Per pastaruosius dešimtmečius sukauptos klimatinės žinios yra neįkainojamas išteklius ir būtina sąlyga priimant sprendimus klimato klausimais. Skaitlingi duomenys – nuo temperatūrų didėjimo iki ledyno tirpimo, nuo jūros lygio kilimo iki ekstremalių gamtinių reiškinių – įrodo mums, kad klimatas keičiasi, didžiąja dalimi dėl žmogaus veiklos, labiausiai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių kiekiais kiekvienais metais siekia vis naujas rekordines aukštumas. Mokslas taip pat mus tikina, kad mes dar galime pakeisti įvykių eigą ir sušvelninti klimato kaitos poveikį iki priimtino lygio. Šiandien mažai kas abejoja dėl klimato kaitos fakto ir atsakomybės, kuri tenka mums prieš ateities kartas. Žinios apie klimatą gali ir turi skatinti šį procesą ir padėti atsakingiems asmenims priimti teisingiausius sprendimus.
Keletas ryškesnių klimato kaitos prognozių, kurios remiasi dabar turima informacija apie klimato šiltėjimą.
- Garsusis miestas Maču Pikču (Peru), prastovėjęs keletą šimtmečių, gali išnykti dėl klimato kaitos. Peru mokslininkų nuomone, klimatas tampa vis griežtesnis: iš vienos pusės temperatūros kilimas ir sausros gresia miškų gaisrais, kurie gali sunaikinti statinius, iš kitos pusės – labai padidėjęs kritulių kiekis gali sukelti nuošliaužas. Taip prieš 4 metus stiprių liūčių sukelta griūtis jau perkirto vienintelį geležinkelį, vedantį į kalno viršūnę. Kasmet Maču Pikču aplanko apie milijoną žmonių. Dabar kalno viršūnėje įrengti specialūs postai, renkantys duomenis apie neigiamą poveikį, susijusį su klimato kaitą, o taip pat su turizmu.
- Mokslininkų teigimu, JAV antroje amžiaus pusėje laukia anomali „megasausra“, kuri gali tęstis dešimtis metų. Tokią išvadą padarė NASA, Kolumbijos ir Kornelio universiteto tyrėjai. Kaip pagrindą mokslininkai paėmė paleoklimatinių tyrimų duomenis, apimančius apie tūkstantį metų ir uždėjo juos ant 17 klimato kaitos prognozinių modelių. Seniau mokslininkai duomenis apie klimato kaitą „ištraukdavo“ analizuodami metinius ilgaamžių medžių kamieno žiedus. Modeliavimas parodė, kad dėl globalinio šilimo daugiametė sausra gresia pietvakarių ir centriniams JAV rajonams. Jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių sumažinti žmogaus įtaką klimato kaitai, nuo 2050 metų iki 2099 metų laikotarpiu yra net 80 proc. sausros tikimybė. Papildomu įtakos veiksniu taps JAV gyventojų sunaudojamo vandens kiekio didėjimas.
- Ateityje neišvengiamai pasikeis ir situacija Lietuvoje, nukentės gražiausios mūsų šalies vietovės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad pagal pesimistinį klimato kaitos scenarijų neigiamas pasekmes labiausiai pajustų mūsų pajūris ir konkrečiai saugomos teritorijos: Kuršių nerija ir Nemuno deltoje esanti Rusnės sala. Pasak klimatologo, jei žmonės ir toliau taip smarkiai terš aplinką, Baltijos jūros lygis gali pakilti 70 – 90 cm. Tai reikštų, kad Rusnei, kur jau dabar pavasariais keliai semiami potvynių, reikėtų labai prisitaikyti. Kuršių nerijoje nukentėtų marių pakrantės. Jos būtų labiau nuskalaujamos pakilus Kuršių marių lygiui, o ypač plaunamos pavasario potvynių metu. Iš Baltijos jūros pusės poveikis taip ryškiai nepasijustų. Pajūryje grėsmė kiltų Olando kepurei, garsiajam 25 metrų aukščio skardžiui Baltijos pajūryje prie Karklės. Nors ir dabar žiemos ir rudens audrų metu Olandų kepurė gana dažnai paplaunama, bet kylant Baltijos jūros lygiui ji dar labiau nukentėtų.
Dėl klimato kaitos gali keistis natūralūs gamtos kraštovaizdžiai. Štai Stelmužės ąžuolas. Jis auga jau tūkstantmečius, bet keičiantis klimatui, kritulių pasiskirstymui ir temperatūrai jis gali ir nebeišgyventi. Mums įprastas augalų ir gyvūnų rūšis keičia kitos. Ir jei mes važiuodavom apžiūrėti storiausio ir seniausio Stelmužės ąžuolo, tai gal ateityje važiuosim aplankyti storiausio skroblo.
Klimato kaitos poveikis gali pasijusti turizmui, turistų srautams. Tikėtina, kad vasaros metu bus didesni karščiai, o jie atbaido turistus. Kadangi Lietuva yra pakankamai šiaurėje, ne karščiausioje zonoje, turistų sulauktume daugiau. Pietų Europoje pasidarytų per karšta, kad ten galima būtų maloniai pailsėti. Taigi klimato kaitos poveikis Lietuvoje dvejopas.
