jurga petronytė

Nuo Sąjūdžio laikų žadama, kad Klaipėdos senamiestį skrodžianti Tiltų gatvė bus atiduota pėstiesiems. Tai numatyta ir Klaipėdos strateginiame plane, ir šiuo metu rengiamame senamiesčio atgaivinimo priemonių plane, tik jokių judesių šia linkme nematyti.

Parodose, koncertuose, nekomercinių filmų seansuose nuolat lankosi tie patys žmonės, tik dramos bei muzikiniai spektakliai pritraukia daug ir įvairios publikos. Kodėl kultūros vartotojų ratas Klaipėdoje toks siauras ir uždaras? Galbūt tai lemia kultūros informacijos sklaidos pobūdis? „Informacijos apie renginius per daug nebūna. Kuo jos daugiau ir kuo įvairesnės - tuo geriau“, - tvirtino skirtingų kultūros įstaigų darbuotojai.

Dar rudens pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į aukščiausias šalies valdžios institucijas, kad šios padėtų suderinti penkis 50 milijonų litų vertės investicinius projektus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Nuo to laiko du projektai iš mirties taško pajudėjo, tačiau dar trijų įgyvendintojai šokinėja kaip mergaitės per gumytę, bandydami įveikti vis naujas paveldosaugos kombinacijas.

Į Holivudo standartus netelpantis kitoks kinas tarsi vaiduoklis arba svarbus pogrindžio veikėjas klajoja po įvairias Klaipėdos senamiesčio bei centro erdves. Pastaruoju metu jo pasirodymai tampa vis dažnesni, žiūrovų ratas - vis platesnis, gaila tik, kad nėra tikro kino teatro, kuris galėtų sujungti visas iniciatyvas rodyti gerą kiną. Neholivudinio, nekomercinio, alternatyviojo, dokumentinio, videokino.

Lietuvių tautinio kostiumo detalė - riešinės - šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Iš šiltų siūlų išmegztus rankogalius, papuoštus keliais tūkstančiais karoliukų, su malonumu mūvi tiek moterys, tiek vyrai, o ypač mėgsta jaunimas. Riešinės atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas.

Dar nežinodamas, jog tapo pretendentu gauti Nacionalinę premiją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno vadovas, dirigentas maestro Stasys Domarkas teatro vadovei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei įteikė prašymą atleisti jį iš pareigų. „Nacionalinė premija - pats aukščiausias įvertinimas menininkui Lietuvoje. Netikiu, kad ją gaučiau, tačiau esu labai laimingas patekęs į pretendentų sąrašą.

Raudonai nudažytas tualeto ventiliacijos vamzdis, pavadintas Kriptonimo Miazmos (Rumunija/JAV) instaliacija "Pinkfloyd", ir paprasčiausias lauko akmuo, pavadintas Palolo Sensibilės (Italija) skulptūra "Akmuo", jau tris savaites eksponuojami Klaipėdos skulptūrų parke kaip meno kūriniai, nesukėlė nė vieno klaipėdiečio pasipiktinimo ar abejonės. "Klaipėdos publika nėra kritiška.

Uostamiesčio muzikos mokyklų vadovai šiais metais džiūgauja dėl didesnio nei įprasta muzikuoti trokštančių vaikų anšlago. Deja, tik keletas iš jų ateityje taps profesionaliais muzikais. Pasak Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekano Vytauto Tetensko, prognozės, jog aukštojo mokslo reforma sunaikins muzikos atlikėjus, pasitvirtino.

Šių metų pradžioje Vyriausybės suplanuota Lietuvos apskričių reforma įsibėgėja. Šiuo metu naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jų funkcijos perduodamos savivaldybėms bei ministerijoms. Antras reformos etapas bei jos tikslas turėtų būti apskričių, kaip teritorinio administracinio vieneto, stambinimas į regionus. Kiek ateityje Lietuvoje bus regionų ir kaip jie vadinsis, Vyriausybė turi nuspręsti iki šių metų pabaigos. Diskusijos su visuomene apie tai nevyksta.

AB "Klaipėdos vanduo" uostamiestyje pakeitė jau daugiau kaip pusę vandens apskaitos prietaisų. Patikrinus senuosius skaitiklius paaiškėjo, esą net 90 procentų visų prietaisų rodė netikslų sunaudojamo vandens kiekį. Atsitiktinės atrankos būdu keičiami ir dar gerai veikiantys, bet tam tikro amžiaus sulaukę dujų skaitikliai. Viena Klaipėdos miesto gyventoja pastebėjo, jog naujo, neseniai pakeisto, vandens skaitiklio rodmenys neatitinka tikrovės.

Nuo mūsų kelionės praėjo beveik pusė metų, o ausyse vis dar skamba harmoningas trijų vandenų ošimas ir tylus, bet veriantis "om", prieš akis vis dar švyti danguje išskydę rausvi gaisai, vis dar jaučiu tvilkinantį saulės įkaitintų olų karštį. Kanyakumari - Indijos pasaulio kraštas - dvasią išlaisvinanti ir pakylėjanti vandens ir dangaus begalybė.

Maždaug 6 valandos kelionės autobusu, ir iš karščiu, drėgme bei žuvimi alsuojančio Cochi pakylame į vėsius Vakarinių Ghatų kalnus, tarsi žaliais kilimais nuklotus vienomis didžiausių pasaulyje arbatos plantacijomis. Sustojame Munnar miestelyje. Nerealu! Viešbutyje yra karšto vandens! Iš tikrųjų karštas, ne saulės, o elektrinio šildytuvo pašildytas. Tai tikras įvykis mūsų jau į pabaigą einančioje kelionėje. Prisimėgavusios civilizacijos malonumų tik vakarop išeiname į lauką.

Pasiplaukiojimas siaurais Keralos kanalais ir plačiais ežerais tradicinėmis atviromis kanojomis arba ryžių barža (kettuvallam) yra pagrindinė turistų atrakcija šioje Indijos valstijoje. Populiariausias vandens iškylų maršrutas yra tarp Alleppey ir Kollam miestelių, mes pasirinkome alternatyvų, šiek tiek šiauriau esantį vandens kelią iš Kochi.

Kochi labiausiai stebino tai, jog milijoniniame indiškame didmiestyje, egzistuoja rami, absoliučiai kurortinė zona - Forto ir Mattancherry rūmų rajonai. Architektūriškai šią zoną miesto panoramoje išskiria autentiški portugalų, olandų, britų namai. Dauguma jų tapę jaukiais svečių namais arba kavinėmis. Išlaikė autentiką Stebina, jog svetimos kultūros pastatuose apsigyvenę indai, per šimtmečius jų beveik visiškai nepakeitė.

Antras pagal dydį Keralos valstijos miestas Kochi (Cochin) iki šiol vadinamas Arabijos jūros karaliumi. Tai salose įsikūręs uostas, iki šiol išsaugojęs per šimtmečius sukauptą kiniečių, portugalų, žydų, olandų, britų kultūrinį paveldą. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagauti daugiau žuvcies, tačiau Kochi žvejai naudoja ir archaiškus kinų žvejybinius tinklus - kaip atrakciją turistams. Iš Kannur į Kochi atvykome traukiniu apie trečią valandą nakties.

Miestas Kannur šiaurinėje Keralos valstijos dalyje unikalus tuo, jog jame iki šiol šventyklose šokamas archaiškas ritualinis šokis theyyam. Norėdamos jį pamatyti rizikavome savo gyvybėmis, belsdamosis naktį siaurais, neasfaltuotais kalnų keliais ir miegodamos pirmame pasitaikiusiame viešbutyje žemėlapiuose nepažymėtame Panyanur mieste. Theyyam buvo to vertas. Skaitykite pirmąją, antrąją, trečiają, ketvirtąją, penktąją ir šeštąją nuotykių Indijoje dalį.

Šią vasarą jau turėjo būti nufilmuotos pagrindinės istorinio filmo "Žalgiris - geležies diena" scenos, tačiau filmo prodiuseriai iki šiol nežino, bus filmas ar ne. Kultūros ministerija iki šiol nepatvirtino istorinės juostos biudžeto. Svarbiausias įvykis Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Lietuva minės kitais metais.  Istorinio kostiuminio filmo "Žalgiris - geležies diena" premjera turėjo tapti ryškiausiu iškilaus įvykio minėjimo programos įvykiu.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir Valstybės dieną klaipėdiečiams patriotiškumą siūloma išreikšti žiūrint Dainų šventę per televizorių. Vienintelis renginys, skirtas istorinei sukakčiai - rytoj vyksiančios pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ LTU 1000 sutikimas, kurį vainikuos grandiozinis koncertas ir Lietuvos himno giedojimo akcija. Teigiama, kad pastarųjų metų Valstybės dienos minėjimai parodė, jog klaipėdiečiai šioje šventėje dalyvauja vangiai.

Mūsų kelionė nebuvo kulinarinė, tačiau nepapasakoti apie Indijos virtuvės savitumus būtų nuodėmė. Juolab kad keturias dienas gyvendamos kaimo sodyboje turėjome progos iš arti stebėti, kaip gaminamas maistas. Skaityti pirmąją, antrąją, trečiąją, ketvirtąją dalį. Gyvenome induistų šeimoje Kodagu regione, tad kiaulienos bei avienos patiekalų taip ir neparagavome, tačiau patyrėme, koks yra tradicinis vegetariškas Indijos kaimo gyventojų maistas.

Jaunimas, kuris domisi menu ir nori jį studijuoti, Lietuvai nereikalingas. Naujasis Aukštojo mokslo įstatymas gabiausiems vaikams meno studijas savoje šalyje padarė neprieinamas, todėl jie renkasi studijas užsienyje. Taip situaciją apibūdina Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, S. Šimkaus konservatorijos bei E. Balsio menų gimnazijos pedagogai. "Mes nesame nusiteikę prieš reformą, tačiau priimtas įstatymas yra sąmoningas meno studijų sistemos ir aukštųjų meno mokyklų žlugdymas.

Visuomenės veikėjas, disidentas, žinomas sąjūdininkas Petras Cidzikas tvirtina, jog Lietuvai gresia užėmimas. Neva šalies valdžia apie tai žino, bet nuo visuomenės slepia.  „Prieš penkerius metus buvo pasirašytas antrasis Ribentropo-Molotovo paktas, pagal kurį Vokietijai turi atitekti Klaipėdos kraštas ir buvusi Prūsija, o Rusija susigrąžins Pabaltijį“, - įsitikinęs P. Cidzikas.

Vos prieš metus trynę rankas dėl 40-70 procentų išaugusios apyvartos, šiemet knygų platintojai griebiasi už galvos. Šį mėnesį net iki 80 procentų siūlomos nuolaidos knygoms ir daugybė skaitytojus viliojančių akcijų nestabdo apyvartos kritimo. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu knygų pardavimas sumažėjo apie 20-30 procentų, o jei nuo liepos 1-osios įsigalios 19 procentų PVM tarifas knygoms - situacija bus neprognozuojama. Jau po Naujų metų, kai Vyriausybė panaikino 5 proc.

Danės krantines rekonstruojanti technika baigia sulyginti su žeme istorinius knechtus, skirtus laivams švartuoti. Į niokojamą praeities paveldą dėmesį pirmasis atkreipė klaipėdietis dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas. Nuo 1946-ųjų uostamiestyje gyvenantis dailininkas dar prisimena, kad pokariu, netekę savo funkcinės paskirties, iš granito tašyti knechtai buvo tapę romantišku krantinės akcentu - ant jų kaip ant suolelio atsisėsdavo įsimylėjėlių porelės.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė vakar vėl beldėsi pas Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių dėl naujojo teatro pastato statybos. Šįsyk pretekstu jau bene ketvirtajam susitikimui tapo balandžio 15 d. kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio atsiųstas raštas dėl žemės sklypo naujam Klaipėdos muzikiniam teatrui skyrimo. A. Žigaitytė-Nekrošienė kreipėsi į miesto vadovus pagalbos, nes sakė nežinanti, ką toliau daryti.

Nemėgstu didmiesčių, bet apsilankymas Mumbajuje - neišvengiamas. Jame prasidėjo ir baigėsi ši kelionė po Indiją. Taigi pirma diena Mumbajuje. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Tik išlipusios iš lėktuvo pajutome ne tik šilumą, bet ir labai specifinį nemalonų kvapą. Ryškiausios jo natos - degalai (didmiesčio smogas), pašvinkusi žuvis (uostas), šlapimas (16,4 milijonai gyventojų). Oro uoste - tradicinis indiškas patikrinimas.

Čikagos lietuvių operoje balandžio 26 d. turėjusi vykti Johann Strauss operetės "Šikšnosparnis" premjera su atlikėjais iš Lietuvos, tarp jų - ir klaipėdiečiais, atidėta, nes menininkai laiku negavo vizų. 53-iąjį sezoną gyvuojančios Čikagos lietuvių operos pastatyme turėjo dalyvauti klaipėdiečiai operos solistai Mindaugas Gylys, Šarūnas Juškevičius, Deividas Norvilas (Deivis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Deividas Staponkus.

Kai „Finnair“ paskelbė akciją skrydžiams į Indiją - nesusivaldžiau. Ir vėl nusipirkau bilietus. Ketvirtą kartą į tą pačią šalį. Šįsyk sugalvojau aplankyti pietvakarių regioną, kuriame prieš tai nebuvau. Bilietus nusipirkau, kai dar krizė nebuvo prispaudusi, praeitų metų spalį. Dar ir draugę prikalbinau. Keliavome tris savaites vasario ir kovo mėnesiais. Kelionę susiplanavome savarankiškai, vadovaudamosi „Lonely planet“ kelionių knyga. Skrydis buvo į Mumbai.

Po savaitgalį vykusio fotomenininkų seminaro erotinės fotografijos tema viešbutis "Palangos vėtra" nutraukė sutartį su renginį organizavusiu Palangos fotoklubu ir iškeldina iš viešbučio klubo galeriją. Atsistatydina ir Palangos fotoklubo prezidentas Adas Sendrauskas. Laikinai einanti viešbučio direktorės pareigas Ingrida Valaitienė komentuoti "Palangos vėtros" administracijos sprendimų nenorėjo.

Išėjus į Klaipėdos gatves ar statant automobilį reikėtų dažniau pakelti akis į dangų, kad paskui netektų "pabendrauti" su krentančia čerpe, plyta ar balkonu. Klaipėdoje šiuo metu griūva mažiausiai 50 namų. Šie pastatai kelia vis didesnę grėsmę tiek jų gyventojams, tiek praeiviams, tačiau artimiausiu metu situacija negerės. Teisiškai nėra reglamentuota, kas atsakingas už namo fasadą - butų šeimininkai, bendrijos ar pastatą administruojančios įmonės. Pinigų remontui neturi nei vieni, nei kiti.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui mūsų žemėje šiemet ketinama pastatyti bent 30 paminklų, tuo metu prie kryžiaus šv. Brunonui Lenkijoje nėra net mažos lentelės, jog su šio šventojo mirtimi siejamas Lietuvos vardo paminėjimas. Vasario 14-ąją vėl visuotinai širdingai švęsime Šv. Valentino dieną.

Sakoma, kad Klaipėdos universiteto dėstytojas, režisierius ir teatrologas Petras Bielskis - tikra Dievo dovana universitetui ir studentams. Dovana visai Lietuvai, kuriai jis už ačiū kuria teatro fenomeną. P. Bielskis dienraščiui „Vakarų ekspresas“ prisipažino, kad pilietiškumas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. „Maniau, kad mane jau visi pamiršo.

Prieš savaitę sužinojome, kad šiemet nebus Klaipėdos pilies džiazo festivalio. Pasirodo, kad nebus ir jubiliejinės 50-osios Jūros šventės. Nebus tokios, kokia būdavo iki šiol. „Sugrįžtame prie pradinės Jūros šventės idėjos - puoselėti jūrines tradicijas“, - sako Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

Penkiolika metų gyvavęs tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, praeitais metais sudrebinęs uostamiestį legendinės grupės „Tower of Power“ pasirodymu, šiemet dėl finansinės krizės daro pertrauką.

Vakar, sausio 28-ąją, prie memorialo ties Klaipėda žuvusiems Raudonosios armijos kariams Skulptūrų parke buvo paminėtos 64-osios nacistinės Vokietijos kariuomenės pasitraukimo iš Klaipėdos metinės. Klaipėdos išvadavimo dieną mini vis mažiau žmonių. Prie memorialo pagerbti žuvusiųjų atminimo šiemet susirinko jau tik vienetai Antrojo pasaulinio karo veteranų bei buvusių vokiečių belaisvių.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys vakar informavo, jog Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, savavališkai remontuodamas vertingą senamiesčio pastatą, sunaikino 1972 m. restauruotus langus su kalto metalo detalėmis. Šio centro direktorius Ignas Kazakevičius klaidą pripažįsta ir žada atitaisyti padarytą žalą. Kultūrų komunikacijų centrui priklausantis pastatas Daržų g. 4 statytas XVIII a.- XIX a. ir yra įrašytas į kultūros vertybių sąrašą.

Šiais metais Klaipėdos apskrities literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta žurnalistui Vytautui Kalteniui už knygą „Ak, gražus dangau!“ Joje sudėti 1960-2008 metais autoriaus užrašyti pasakojimai apie Mažosios Lietuvos žmones ir jų gyventojus. Literatūrinė I. Simonaitytės premija paskirta vakar Klaipėdos apskrities administracijoje vykusiame posėdyje. Komisiją sudarė Klaipėdos universiteto Literatūros katedros darbuotojai doc. dr. Žavinta Sidabraitė, doc. dr. Marijus Šidlauskas, doc.

Uždarius Klaipėdos dramos teatrą rekonstrukcijai didžiausiame Vakarų Lietuvos mieste, vieninteliame šalies uostamiestyje neliko nė vienos teatro salės. Kada ši situacija pasikeis? Nematė pusės spektaklio Po vieno gastrolinio sostinės teatro spektaklio Klaipėdos koncertų salėje trys žiūrovai dienraščiui „Vakarų ekspresas“ išreiškė savo pasipiktinimą blogu matomumu šioje salėje. Du vyrai sėdėjo salės parteryje, 8 eilėje, vienas - balkone.

Astrologai, pranašai ir būrėjai vieningai tvirtina, kad 2009 metais prasidės didelės permainos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Finansinė krizė, gamtos kataklizmai, ypač bloga kriminogeninė situacija vers žmones keisti mąstymą ir atsigręžti į dvasines vertybes. Dievas, meilė, šeima, mokslas - pamatai, ant kurių esą jau ateinančiais metais pradės kilti nauja žmonijos era.

Nė viena Europos Sąjungos valstybė, kurdama strateginius ekonominės krizės įveikimo planus, nedaro to, ką užsimojo naujoji valdžia Lietuvoje: naikinant lengvatas ir didinant mokesčius nuo kitų metų bus suduotas stiprus smūgis spaudai. Pozicijų šiuo klausimu skirtumai įspraudė pleištą ir tarp pačių koalicijos partnerių valdžioje. Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas su kolegomis įregistravo įstatymo pataisą, kurioje siūloma nuo kitų metų taikyti ne 19, o 9 proc.

Gruodžio pradžioje Kauno miesto savivaldybė nusprendė paslėpti daug metų miestelėnų aistras kursčiusius sovietinius simbolius, kuriais buvo dekoruotas Vytauto Didžiojo (buvęs Aleksoto) tiltas. Tuo metu Klaipėdos centre užsilikę sovietiniai ir nacistiniai ženklai niekam nekliūva. Atidžiau pasižvalgę Klaipėdos miesto centre atrasime ir penkiakampių žvaigždžių, ir pjautuvų, ir kitų sovietmetį primenančių simbolių.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme vakar turėjo būti sprendžiama kurioziška byla. Kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė yra padavusi į teismą Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą už tai, kad šis nevykdo įsipareigojimų pastatyti jos sukurtą operą „Frank'EINSTEINAS-XXI“. Neseniai Aukščiausiajam Teismui sugrąžinus kompozitorę vadovauti teatrui, A. Žigaitytė-Nekrošienė tapo atsakove savo pačios byloje. Vakar teismo posėdis neįvyko, nes trūksta dokumentų jam pradėti.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas Klaipėdoje bus pastatytas, tačiau jį kurs ne pernai konkursą laimėjęs Kęstutis Valiuškis. Bendros kalbos su šiuo menininku neradęs Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komitetas vakar svarstė du naujus skulptorių RegimantoMidvikio ir Arūno Sakalausko pateiktus paminklų projektus. Paminklo Lietuvos tūkstantmečiui Klaipėdoje pastatymą inicijavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas.

Savivaldybės Socialinių reikalų komitetas palaimino naujus nuostatus, pagal kuriuos bus suteikiama parama projektams. Praeitais metais Socialinio departamento kuruojamoms programoms remti Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė apie 3 mln. litų. Pasak šio departamento direktorėsN. Laužikienės tai gana didelės lėšos, tačiau jų paskirstymo tvarka buvo ydinga.

Aukščiausiojo Teismo sprendimu į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas pirmadienį grąžintos kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės teatro kolektyvas nelaukia. Pakalbinti teatro darbuotojai sakė, kad kovos toliau, kiti teigė, kad kentės, vylėsi, jog vadovė, įrodžiusi savo teisybę ir gavusi kompensaciją, į darbą negrįš, treti jau rengiasi išeiti iš teatro. Vakar, kaip ir kasdien, 11 valandą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas rinkosi į repeticiją.

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirto istorinio vaidybinio filmo „Žalgiris - geležies diena“ prodiuseriai vakar prašė uostamiesčio Savivaldybės finansinės paramos šiam valstybinės reikšmės projektui. Filmui apie Žalgirio mūšį iš Klaipėdos miesto biudžeto prašoma 350 tūkst. litų per dvejus metus. Meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo, kad paramos klausimas kino filmui, kuris turėtų išvysti didžiuosius ekranus 2010 m. liepos 15 d., bus svarstomas.

Uostamiesto centre, Danės upėje, plūduriuojančios šiukšlės bado akis klaipėdiečiams ir miesto svečiams dar nuo Jūros šventės. Du kartus per mėnesį upę švarinantys specialistai sako, jog jų darbas - bergždžias, nes Danę masiškai teršia jos pakrantėse girtaujantys miestiečiai.

„Turime nuspręsti, ko mums reikia labiau: laivų ar koncertų. Mano nuomone, Jūros šventėje žmonės turi džiaugtis jūra ir jūriniais dalykais“, - sako VšĮ „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus, sugrįžęs iš regatos „The Tall Ships Races“ renginio Bergene (Norvegija). Kitais metais regata „The Tall Ships Races“ atplukdys į Klaipėdą apie 100 burinių laivų,kurie įsilies į jubiliejinės 50-tosios Jūros šventės programą. „Būsimos šventės viziją mes jau turime.

Klaipėdos dramos teatro pastato gelbėjimo darbai po truputį juda į priekį - UAB „Lietuvos paminklai“ paskelbė konkursą Klaipėdos dramos teatro pastato avarinės būklės likvidavimo ir pastato rekonstravimo techniniam projektui parengti. Konkursas turėtų įvykti šių metų rugsėjo 19 d. Jo nugalėtojai iki smulkmenų suplanuos, kaip ateityje atrodys ir veiks Klaipėdos dramos teatras.

Tuo metu, kai Klaipėdos koncertų salės mišrus choras „Aukuras“ atstovavo Lietuvai Tarptautiniame Pueblo chorų festivalyje Meksikoje, Klaipėdos koncertų salės (KKS) Meno taryba šio kolektyvo vadovo Alfonso Vildžiūno veiklą įvertino nepatenkinamai. Kūrybinio darbuotojo 2005-2008 m. atestavimo lape, pasirašytame KKS Meno tarybos pirmininkės prof. dr.