Pasiplaukiojimas siaurais Keralos kanalais ir plačiais ežerais tradicinėmis atviromis kanojomis arba ryžių barža (kettuvallam) yra pagrindinė turistų atrakcija šioje Indijos valstijoje. Populiariausias vandens iškylų maršrutas yra tarp Alleppey ir Kollam miestelių, mes pasirinkome alternatyvų, šiek tiek šiauriau esantį vandens kelią iš Kochi.
Iškylos laivais Keralos kanalais
Iškylos laivais Keralos užutėkiais vadinamos anglišku terminu "backwaters". Tai ne tik pati populiariausia, bet ir pati brangiausia pramoga turistams. Jos kaina priklauso nuo transporto priemonės ir nuo kelionės trukmės. Pigiausias yra apie 12 valandų trunkantis turistinis kruizas tarp Kollam ir Alleppey motoriniu garlaiviu.
"Dvasinio turizmo" (taip indai vadina vakariečius, kurie atvyksta į Indiją ieškoti dvasinio nušvitimo) atstovams siūloma vieną dieną apsigyventi plaukiojančiame ašrame, kuris priklauso šventąja laikomai Matha Amrithanandamayi, vadinamai Amma. Indai mano, jog Amma yra deivės Kali reinkarnacija. Moteris garsėja dvasinę ramybę ir palaimą suteikiančiais motiniškais apkabinimais. Palaiminimo ritualo metu ji per naktį apkabina kelis tūkstančius žmonių. Šventoji nuolat keliauja po pasaulį, tad sutikti ją ašrame pavyksta tik laimingiesiems, tačiau ašrame ant vandens nuolat būna apie 2000 būtybių. Tai Ammos pasekėjai, indai piligrimai, vakariečiai turistai, beždžionės, šunys. Kaip ir visuose ašramuose, laive galioja griežtos taisyklės aprangai, vegetariškam maistui ir elgsenai.
Pati egzotiškiausia ir brangiausia plaukiojimo priemonė - ryžių barža, vietinių vadinama ketuvalamu. Tai tikras namas ant vandens, dengtas stogu iš kokoso plaušo. Turizmui pritaikytos ryžių baržos yra skirtingų prabangos lygių: nuo paprasčiausių laivų su pintomis kėdėmis, kuriuose gali plaukti apie 20 žmonių, iki laivų-viešbučių su prabangiai įrengtais apartamentais. Ryžių baržos būna su vairininkais, kurie reguliuoja plaukimą, irdamiesi didele kartimi, ir motorinės.
Dar viena pasiplaukiojimo Keralos kanalais galimybė - tai plaukimas tradicine kanoja pačiais siauriausiais užutekiais, sustojant prie jų esančiuose kaimeliuose.
Vienas langelis
Turizmas Indijoje yra vienas pagrindinių šalies pajamų šaltinių. Tuo užsimantys indai puikiai išmano, kaip įtikti turistams ir gauti iš jų kuo didesnį pelną. Visas paslaugas turistams teikiančios grandys čia labai tampriai bendradarbiauja ir dalinasi pelnu. Lietuviams dažnai būdinga pavydėti, o kartais net kenkti tiems, kuriems geriau sekasi, o Indijoje galioja dėsnis: "Gerai kaimynui - gerai man."
Kai apsistojome viešbutyje Kochi, jo šeimininkas davė miesto žemėlapį, išaiškino, kur, ką ir kodėl mums gali būti įdomu pasižiūrėti. Tiesiog viešbutyje įsigijome bilietus į kathakali pasirodymą Keralos kathakali centre, ir nusipirkome ekskursiją laivais. Žodžiu, jokių rūpesčių, jokio lakstymo per įvairias institucijas. Tobulas vieno langelio principas.
Beje, pirminė mūsų idėja buvo plaukti ryžių barža populiariuoju Alleppey-Kollam maršrutu. Viešbučio šeimininkas Subash atkalbėjo, motyvuodamas, jog minėtuoju maršrutu plaukia daugiausia laivai su motorais, kurie yra labai triukšmingi ir vibruojantys. "Nebent norite už tą pačią kainą ir masažo", - juokavo Subash. Jis mums pasiūlė vienos dienos iškylą - pasiplaukiojimą autentiškais dviejų tipų laivais: kanojomis ir ryžių barža. Į iškylos kainą įeina ir tradiciniai keralietiški pietūs. Beje, ekskursijos kaina buvo žemesnė nei pasiplaukiojimo ryžių barža iš Alleppey į Kollam.
Kanoja po kokosais
Kitą dieną sutartu laiku tiesiai iš viešbučio mus paėmė mikroautobusas. Maršruto pradžia - keliasdešimt kilometrų nuo Cochi. Nuvykę prie kanalo susėdome į dvi kanojas. Tai siauras medinis laivelis. Vairininkas su ilga kartimi stovi jo galūgalyje ir iriasi kartimi atsiremdamas į kanalo dugną.
Kanalai labai siauri, ne daugiau kaip 2 metrų platumo. Neatrodo labai gilūs, nes pakraščiuose matyti dugnas, knibždėte knibždantis įvairiausių gyvių: krabų, žuvyčių, šiek tiek bauginančių virtuoziškai paviršiumi plaukiančių vandens gyvačių. Kanalai apaugę įvairiausiais medžiais, daugiausiai kokoso palmėmis, kurių šakos svyra į vandenį. Plaukiame tyliai, mėgaudamiesi ramybe ir klausydamiesi nuostabių paukščių melodijų. Fotografuojantieji vis taikosi įamžinti nuostabų mėlyną paukštį kingfišerį, kurio vardu pavadintas geriausias Indijoje alus.
Kanalų pakrantėse įsikūrę kaimeliai. Iš vandens turime progos visai iš arti stebėti vietinių buitį. Ekskursiją lydinti gidė - viename iš šių kaimelių gimusi ir užaugusi. Sustojame vienoje iš sodybų. Trys moterys pademonstruoja, kaip iš kokoso riešutų plaušo vejamos virvės. Pasirodo, pagrindiniai šių gyvenviečių pragyvenimo šaltiniai yra susiję su kokosu. Tai virvių vijimas, kokoso plaušo bei aliejaus gamyba. Ženkliai į komuną susibūrusių vietinių biudžetą papildo pajamos už amato demonstracijas ir kitokias atrakcijas turistams.
Kokosų paruošimas perdirbimui trunka beveik metus. Riešutai daug mėnesių mirkomi, po to džiovinami, kol plaušas lengvai atsiskiria nuo riešuto kevalo. Paruoštą plaušą susukti į virvę galima tiesiog tarp delnų. Daugelį amžių būtent taip ir buvo daroma. Dabar šis procesas šiek tiek mechanizuotas. Išrastas į senovinį verpimo ratelį panašus prietaisas. Viena moteris leidžia per jį plaušą, o dvi - išsuka iš jo virves.
Kitas stotelė - mūsų gidės sesers sodyboje. Čia turistų laukia pažintis su įvairiausiais indiškais augalais. Maistui, prieskoniams, aliejams, medicinai naudojamos žolės, lapai, vaisiai, sėklos... Klausantis galva susisuka nuo informacijos kiekio ir nuo kvapų. Stebina indų gamtos pažinimas ir talentas panaudoti jos dovanojamus išteklius.
Pasiplaukiojimas kanoja truko apie 3 valandas. Užteko, ilgiau tikriausiai būtų jau nusibodę.
Pokaičio miegas ryžių baržoje
Platesniuose Keralos vandenyse - dideliame kanale, kuris įplaukia į šalia Kochi telkšantį Vembanad ežerą, mūsų laukė jau kita plaukiojimo priemonė - ryžių barža - didelis medinis laivas, dengtas kokoso plaušo stogu su atvirais šonais. Šiek tiek nustebome, kad laive įrengtas vakarietiškas tualetas.
Ant pintų patogių krėslų susėdo visa mūsų grupė - apie 15 žmonių. Ryžių baržą, irdamiesi kartimis, plukdė jau du vairininkai: vienas priekyje, kitas - gale. Jau artėjo pietų metas, tad netrukus buvo pirmas sustojimas. Restoranas turistams, pramogaujantiems su ryžių baržomis, įrengtas mažutėje jaukioje saloje. Restoranas - tai didžiulė pavėsinė, kurioje sustatyti stalai ir suolai. Šiek tiek atokiau įrengta lauko virtuvė, kurioje gaminamas maistas. Aptarnaujantis personalas - 10-15 žmonių.
Tradiciškai Keraloje maistas patiekiamas ant palmių lapų. Tradicinis maistas - vegetariškas: didžiuliai Keralos ryžiai, daržovių troškinys, trijų rūšių padažai ir indiška duona - paplotėliai. Mums malonus restorano siurprizas buvo šaltas alus. Drauge iškylavę prancūzai eilinį kartą po pietų tik pasvajojo apie kavą.
Geras maistas, šiluma, raminantis vandens teliuškavimas padarė savo. Po pietų ryžių baržoje daugiau kaip pusė grupės įmigo. Keletas turistų vyrų panoro išbandyti jėgas vairininko pozicijoje. Rodos, darbas nesudėtingas, tačiau iš trijų drąsuolių tik vienam pavyko įvaldyti karties laikymo ir yrimosi techniką.
Atsibudau nuo azartiškai nusiteikusių vyrų šūksnių. Vairininkas turistams demonstravo kažkokius pokštus su monetomis. Buvome jau įplaukę į didžiulį Vembanado ežerą.
Kartkartėmis prasilenkdavome su žvejų laiveliais. Didžiausią emocijų audrą sukėlė dvi mažutės indės moteriškės, aplenkusios mus su į geldą panašiu laiveliu. Irtis joms padėjo vėjo pučiama "burė" - iškeltas paprasčiausias maišas.
Ežero pakrantėse stovinčių namų kiemuose atkreipėme dėmesį į didžiules kriauklių krūvas. Šią gamtos dovaną indai naudoja natūralių baltų dažų, kuriais dažo namus, gamybai.
Turistų grupė, kurią sudarė skirtingo amžiaus žmonės iš įvairiausių kraštų, ryžių baržoje jau bendravo kaip šeimos nariai.
Toks tad pasiplaukiojimas mums egzotiškais laivais po Keralos kanalus. Rodos, nieko ekstremalaus, ypatingo, tačiau vakare visi grįžo į Kochi pailsėję ir laimingi.
Jurga Petronytė
Bus daugiau.
