„Turime nuspręsti, ko mums reikia labiau: laivų ar koncertų. Mano nuomone, Jūros šventėje žmonės turi džiaugtis jūra ir jūriniais dalykais“, - sako VšĮ „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus, sugrįžęs iš regatos „The Tall Ships Races“ renginio Bergene (Norvegija).
Kitais metais regata „The Tall Ships Races“ atplukdys į Klaipėdą apie 100 burinių laivų,kurie įsilies į jubiliejinės 50-tosios Jūros šventės programą.
„Būsimos šventės viziją mes jau turime. Kitais metais šis renginys bus maksimaliai jūrinis, koncentruosis Danės upės ir Kuršių marių pakrantėse, sieksime išlaikyti miesto puošybos, tautodailės dirbinių mugės tradicijas, tačiau gali būti, kad kultūrinė programa bus mažesnė“, - reziumavo R. Mockus.
Dėmesys - laivams
„Bergene burlaiviai buvo pagrindinė miesto puošmena, daugiau jokių specialiai darytų puošmenų, išskyrus simbolines regatos vėliavėles, besiplaikstančias pakrantėje, nebuvo. Visi žmonės, kurių, organizatorių duomenimis, tomis dienomis Bergene apsilankė apie pusę milijono - panašiai kaip per mūsų Jūros šventę, plūdo žiūrėti laivų, nes vaizdas iš tiesų buvo įspūdingas“, - pasakojo R. Mockus.
Regatą lydėjusią kultūrinę programą jis pavadino minimalia. Trijose miesto aikštėse įrengtose nedidelėse scenose vyko iki 20 koncertų, kuriuose pasirodė daugiausia Bergeno miesto profesionalūs ir mėgėjų kolektyvai.
„Koncertai - be jokios pompastikos, specialių scenarijų netgi be vedėjų. Išeina grupė prisistato ir groja, nepaisant to, jog kartais koncertų klausėsi vos kelios dešimtys žiūrovų. Elementarus buvo ir šventės atidarymas. Mieste esančio bokšto viršuje per mikrofonus šventės dalyvius pasveikino valdžios atstovai ir dainininkas padainavo kažkokią dainą, kurią iš paskos užtraukė visa minia žiūrovų“, - pasakojo pokalbininkas.
Minimali Bergene buvo ir šventės teatralizacija. Pasak R. Mockaus, visas tris dienas garsą apie šventę skleidė, jos dalyvius kalbino trys persirengėliai, vaikščiojantys ant kojūkų.
VšĮ „Jūros šventė“ direktorių stebino daugelis „The Tall Ships Races“ regatos renginio Bergene organizacinių niuansų.
„Susidarė įspūdis, kad į viską žmonės ten žiūri daug paprasčiau. Pavyzdžiui, šventinė mugė buvo įkurdinta tiesiog eismui uždarytos gatvės važiuojamoje dalyje. Toje pačioje mugėje galima buvo pamatyti ir norvegiškos tautodailės dirbinių, ir kiniškų akinių, ir įspūdingus kiekius žuvies bei jūros gėrybių, ir daržovių, gėlių. Šalia mugės pakrantėje driekėsi lauko kavinės, kuriose, taip pat kaip Klaipėdoje, žmonės gėrė vienos rūšies alų, supilstytą į plastmasinę tarą arba parduodamą skardinėse, tačiau šventės organizatoriai pusei milijono svečių pastatė tik 25 tualetus (Klaipėdoje per Jūros šventę jų buvo 250), motyvuodami, kad tai ne jų problema. Nebuvo ir jokių tvorelių apsaugų prie vandens, o bendrąją tvarką užtikrino motociklais ratuoti policininkai. Tačiau apie jokius incidentus neteko girdėti ir mieste šventės metus buvo nuolat palaikoma tvarka, surenkamos šiukšlės“, - pasakojo pokalbininkas.
Jis akcentavo, kad kiekvienas šventės renginys buvo pristatomas anglų, tik po to norvegų kalba.
Kainuos trigubai daugiau
Pamatęs jūrinį „The Tall Ships Races“ renginį Bergene VšĮ „Jūros šventė“ direktorius R. Mockus įsivaizdavo, jog šiam reginiui susiliejus su Jūros švente turėtų būti tikrai įspūdinga šventė, kuri, vyks liepos 30 - rugpjūčio 3 d., vos pasibaigus kitam grandioziniam renginiui - pasauliniam folkloro festivaliui „Europeada“.
„Miestas prisiima didžiulę atsakomybę rengti paeiliui du tokio didelio masto renginius, tačiau daug kartų didesnis garsas apie Klaipėdą pasklis po pasaulį po šių dviejų įvykių“, - įsitikinęs R. Mockus.
100 burinių laivų pasirodymas Klaipėdos pakrantėje, anot pokalbininko, turėtų pritraukti visą Jūros šventę kuo arčiau krantų.
„Mažieji laivai prisišvartuos Danės upėje, didieji - prie Kruizinių laivų terminalo. Aplink vandenį, manau, vyks visas Jūros šventės veiksmas, juolab, kad regata turi savo privalomą, tradicinę programą. Logiška, kad kultūrinė programa dėl to gali sumažėti ir mano siekis būtų, kad ji būtų aukščiausios meninės kokybės“, - sakė R. Mockus, pridurdamas, kad to pasiekti nėra lengva, nes Jūros šventės rėmėjai ateina į šventę ne tik su pinigais, bet ir su savo renginiais, kurių koncepcija ir meninė kokybė kartais prasilenkia su šventės organizatorių tikslais.
Anot pokalbininko, kitais metais jubiliejinės Jūros šventės su „The Tall Ships Races“ finišo renginiu biudžetas bus trigubai didesnis. Jūros šventės sąmata, pasak R. Mockaus, pastaraisiais metais buvo šiek tiek didesnė nei milijonas litų, kitais metais, preliminariais paskaičiavimais renginio biudžetas bus apie 3 milijonus litų.
