remigijus mockus

Jūros šventė – viena įspūdingiausių švenčių visoje Lietuvoje – jau šį savaitgalį. Šiemet Klaipėda mini ir 760-ąsias miesto įkūrimo metines. Uostamiestis laukia daugybės miesto svečių ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir užsienio šalių. Klaipėdos jubiliejaus ir jūros šventės svečius į savo uostą prie legendinio „Meridiano“ burlaivio šeštadienį kviečia švartuotis pirmą kartą šventėje dalyvaujantis Pirmasis Baltijos kanalas.

Penktadienį iškilmingai prasidėsiančioje 2010-ųjų metų „Jūros šventėje“ svečiams ir pajūrio regiono gyventojams bus siūloma prisišvartuoti muzikos uoste. Būtent toks – „Švartuokis muzikos uoste“ – šių metų šventės, vykstančios nebe vieną dešimtį metų, šūkis. Savivaldybė šventei pinigų neskyrė Kol kas Klaipėda šventės laukia dar nepasipuošusi, tačiau jau ketvirtadienio vakarą, kaip tvirtino VšĮ „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus, prasidės puošybos darbai.

Prieš savaitę sužinojome, kad šiemet nebus Klaipėdos pilies džiazo festivalio. Pasirodo, kad nebus ir jubiliejinės 50-osios Jūros šventės. Nebus tokios, kokia būdavo iki šiol. „Sugrįžtame prie pradinės Jūros šventės idėjos - puoselėti jūrines tradicijas“, - sako Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

„Turime nuspręsti, ko mums reikia labiau: laivų ar koncertų. Mano nuomone, Jūros šventėje žmonės turi džiaugtis jūra ir jūriniais dalykais“, - sako VšĮ „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus, sugrįžęs iš regatos „The Tall Ships Races“ renginio Bergene (Norvegija). Kitais metais regata „The Tall Ships Races“ atplukdys į Klaipėdą apie 100 burinių laivų,kurie įsilies į jubiliejinės 50-tosios Jūros šventės programą. „Būsimos šventės viziją mes jau turime.

Klaipėdos kultūrinis komunizmas baigiasi. Tiek Klaipėdos pilies džiazo festivalio, tiek Jūros šventės organizatoriai tvirtina, jog jau laikas šiuos renginius apmokestinti, nes uostamiesčio Savivaldybė finansuoti šventes – nepajėgi, o rėmėjų patriotizmą gniaužia infliacija. „Šių metų infliacijos kontekste organizuodami nemokamą džiazo festivalį mes atrodome juokingai.

Tam, kad uždirbtų didesnę algą „Jūros šventės“ vadovui, tautodailininkai už leidimą prekiauti mugėje per „Jūros šventę“, vyksiančią liepos pabaigoje, gali būti priversti mokėti daugiau. Uostamiestyje kasmet vasarą rengiamos „Jūros šventės“ vadovas paprašė didesnės algos. Tad šventės metu prekiaujantys smulkūs verslininkai ir tautodailininkai susirūpino, ar bus branginami ir leidimai prekiauti.

Klaipėdoje kasmet vykstanti Jūros šventė tapo vietiniu „Eurovizijos“ tarptautinio dainų konkurso analogu: kasmet laukiame, dalyvaujame, aršiai diskutuojame, džiaugiamės, piktinamės ir vėl imame laukti.

Viešų asmenų atlyginimų skelbimas tapo viena iš aktualijų, nes tokią naują tvarką ruošiamasi įteisinti tiek valstybiniu, tiek ir municipaliniu lygiais. Klaipėdoje dirbantys tarnautojai sutiko atskleisti, kokias oficialias algas jie gauna ir kone vienbalsiai suokė, kad teisinis įpareigojimas kiekvienam norinčiam įlįsti į jų kišenes nebaugina.

Šį savaitgalį pajūryje rekordiškai daug vyksiančių renginių žmonėms taps ne tik pramoga, bet ir kančia, rašo "Klaipėda".Klaipėdoje ir Palangoje atvykėliai ir miestiečiai bus priversti kentėti alinančiose automobilių spūstyse.Iš anksto neapsirūpinusiems nakvyne gali tekti miegoti mašinose ar kopose.Tačiau renginių organizatoriams tokios problemos - svetimos. Jų įsitikinimu, daug vienu metu vyksiančių renginių yra puikus sumanymas, nes žmonės turės galimybę rinktis.

Tris dienas vyksianti 48 -oji Jūros šventė šiemet vilios šimtu nemokamų renginių.Šūkiu „Vėjo, vėjo, vėjo“ jos rengėjai siekia prisikviesti gerą orą ir minias žiūrovų.Į klausimą, kokių naujovių žiūrovai gali tikėtis šiemet, viešosios įstaigos „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus atsakė trumpai: „Viskas bus nauja“.R.Mockus užtikrino, kad visi renginiai bus nemokami, išskyrus vieną.

Nors idėja Jūros šventę įvilkti į retrostiliaus marškinius iki galo nepasiteisino, savaitgalį praūžusi lankomiausia uostamiesčio šventė tiek jos organizatoriams, tiek miesto valdžiai paliko gerus prisiminimus. Všį "Jūros šventė" vadovas Remigijus Mockus įsitikinęs, kad tikslas buvo pasiektas - visą savaitgalį miesto gatvės buvo sausakimšos. Tačiau kiek žmonių atvyko į šventę, pasak jo, suskaičiuoti neįmanoma. Viena aišku - jų tikrai nebuvo mažiau nei praėjusiais metais.

Įstatymai neskatina verslininkų pinigais remti renginius, kultūrą bei sportą. Prašyti - labai žeminantis dalykas. Vieni pinigų prašytojai gauna paramą po ilgų įtikinėjimų bei pažadų atsilyginti, kiti „paspaudžia“ autoritetu, trečius turtingieji paremia ir neprašomi. Didžiausią prestižą turinčią Jūros šventę verslininkai paremti siūlėsi patys. Tačiau jiems būti rėmėjais nenaudinga, tai tėra tik garbės reikalas.