Raudonai nudažytas tualeto ventiliacijos vamzdis, pavadintas Kriptonimo Miazmos (Rumunija/JAV) instaliacija "Pinkfloyd", ir paprasčiausias lauko akmuo, pavadintas Palolo Sensibilės (Italija) skulptūra "Akmuo", jau tris savaites eksponuojami Klaipėdos skulptūrų parke kaip meno kūriniai, nesukėlė nė vieno klaipėdiečio pasipiktinimo ar abejonės.
"Klaipėdos publika nėra kritiška. Ji suvirškina viską, ką pasiūlai, per daug nesigilindama ir nereikšdama garsiai savo emocijų", - pastebi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė, prisipažindama, jog ir pati patikėjusi "Mekusa" (Meno kūrėjų sąjungos) pristatyto projekto "Reparatio" autoriai yra užsieniečiai.
Meno projektas "Reparatio" Klaipėdos skulptūrų parke pristatytas rugpjūčio pabaigoje renginio "Kitkas parkui" metu. Be paminėtų skulptūrų tik renginio metu į audeklą buvo suvyniota Stasio Mišeikio skulptūra "Kiaušinis" ir pavadinta Tirso Monodramos (Ispanija) skulptūriniu objektu "Atostogos".
Renginio metu išdalintus lapus su išgalvotomis autorių biografijomis bei nesąmonėmis pagardintais jų kūrinių aprašymais uostamiesčio publika priėmė kaip ir skulptūras - rimtu veidu. Gal nesuprato tarptautinių žodžių...
Efuzinio, onomatopėjinio meno pradininkai
Kriptonimas Miazma (g. 1962) pristatytas kaip rumunų kilmės skulptorius konceptualistas, efuzinio (liet. susidaręs auštant ir kristalizuojantis lavai, išsiliejusiai iš vulkanų į žemės paviršių) judėjimo pradininkas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, dabar gyvenantis ir aktyviai kuriantis JAV, o jo instaliacija "Pinkfloyd" skirta įprasminti anglų psichodelinio roko grupės "Pink Floyd" 45-eriusgyvavimo metus.
"Vakarų ekspreso" nuotr.
"Nors roko grupė "Pink Floyd" niekada nekoncertavo Klaipėdoje, menininkas K. Miazma savo instaliacija sumanė atkreipti Roger Keith "Syd" Barrett (miręs 2006 m.), David Gilmour, Roger Waters, Nick Mason, Richard Wright (miręs 2008 m.) muzikos žvaigždžių dėmesį į periferiją ir dviprasmiškai permąstyti kūrybos pagrindines jungtis tarp roko ir eksperimentinės muzikos, tarp kultūros intelektualų ir eilinių meno mėgėjų, tarp šou verslo ir laisvojo grožio paieškų. Menininkas užduoda žiūrovui retorinį klausimą: "Ar "Pink Floyd" nepadarė reveranso į kieno nors pusę, ar tikrai judėjo savu keliu ir ar šiandien jų muzika yra nepriklausoma?", - rašoma pristatyme.
Palolas Sensibile (g. 1978) pateikiamas kaip italų kilmės skulptorius ir meno teoretikas, vienas iš svarbiausių kontrakcionistinio judėjimo atstovų, neva žinomas dar kaip meninio verterizmo (liet. verterizmas - pagal Gėtės romano herojaus Verterio vardą - vienišos, jautrios, aplinkinių nesuprastos asmenybės melancholiška pasaulėjauta, pastangos trauktis nuo tikrovės ir pasinerti į svajas) atstovas. "P. Sensibile skulptūra "Akmuo" (2008 - 2009 m.) - tai aštraus socialinio turinio kūrinys, natūralaus grožio atradimas mūsų susvetimėjusioje visuomenėje. "Ilgai žiūrėjau į akmenį ir neišdrįsau jo sugadinti, suskaldyti ir pakeisti jo pirmapradį grožį pagal savo estetinius principus. Tai man rimta pamoka", - neva teigia italų menininkas.
Turėjo progos klaipėdiečiai pažinti ir "vieno ryškiausių ispanų šiuolaikinio meno kritikų ir meno teoretikų, poeto, rašytojo, skulptoriaus, tapytojo, kontroversiško onomatopėjinio (liet. žodžių meno) judėjimo pradininko" Tirso Monodramos kūrybą. Jo skulptūrinis objektas "Atostogos" buvo paaiškintas taip: "Po ilgų kūrybinių ieškojimų supratau, kad menas tai lyg atostogos. Per visus metus intensyvaus darbo yra tik vienas mažytis mėnuo, kai galiu daryti ką iš tiesų noriu, o ne tai, ko iš manęs tikisi meno istorija."
Pokštas
"Mekusa" pristatyti menininkai iš tikrųjų neegzistuoja. Tai patikrinti nesunku. Užteko įvesti garsiąsias pavardes į interneto paiešką. "Taip. Tai - pseudonimai", - prisipažino projekto "Reparatio" kuratorius, Meno kūrėjų sąjungos pirmininkas Darius Vaičekauskas ir pažadėjo atskleisti tikrųjų autorių pavardes projektui baigiantis (paroda vyks iki rugsėjo 27 d.).
"Šis projektas - tai žaidimas, provokacija. Deja, jūs vieninteliai atkreipėte į tai dėmesį. Į užsienio menininkus pas mus žiūrima kaip į savaime gerus. Jeigu tik nori gauti paramą projektui, pageidautina, kad jis būtų tarptautinis. Niekam nerūpi, kokio lygio menas iš svetur bus pateiktas. Ši akcija atskleidžia ir mūsų visuomenės sampratą apie šiuolaikinį meną. Gali rodyti bet ką, niekam iš tikrųjų nerūpi, niekas nesigilina. Kartu tai replika menininkams, kurie stengiasi būti rimti ir solidūs, o juk visuomenė juos vis tiek laiko durneliais, kurie nesąmonėm užsiima", - sakė D. Vaičekauskas.
Dailininkas, fotografas bei kitokių menų kūrėjas savo parodose ir pats ne kartą yra pristatęs savo darbus svetimais vardais. "Man tai - įdomus žaidimas: sukurti kokį nors personažą ir vienu ar kitu kūriniu išreikšti jo poziciją. Taip elgiuosi dar ir todėl, jog daug eksperimentuoju su įvairiais kūrybos žanrais. O kai kuri daug ir skirtingų žanrų darbų jų vertintojai ima abejoti kokybe. Norėdamas to išvengti darbams suteikiu pseudoautorystę", - aiškino menininkas.
Kodėl menininkai slepiasi po pseudonimais arba slapyvardžiais, susigalvoja sceninius vardus pasiteiravome ir kitų uostamiesčio kūrėjų.
"Tai - apsėdimas"
Rašytojas Juozas ŠIKŠNELIS - detektyvų autorius Raidas DUBRĖ
1995-aisiais parašiau pirmą detektyvą "Piro pergalė". Jis buvo gana aštraus siužeto, prisibijojau banditų, todėl norėjau pasirašyti slapyvardžiu. Raido Dubrės kilmė sietina su mano gimtąja vieta Švendubre ir Raigardo slėniu. Apmaudu, tačiau dažnai buvau kaltinamas, jog "mandravoju", pasirašydamas prancūzišku slapyvardžiu. Šiuo pseodonimu pasirašau tik detektyvus. Tokiu būdu savyje lyg ir atskiriu rimtą rašytoją Juozą Šikšnelį nuo pramoginio žanro literatūros rašytojo Raido Dubrės, tačiau pastarasis tapo tikru apsėdimu. Išleidau apie 10 R. Dubrės knygų. Tikiuosi, kad 2007-aisiais buvo paskutinė ir R. Dubrė daugiau nepasirodys.
"Apdulkėjusi iškaba"
Politikas Vytautas GRUBLIAUSKAS - džiazo muzikantas KONGAS
Kongo pravardę dar sovietmečius man sugalvojo muzikantai, įžvelgę panašumų su filmo "King Kongas" herojumi. Aš tuomet auginau vadinamąsias žandenas ir ūsus. Pravardė taip prilipo, kad tapo oficialiu mano vardu džiazo pasaulyje, ypač užsienyje. Kongu (be jokios pašaipos) į mane kreipdavosi ir studentai. Kartą jie atėjo pas mane į namus, o duris atidarė tėvas. Paprašytas pakviesti Kongą, jis muzikantus išvarė. 2001-aisiais, kai pretendavau į Klaipėdos merus tuometiniai Tarybos nariai galvojo, jog Kongas - tikra mano pavardė. Dabar ši pravardė, sceninis vardas - tarsi apdulkėjusi iškaba. Oficialiuose politiniuose susiėjimuose manęs Kongu į akis niekas nevadina.
Pakeitė pavardę
Džiazo bei folkloro dainininkė Rasa SERRA
Veretenčevienė - tokią gavau pavardę ištekėjusi. Niekas nesugebėdavo jos nei ištarti, nei be klaidų parašyti. Teko galvoti kitą sceninį vardą. Vyras padėjo susikurti pseodonimą Serra. Tai antraip perrašytas Rasos vardas. Jis trumpas ir skambus, bet ilgai negalėjau prie jo priprasti. O dabar jau pripratau ir naudoju kaip pavardę.
Jurga PETRONYTĖ
