Išėjus į Klaipėdos gatves ar statant automobilį reikėtų dažniau pakelti akis į dangų, kad paskui netektų "pabendrauti" su krentančia čerpe, plyta ar balkonu. Klaipėdoje šiuo metu griūva mažiausiai 50 namų.
Šie pastatai kelia vis didesnę grėsmę tiek jų gyventojams, tiek praeiviams, tačiau artimiausiu metu situacija negerės. Teisiškai nėra reglamentuota, kas atsakingas už namo fasadą - butų šeimininkai, bendrijos ar pastatą administruojančios įmonės. Pinigų remontui neturi nei vieni, nei kiti. Be to, blogiausios būklės istorinius namus labai sunku tvarkyti ir dėl paveldosaugininkų reikalavimų.
Dar be aukų
Praėjusio ketvirtadienio naktį M. Mažvydo alėjos 5 namo 14 buto gyventojai Jakimauskai išgirdo traškesį balkone, kurį sukėlė nuo balkono atsiskirianti betoninė atbraila. Šeimininkai skubiai iškvietė į pagalbą gaisrininkus. Iki tol žmonės nebuvo pastebėję, jog balkono atbraila keltų grėsmę.
"Pareigūnai sureagavo labai operatyviai. Atvykę ugniagesiai betoninę balkono atbrailą nupjovė ir nukėlė ant žemės. Viena laimė, kad ji "nesugalvojo" kristi dieną ant galvų alėjos pėstiesiems", - apie įvykį pasakojo Vidas Jakimauskas.
Sėkmingai praeiviams baigėsi ir nesena istorija, kai užpraeitą savaitgalį nuo pastato Tiltų gatvėje atsiplėšė masyvios apdailos detalės. Didesnės nelaimės pavyko išvengti ir prieš ketverius metus, kai nuo miesto centre stovinčio apleisto "Viktorijos" viešbučio pastato nukrito didžiulis tinko gabalas. Krentantys tinko gabalai išdaužė prie pastato stovėjusios saugos tarnybos automobilio galinį langą ir apgadino šalia stovėjusius kitus automobilius. Laimei, žmonės nenukentėjo.
Trūksta suinteresuotumo
Balkoną M. Mažvydo al. 5 jau apžiūrėjo bendrijos "Spindulys" surastos firmos darbuotojai. Jie atkurs nupjautą balkono atramą, tik jau iš lengvų konstrukcijų. Darbai, pasak bendrijos valdytojos Tatjanos Pedan, kainuos apie 2-2,5 tūkstančio litų. Juos bendrija sumokės iš bendrų lėšų, skirtų namo priežiūrai.
T. Pedan teigimu, tai pirmas ir vienintelis toks grėsmingas atvejis "Spindulio" bendrijoje.
"Daugelis namų prieš kurį laiką remontavo stogus. Kartu buvo sutvarkyti ir balkonai. Šiuo metu yra tik vienas pavojų keliantis balkonas Ligoninės 7-ojo namo 5 aukšte. Jo šeimininkui išsiųstas pranešimas", - teigė "Spindulio" valdytoja.
AB "City Service" Klaipėdos padalinio, administruojančio 6 uostamiesčio namų valdas, vadovas Mindaugas Genys tvirtina, jog blogiausia situacija yra senamiestyje.
"Čia dar galima rasti namų, kuriuose elektros skydinės yra medinės. Šiuose namuose gyvena nedaug šeimų, todėl jiems pastato remonto darbai kainuoja daug brangiau nei gyvenantiesiems daugiabutyje. Vis dėlto pagrindinė problema yra gyventojų suinteresuotumo stoka", - teigė M. Genys.
Pasak pokalbininko, gyventojai į susirinkimus neina, į apklausas raštu atsako neigiamai.
"Net ir gavę neigiamus atsakymus atliekame būtiniausius darbus. Smulkesnius darbus finansuojame iš eksploatacinių lėšų, didesnius vykdome išsimokėtinai. Tiesa, gyventojų mokumas šiuo metu yra smarkiai kritęs", - konstatavo M. Genys.
Sparčiai griūva
Statinius su avarinės būklės požymiais registruoja Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyris. Jo vedėja Galina Čichun sakė, jog šiuo metu sąraše yra 50 namų, kurie griūva, o tuose pastatuose - ne po vieną vos besilaikantį balkoną ar trupančią sieną. Šis sąrašas sparčiai ilgėja. Dar prieš metus jame buvo tik 20 namų.
Namai griūna visame mieste - J. Karoso, Liepų, Danės, Šaulių, Herkaus Manto, Tiltų, Galinio Pylimo, J. Janonio, Sulupės, Naikupės, Nidos, Debreceno, Minijos gatvėse, Taikos prospekte ir kitur.
"Mes fiksuojame tokius namus ir informuojame namų valdas, kad šios aptvertų grėsmingas teritorijas bei kreiptųsi į gyventojus, kad jie avarinę situaciją likviduotų. Žinoma, pagrindinė bėda yra tai, kad žmonės neturi pinigų remonto darbams. Tačiau esant labai blogai situacijai, net jeigu gyventojai nesutinka, namų valdos turi teisę samdyti firmą, kad avarinė situacija būtų likviduota, o paskui padalinti mokestį už atliktus darbus viso namo gyventojams", - aiškino G. Čichun.
Pasak pokalbininkės, daug nesusipratimų kyla ir dėl to, kad nėra teisiškai reglamentuota atsakomybė už namo fasadą.
"Šiuo metu namų valdos yra atsakingos už laikančiąsias namų konstrukcijas, o butų savininkai - už balkonus. Tačiau nelaimės atveju, ar atlikus kitus darbus, mokestis už juos padalinamas visiems namo gyventojams, nes balkonas traktuojamas kaip namo fasado dalis. Dažnai ne visi namo aukštai turi balkonus ir mokestis už svetimo balkono remontą sukelia kitų gyventojų pasipiktinimą", - pasakojo G. Čichun.
Su prašymu teisiškai išspręsti šią problemą Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau atsakymo kol kas negavo.
Saugo nelaimės šaltinį
Ir šiaip jau problematišką situaciją, pasak Statinių priežiūros poskyrio vedėjos G. Čichun, dar labiau komplikuoja Kultūros paveldo departamentas.
"Ypač daug avarinės būklės pastatų yra senamiesčio teritorijoje. Pavyzdžiui, Galinio Pylimo g. 22 name vienas balkonas jau nukrito, du iš kiemo pusės - nupjauti. Kultūros paveldo departamentas neleidžia "vertingų" balkonų pjauti, reikalauja juos remontuoti, nustato technines sąlygas, kurioms įgyvendinti gyventojai neturi lėšų. Už tokių balkonų nupjovimą gresia baudos. Jeigu nenupjausime - grėsmė žmonių ir turto saugumui", - problemas vardino G. Čichun.
Viename iš saugomų avarinės būklės 200 metų senumo senamiesčio namų - Aukštojoje gatvėje 19 - gyvena 8 šeimos. Avarinė būklė namui "diagnozuota" jau prieš 20 metų. Neseniai griuvo stogo kampas. Gyventojai, pradėję ieškoti pastato rekonstrukcijos galimybių, pasijuto tarsi užburtame rate.
"Kadangi pastatas yra istorinė vertybė ir jam taikomi griežti reikalavimai, patys kreipėmės į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, kad šis padėtų paruošti investicinį projektą. Departamentas gali skirti 50 procentų reikiamų lėšų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie patys jokių darbų neatlieka, reikėtų samdyti bendrovę. Tokiu atveju vien projekto parengimas mums kainuotų apie 100 tūkstančių litų, o visa projekto sąmata išaugtų mažiausiai dvigubai. Kai pasklido žinia apie galimybę gauti lėšų iš daugiabučių renovacijos fondo, įsteigėme bendriją, paruošėme projektą, tačiau ir šis procesas dabar sustabdytas. Jokios išeities, o pastato būklė vis blogėja, elektros instaliacija, kanalizacija - tragiškos būklės", - pasakojo šio namo gyventojas Marius Tumšys.
Kainuoja brangiau
Laisvūnas KAVALIAUSKAS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius:
Paveldosaugininkai tikrai nedraudžia likviduoti pastato avarinės būklės, jei ši kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, tačiau jokie darbai paveldosauginiuose objektuose negali būti vykdomi be savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento žinios.
Žmonės turi labai rimtai žiūrėti, kur įsigyja būstą, nes į kultūros vertybių sąrašą įtrauktiems pastatams taikomi įvairūs apribojimai. Jeigu tokiame pastate grėsmę kelia balkonas ar stogas - mes duodame leidimą avarinei būklei likviduoti ir numatome tolesnių veiksmų planą. Paprastai paveldosauginiame pastate reikalaujama atkurti tai, kas buvo vertinga. Tai reiškia, kad suremontavus bėgantį stogą, jo čerpės negali būti pakeistos kita danga arba balkonas negali būti sumeistrautas iš kitų medžiagų. Bet kokie remonto darbai turi būti vykdomi tik atlikus ekspertizę ir parengus projektą pagal paveldosaugines sąlygas. Šiuos veiksmus turi atlikti atestuotas specialistas. Žinoma, tai kainuoja brangiau nei remontas name, kuris nėra paveldo vertybė. Dėl to senų statinių restauracija stringa, randame labai daug savavališkai atliktų darbų, už kuriuos baudžiame.
Jurga Petronytė
