Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės įsitikinimu, vienintelis kelias – mažinti vartojimą. „Pirmiausia – būtina keisti mąstymą. Mes įpratę per daug vartoti, pirkti ir mesti, nesusimąstant, kad galbūt mums kai kurių dalykų nė nereikia“, –sako ji.
Vienas ES pilietis - 481 kg šiukšlių
Kiekvienoje pasaulio valstybėje susidaro dideli kiekiai skirtingų rūšių atliekų: maisto ir kitos organinės atliekos, statybos, pramoninės, medicininės ir sanitarinės, dumblas, elektroninės ir įvairios cheminės kilmės, pavojingos atliekos. Šį sąrašą galima tęsti, tačiau akivaizdu viena: besikaupiančios atliekos ir jų kiekiai glaudžiai susiję su mūsų gyvenimo būdu, vartojimu ir gamyba.
ES duomenų apie atliekas centras, kaupiantis informaciją apie atliekas ES šalyse, pastebi, kad pastaraisiais metais didžiąją dalį atliekų sudaro mineralinės atliekos ir gruntas, kita dalis – metalas, popierius, kartonas, mediena, cheminės ir medicininės atliekos, gyvulinės ir augalinės atliekos.
Didžiąją dalį vadinamųjų „komunalinių atliekų“ generuoja namų ūkiai, mažesne apimtimi – smulkusis verslas bei visuomeninės organizacijos. Jau kelerius metus atliekų kiekis, tenkantis vienam ES gyventojui, iš esmės nesikeičia ir sudaro 481 kg.
Šiukšlės vis dar kaupiamos sąvartynuose
Nors lyginant pastarųjų metų duomenis, Lietuva šioje srityje daro pažangą, tačiau ji dar nėra pakankama – neseniai paskelbusi duomenis atliekų tvarkymo srityje, ES statistikos tarnyba Eurostat pastebi, kad 2013 m. Lietuva buvo viena daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Tai sudarė iki 64 proc.
Tik 21 proc. šiukšlių Lietuvoje buvo perdirbta, 8 proc. - kompostuota, 7 proc. - sudeginta, o vienam gyventojui teko vidutiniškai 433 kg šiukšlių.
Daugiau atliekų į sąvartynus išvežė Rumunija (97 proc.), Malta (88 proc.), Kroatija (85 proc.), Latvija (83 proc.), Graikija (81 proc.), Kipras (79 proc.), Slovėnija (77 proc.) Bulgarija (70 proc.) ir Vengrija (65 proc.).
Tuo tarpu visoje ES į sąvartynus išvežta 31 proc. atliekų, dar 28 proc. – perdirbta, 15 proc. – kompostuota, 26 proc. – sudeginta. Pagal perdirbtų atliekų dalį ES pirmavo Slovėnija (55 proc. visų atliekų),Vokietija (47 proc.), Belgija ir Airija (po 34 proc.).
Atsakomybė atsiperka
„Mes daugelį metų didžiavomės, kiek tonų šiukšlių surenkame. Tačiau ar čia yra kuo didžiuotis?“, – stebisi klimatologė dr. A. Galvonaitė. Jos įsitikinimu, toks mąstymas nežada nieko gera.
Mat specialistai pastebi, kad prastas atliekų tvarkymas tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos, teršia orą bei daro įtaką daugeliui ekosistemų. Ypač tai pastebima kaupiamuose atliekų sąvartynuose, kuriuose išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, metanas. Šias dujas sintetina sąvartyne esantys mikroorganizmai iš bioskalių atliekų, pavyzdžiui, maisto, popieriaus ir sodo atliekų. Priklausomai nuo sąvartynų įrengimo būdo, jie teršia žemę ir vandenį.
Tačiau šioms problemoms spręsti yra alternatyvūs būdai, tai – atliekų perdirbimas arba deginimas. Dažnai nesuvokiama, tačiau atliekos yra puikus šilumos ir energijos šaltinis, galintis pakeisti anglį ir kitas kuro rūšis.
Atsakingai tvarkant atliekas, sumažėja ir pačių atliekų, ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Ir nors ši atliekų tvarkymo sistemos diegimas nėra pigus dalykas, dažnai per ilgą laiką atsiperka: naujomis darbo vietomis, mažesniais ekonominiais nuostoliais, švaresne aplinka, o svarbiausia - užtikrinant planetos ateitimi.
