Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai.
Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk.
Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.
Tyrimai, skelbiami žurnale „Geophysical Research Letters“, rėmėsi dirvožemio pavyzdžiais, paimtais NASA „Phoenix“ misijos Marse 2008 metais metu.
Ekspertai tris metus atidžiai tyrė atskirtas dirvožemio daleles, bandydami nustatyti, ar planetoje buvo gyvybė.
Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų analizė parodė, kad dirvožemis Marse formuojasi panašiomis sausringomis sąlygomis, kaip ir Mėnulyje.
Dirvožemio mėginys paimtas iš ledu padengto šiaurinio Marso arktinio regiono, tačiau kiti tyrimai parodė, kad tokios pat rūšies dirvožemiu padengta visa planeta.
„Mes nustatėme, kad nors Marse ir yra ledo, planeta išgyvena supersausrą, kuri galbūt tęsiasi šimtus milijonų metų. Manoma, kad toks Marsas, kokį matome dabar, yra didelis kontrastas buvusiam anksčiau, kurio šiltesni ir drėgnesni periodai galėjo būti tinkamesni gyvybei“, – teigia tyrimo vadovas Tomas Pike'as.
„Būsimosios NASA ir Europos kosmoso agentūros misijos į Marsą, ketinančios ieškoti gyvybės įrodymų, turės kastis gilyn, nes ji gali slėptis po žeme“, – pridūrė jis.
