritorijos kentėjo nuo „išskirtinės“ sausros, sunaikinusios pasėlius ir sukėlusios vandens trūkumą. „Išskirtinė“ sausra, pati stipriausia penkių balų skalėje, išplito didžiausioje JAV teritorija per 12 metų, kuomet Nacionalinis sausros sušvelninimo centras Nebraskos universitete pradėjo rinkti duomenis.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Jeigu daug keliaujate, greičiausiai pastebėjote, kad nepaprastai patrauklių žmonių galima sutikti kone visuose pasaulio kampeliuose. Nesvarbu, ar apsilankytumėte nedideliuose bažnytkaimiuose, ar erdviuose didmiesčiuose, vis vieną išvystumėte bent kelis asmenis, nuo kurių nesinori atitraukti akių. Tačiau yra ir tokių pasaulio vietų, kur naujai atvykusieji vaikštinėja iš nuostabos nepajėgdami sučiaupti burnos, kadangi pasijunta tarsi patekę į modelių agentūros foje. Pasak bootsnall.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.

Stipresnės nei Žemėje pūgos Marse? Atrodo neįtikėtina, tačiau tokie reiškiniai Marse galėjo vykti ir gali pasikartoti ateityje nepaisant ypatingai sauso planetos klimato. Marse nebuvo stebėta jokio lietaus ar jokių pūgų, jo klimatas pastaruosius 3,5 mlrd. metų laikosi labai sausas. Nepaisant to randami mineralų pėdsakai liudija apie tai, kad įvairiose Marso paviršiaus vietose tam tikru metu  galėjo atsirasti trumpalaikiai ežerai.

Šių metų orai yra šiltesni nei įprasti orai vasarą Lietuvoje. Sinoptikų duomenimis, vidutinė liepos mėnesio temperatūra šalyje viršija įprastas normas. Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šiltesnis nei paprastai šiemet turėtų būti ir rugpjūtis. „Na ne visai tradicinė ta liepa. Buvo numatyta, kad ji bus šiek tiek šiltenė. Kai kada priartėja prie klimatinės normos, tai vėl nutolsta. Manau, kad šitaip kartosis ir per visą vasarą“, – Lietuvos radijui sakė klimatologė.

Internete buvo publikuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame matyti didžiulė smėlio audra praūžusi pietvakarinėje Arizonos valstijos dalyje. Šios smėlio audros dar žinomos kaip „habubai“, dažniausiai kyla itin sauso arba pusiau sauso klimato regionuose. Habubai dažniausiai prasideda dėl perkūnijos griausmų, kurie sukelia vėjo gūsius. Pastarieji iš kritulių zonos keliauja link žemės.

Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kas tampa laimingesni jai pasibaigus. Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis ir žymiai labiau paplitusią žiemos depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective Disorder), daliai žmonių tampantis vasaros depresijos priežastimi, rašo portale msn.com. Tokia žmonių grupė, turinti minėtąjį sutrikimą, pasireiškiantį vasarą, šiuo šiltu metų laiku mažiau miega, mažiau valgo ir praranda svorio.

Trijų skirtingų tyrimų rezultatai liudija, kad per artimiausius 10 metų Saulės aktyvumas turėtų sumažėti, o dėl to Europoje vėl gali prasidėti Mažasis ledynmetis. Mokslininkai mano, kad D. Britanijos ir Europos artimiausiais metais laukia šaltos žiemos, o po kelių dešimtmečių net gali prasidėti Mažasis ledynmetis – su žemu Saulės aktyvumu siejamas vidutinės temperatūros sumažėjimas, lemiantis laikiną klimato atšalimą visame žemyne, skelbia  „Dailymail.co.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Nė viena tautinė turizmo agentūra kol kas nerengia kelionių į atogrąžų rojų — Ganą. Tačiau egzotiškų kraštų fanatikei Vilijai Gedvilienei pasisekė pamatyti šį įspūdingą, menkai civilizacijos paliestą Afrikos lopinėlį. Į Ganą žinomą kirpėją ir vizažistę Viliją pakvietė sena bičiulė Leonė Lynch. Darbas Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje lietuvaitei Leonei prieš kelerius metus baigėsi pažintimi ir vedybomis su britų diplomatu Kevinu Lynchu.

Keliose Anglijos vietose oficialiai paskelbta sausra, praneša Didžiosios Britanijos aplinkosaugos, maisto produktų ir kaimo reikalų departamentas, kuriuo remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Sausra paskelbta Rytų Anglijoje, kai kuriose Midlandų dalyse, o Anglijos pietvakariuose ir pietryčiuose fiksuojama „beveik sausra“. Tačiau vandens tiekimo kompanijos nuo sausros kenčiančiose vietovėse teigia, kad vandens tiekimas gyventojams neturėtų sutrikti.

Oro temperatūra pakilo iki 30, vandens – iki 22– 23 laipsnių šilumos. Tokius birželio karščius sinoptikai vadina teigiama anomalija ir žada karšesnę bei sausesnę nei įprastai vasarą. Žmonės kol kas labiau džiaugiasi nei piktinasi pirmąja šilumos banga, bet jau patiria šilumos smūgius. Saulė kaitresnė „Kol kas nieko ypatinga, galvos pasvaigsta, nėra kad virstų ir alptų“, – vakar sakė Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios pagalbos tarnybos vadovė.

Karo, politinės priespaudos ir nepritekliaus iš namų genamų žmonių skaičių netrukus papildys ir klimato chaosas. Kur dėsis milijonai klimato pabėgėlių? Italijos aplinkosaugos judėjimo ,,Legambiente" paskelbtame raporte teigiama, kad 2010 metais pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų klimato pabėgėlių – dėl klimato kaitos namų netekusių žmonių.

Specialistai parengė metodiką, kaip per šimtmetį dėl klimato kaitos pasikeis Panevėžio rajonas ir ūkininkų veikla. Šias rekomendacijas Panevėžio rajonas turės pirmasis šalyje, jomis galės naudotis ir kitos savivaldybės, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius. „Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia.