Klaipėdos kultūrinis komunizmas baigiasi. Tiek Klaipėdos pilies džiazo festivalio, tiek Jūros šventės organizatoriai tvirtina, jog jau laikas šiuos renginius apmokestinti, nes uostamiesčio Savivaldybė finansuoti šventes – nepajėgi, o rėmėjų patriotizmą gniaužia infliacija.
„Šių metų infliacijos kontekste organizuodami nemokamą džiazo festivalį mes atrodome juokingai. Niekas negali patikėti, kad tokias žvaigždes kaip „Tower of Power“, „The Earth Wind and Fire Experience Featuring The Al McKay Allstars“ šį savaitgalį bus galima išvysti ir išgirsti Teatro aikštėje be bilietų“, – kalbėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė.
Ledkalnio viršūnė
Didžiuodamasi jubiliejinio festivalio programa, pokalbininkė priduria, jog šis festivalis – ledkalnio viršūnė, į kurią buvo kopta 15 metų, tačiau šie metai buvo patys sunkiausi ir pareikalavo trigubai daugiau pastangų nei anksčiau. „Ne todėl, kad septynerius metus gaudyti „Tower of Power“ pagaliau sutiko atvykti į Klaipėdą, o todėl, kad buvo ypač sunku surinkti festivalio biudžetą“, – sakė I. Grubliauskienė.
XV Klaipėdos pilies džiazo festivalio biudžetas – 860 tūkstančių litų. „Jeigu pradėdami organizuoti festivalį turėtume garantiją bent dėl 30 procentų reikiamos sumos – viskas būtų daug paprasčiau. Šiemet žinojome, jog gausime 65 tūkstančius litų iš Kultūros ministerijos, kuri yra patvirtinusi festivalio rėmimo programą 3 metams. Tačiau, jei prieš keletą metų ši suma dar kažką reiškė, tai dabar ji buvo bene mažiausia iš visų ministerijos remiamų projektų. Fotografijos parodoms surengti ministerija skyrė po 90 ir daugiau tūkstančių litų“, – pasakojo festivalio organizatorė.
Kalbėdama apie ilgamečius Klaipėdos pilies džiazo festivalio mecenatus ir rėmėjus I. Grubliauskienė sakė pajutusi šiųmetinės infliacijos padarinius. Keitėsi didieji rėmėjai, nes daugelis apkarpė savo biudžetus, skiriamus reklamai arba rėmimui.
Suneštinis balius
Pasak pokalbininkės, vieniems verslininkams Džiazo festivalio rėmimas ar reklama jame yra kompanijos įvaizdžio formavimo dalis, kiti tai daro iš patriotizmo Klaipėdai, dėl to, kad patys mėgsta džiazą, arba tiesiog todėl, kad yra festivalio organizatorių draugai. Šiais metais Klaipėdos pilies džiazo festivalį remia daugiau kaip 70 rėmėjų.
„Šis festivalis – kaip suneštinis balius. Vieni parėmė pinigais, kiti viešbučių kambariais, treti – vakariene atlikėjams. Tačiau didžiausią skriaudą jaučiame dėl to, kad miesto Savivaldybė skyrė jubiliejiniam festivaliui trigubai mažiau negu prašėme – 100 tūkstančių litų. Festivalio mecenatas „Mūsų laikas“ skyrė beveik tiek pat, bet tai viena įstaiga, kuri gaus iš festivalio tik reklamą. Tuo tarpu miesto biudžetas festivalio dėka labai stipriai pasipildys. Visi viešbučiai šį savaitgalį rezervuoti, specialiai išgirsti džiazo megažvaigždes į Klaipėdą atvyksta labai daug svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio, pagaliau tai didelė šventė miestiečiams. Klaipėda labai mielai naudojasi džiazo festivalio nuopelnais formuodama savo įvaizdį „laisvu stiliumi“, tačiau mes, kiekvienais metais belsdamiesi į Savivaldybę su festivalio paraiškomis, jaučiamės kaip vargšai giminaičiai“, – nuoskaudą liejo I. Grubliauskienė.
Pokalbininkė neslepia – jeigu festivalis išliks, jis labai stipriai keisis, ir neatmeta galimybės, kad džiazo koncertai bus mokami.
Tik miestą papuošia
„Už Klaipėdos miesto savivaldybės paramą – 200 tūkstančių litų – galėtume pasidžiaugti tik gražiai papuoštu miestu. Tiek kainuoja Jūros šventės puošyba“, – sakė kito didžiojo uostamiesčio vasaros renginio organizatorius, VšĮ „Jūros šventė“ vadovas Remigijus Mockus.
Šis pokalbininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais rėmėjai skyrė mažiau pinigų Jūros šventei ir sumažėjo didžiųjų rėmėjų. Šiuo metu iš daugiau kaip 50 rėmėjų yra surinkta apie 600 tūkstančių litų. Jūros šventės biudžetą dar papildys ir lėšos, surinkos už prekybą tautodailės mugėje. Taigi kol kas biudžeto dydis nėra aiškus.
„Praeitais metais Klaipėdos miesto savivaldybės parama sudarė tik vieną penktadalį viso biudžeto. Dar prieš dvejus metus Savivaldybės skiriama suma šventei būdavo 100 tūkstančių litų didesnė. Nežinau, kodėl ji sumažėjo. Matyt, apskritai mažėja miesto biudžetas kultūrai“, – apgailestavo R. Mockus.
Jūros šventės organizatorius, kalbėdamas apie šio renginio rėmėjus, pabrėžė, kad dauguma mecenatų Jūros šventę remia ne todėl, kad išreklamuotų vieną ar kitą prekę, bet iš patriotizmo, dėl to, kad jiems svarbus uostamiesčio įvaizdis, kurį formuoja Jūros šventė.
Rėmėjams – garbė...
Tai patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuris šiais metais yra Jūros šventės partneris, Marketingo skyriaus viršininkė Kristina Gontier.
„Kiekvienais metais mes iš įmonės biudžeto numatome sumą, kurią skiriame reklamai Jūros šventės metu, nes reklama didžiausiuose jūriniuose renginiuose yra mūsų viešųjų ryšių programos dalis. O Jūros šventė yra pats didžiausias jūrinis renginys Lietuvoje. Negalime konkrečiai apskaičiuoti, kokią naudą ši reklama mums duoda, tačiau žinia, informacija apie uostą, Jūros šventės metu išplatinama tūkstančiams žmonių, neabejotinai pasiekia rezultatą“, – sakė pokalbininkė.
Dar vienos nuolatinės Jūros šventės rėmėjos bendrovės TEO Klaipėdos regiono direktorius Larijus Lapinskas akcentavo ir tai, jog Jūros šventė yra tikra šventė miesto gyventojams: „Masinis renginys, kuriame dalyvavimas yra nemokamas. Penktus metus skirdami paramą šiam renginiui siekiame, kad jame būtų skatinama kultūra, dalyvautų Lietuvos atlikėjai“, - sakė L. Lapinskas.
Paramos dydis, pasak pokalbininko, dažniausiai priklauso nuo renginio masto. Kuo didesnis renginys – tuo daugiau lėšų skiriama jam remti. Įvairiems projektams remti TEO kasmet skiria maždaug 3,5 mln. litų.
...miestui – lažas
Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės administracija, skirstydama lėšas miesto šventėms, vadovaujasi visai kitais kriterijais. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, Jūros šventei parama iš miesto biudžeto buvo sumažinta todėl, kad padidėjo rėmėjų skiriamos sumos.
„Jeigu verslo parama šventei sumažėtų – Savivaldybė ją tikriausiai padidintų, – apie Jūros šventės finansavimą kalbėjo G. Giedraitytė. – Tuo tarpu dėl Džiazo festivalio ateities turi būti padarytas politinis sprendimas, kiek miestas prisiims šio renginio įgyvendinimo kaštus. Su Jūros švente yra paprasčiau, nes tai Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, kuri teikia mums ataskaitą, tuo tarpu Džiazo festivalis atsiskaito tik už tas lėšas, kurias jam skiria Savivaldybė, apie kitus šio renginio pinigus mes nežinome“, – kalbėjo G. Giedraitytė.
Kultūros skyriaus vedėja pritarė, jog reprezentacinėmis vadinamų Klaipėdos miesto švenčių organizatoriai turėtų gauti iš Savivaldybės ilgametę garantiją dėl finansavimo. „Šis klausimas yra strateginiame plane. Kultūros ir meno taryba jį yra apsvarsčiusi ir išskyrus 10 reprezentacinių festivalių, kuriems turėtų būti užtikrintas ilgalaikis finansavimas. Į šį sąrašą įtraukti 5 Klaipėdos savivaldybės biudžetinių įstaigų organizuojami festivaliai ir penki nepriklausomų arba valstybinių įstaigų organizuojami festivaliai. Šis projektas Tarybai bus teikiamas rugsėjo mėnesį“, – sakė G. Giedraitytė, tačiau negalėjo užtikrinti, jog miesto indėlis į didžiųjų festivalių biudžetą padidės.
Jurga Petronytė
