Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus.
Šlapios Oninės
Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos. Tą dieną buvo švenčiamas pirmojo derliaus nuėmimas, kepama pirmoji duona iš šviežių miltų. Šiemet Oninėms miltų teko pirkti iš parduotuvės, nes dėl gausaus lietaus sulėtėjo javų brendimas.
Antanas Bezaras, Šiaulių rajono vicemeras ir ūkininkas iki kaulų smegenų, sako, kad stiprūs šiųmečiai lietūs javams daro pastebimą žalą. Daug kur javai yra išguldyti. Juos bus sunkiau nukulti. Tenka naudoti daugiau cheminių preparatų, kad pasėlių nepultų įvairios ligos, nes kenkėjai dažniausiai mėgsta drėgną terpę.
A. Bezaras aiškino, kad lietus iš grūdų išplauna dalį baltymų, liaudiškai tariant, pyragai nebus tokie balti ir putlūs. Grūdai daugiau bus pašariniai negu maistiniai. Duonos tikrai turėtų pakakti, tačiau ūkininkai turės mažiau pelno. Tad tie, kurie šiemet daug investavo į techniką, ūkio modernizavimą, pažangias technologijas, turės pasukti galvą, kaip išvengti finansinių bėdų.
A. Bezaras sako stebintis orų prognozes. „Jau numato ir geresnių orų. Belieka dirbti ir tikėtis geriausio. Daugiau nerimo kelia pasaulinės grūdų kainos, kurios labai nukrito. Dar birželio mėnesį tona grūdų kainavo 800 litų, o dabar – 600“, – teigė ūkininkas ir vicemeras.
Išgelbėjo Kryžių kalnas?
Ūkininkas Linas Šateika verčiasi daržovių auginimu. Jis tikino, kad labiausiai baiminasi ne lietaus, o krušos: „Nemanau, kad šiemet prilis tiek, kiek pernai. Nepamenu daugiau tokių metų, kad būtų priliję tiek, kiek praėjusią vasarą. Suskaičiavau apie dešimt didžiulių liūčių, kurios sunaikino apie 30 procentų ūkininkų derliaus.“
Ūkininkas pasakojo, kad jau pradeda nuimti derlių. Renkamos kai kurios svogūnų rūšys, vėliau ateis ir kitų daržovių eilė. L. Šateika sako, kad šiemet jį aplenkė ne viena grėsminga liūtis. Pažįstami juokauja, kad Dievas apsaugojo, nes daržovių laukai plyti netoli Kryžių kalno.
„Praslinko debesys pro šalį, nors viską pakeliui skandino. Teko girdėti, kad ūkininkams iš Pasvalio šiemet labai trūko lietaus. Papildomų išlaidų turėjau ne dėl drėgmės, o sausros. Pavasarį buvo daugybė išlaidų, nes reikėjo kasdien laistyti“, – pasakojo ūkininkas.
L. Šateika tikino, kad lietaus eibių išvengia ir todėl, kad nuolat prižiūri drenažo sistemą. Dažnai karklų šaknys užkemša vamzdžius. Tenka juos valyti. Jei lietūs ypač stiprūs, skubiai sugalvojama, kaip nutekinti vandenį paviršiniais keliais. Pernai jis pumpavo vandenį iš laukų kompresoriais.
Ūkininkas sakė jau nesivadovaujantis liaudies išmintimi spėdamas orus. Nedaug naudos ir iš profesionalių meteorologų: „Pastarieji metai kažkokie nenormalūs – neprognozuojamos liūtys, karščiai. Kartais tenka lieti, kartais – siurbti vandenį.“
Bulvės gelbėjamos nuo maro
Ūkininkė bulvių augintoja Emilija Rimeikienė sakė, kad jau dabar bulvėms lietaus yra per daug. Žemesnėse vietose šakniagumbiai mirksta. Tenka papildomai naudoti chemikalų, kad nepultų įvairios ligos. Tokiais drėgnais metais bulves labiausiai puola maras. Tiršti rytmetiniai rūkai, gausi rasa, šiluma ir drėgmė dienomis, kasdienis lietus skatina užkrato plitimą.
E. Rimeikienė tikino, kad niekas savo daržų neteršia chemija be reikalo, nes kiekvienas purškimas – papildomos išlaidos. „Chemija nėra pigi. Kainuoja ir biokuras, gaištamas laikas“, – teigė ūkininkė.
Pasak jos, žemės ūkio produkcijos augintojai pavasarį negalvoja kur sėti, šlapi ar sausi bus metai, ant kalno ar papėdėje. Laukai keičiami sėjomainos principu. Bulvės į tą pačią žemę grįžta tik kas trečius ar ketvirtus metus.
E. Rimeikienė pastebi, kad klimatas šalyje pastebimai keičiasi. Dėl tropinių liūčių neįmanoma nuspėti, kur kepins saulė, o kur skandins liūtys. „Dar nuostolių neskaičiuojame. Tai darysime nuėmę derlių. Anksčiau gamta tokius dalykus krėsdavo retai. Dabar niekada negalime žinoti, ar pas mus palis, nors už kelių kilometrų laukai tiesiog plaukia upeliais“, – teigė ūkininkė.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
