Šią vasarą jau turėjo būti nufilmuotos pagrindinės istorinio filmo "Žalgiris - geležies diena" scenos, tačiau filmo prodiuseriai iki šiol nežino, bus filmas ar ne. Kultūros ministerija iki šiol nepatvirtino istorinės juostos biudžeto.
Svarbiausias įvykis
Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Lietuva minės kitais metais. Istorinio kostiuminio filmo "Žalgiris - geležies diena" premjera turėjo tapti ryškiausiu iškilaus įvykio minėjimo programos įvykiu. Taip pat numatyta išleisti proginę monetą, pašto ženklą, leidinių, surengti mokslinę konferenciją, organizuoti konkursą muzikiniams kūriniams sukurti ir atlikti, parengti daugiau Lietuvos atstovų, kovosiančių mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, aprūpinti juos tą laikotarpį atitinkančia apranga ir ginkluote.
Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo programą praeitais metais parengė Vyriausybės sudaryta komisija, suformuota iš švietimo ir mokslo, finansų, susisiekimo, užsienio reikalų ministrų, taip pat visuomeninių organizacijų atstovų, istorijos specialistų. Jos įgyvendinimą koordinuoja Krašto apsaugos ministerija. Už atskirų projektų įgyvendinimą atsakingos Finansų, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos, kitos institucijos. Numatytas programos biudžetas - 17 mln. litų, iš jų 13 mln. - filmui "Žalgiris - geležies diena".
Lėšas nacionalinio istorinio filmo konkursą laimėjusiam "Studijos2" prodiusuojamam ir Raimondo Banionio režisuojamam filmui "Žalgiris - geležies diena" Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas įpareigojo skirti Finansų ir Kultūros ministerijas. Tiesa, konkreti suma, reikalinga filmui, tuomet nebuvo įrašyta.
Reprezentacinės istorinės kino juostos biudžetas yra 17 mln. litų. Filmo kūrėjai iš valstybės biudžeto prašė 12 mln. litų: 9 mln. litų 2009-aisiais ir 3 mln. litų - 2010 m. Pasak filmo prodiuserio A. Stoškaus, didesnės sumos buvo prašoma šiais metais, kad būtų galima pasiruošti ir nufilmuoti visas scenas, o kitais metais - sumontuoti, įgarsinti ir liepos 15-ąją pristatyti didingiausią nacionalinio kino premjerą.
"Pirminis Kultūros ministerijos sprendimas buvo šiais metais skirti filmui 3 mln. litų, tačiau prasidėjus krizei visiems kultūros projektams finansavimas buvo sumažintas. Koks liko filmo "Žalgiris - geležies diena" biudžetas mes iki šiol nežinome, oficialių raštų apie tai nėra. Iš neoficialių šaltinių sužinojome, neva šiais metais ketinama skirti tik 400 tūkst. litų. Tai reiškia, kad Lietuva šiuo metu nepajėgi įgyvendinti šį projektą, tačiau atsakingi žmonės nedrįsta pasakyti: "Nėra pinigų, nedarom", - kalbėjo A. Stoškus.
Vilties dar yra
Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Blūšiūtė filmo "Žalgiris - geležies diena" finansavimo nekomentavo, nukreipė į atstovą spaudai Mindaugą Valiukevičių. Pastarasis atsiprašęs, kad viceministras pakomentuoti situaciją galės tik liepos 20-ąją (straipsnis rengtas liepos 17 d.), pats paaiškino tik tiek, jog istorinės juostos biudžetas nepatvirtintas dėl to, jog nebuvo išspręsti jo scenarijaus autorystės klausimai. Neva filmo kūrybinė grupė tik praeitą savaitę pateikusi visus reikalingus dokumentus, kuriuos jau šią savaitę peržiūrės kultūros ministras ir priims sprendimą.
"Visų filmo autorių parašus mes Kultūros ministerijai pristatėme keturis kartus, tik buvo kilusi problema, kai vieno autoriaus žmonai pasirodė, jog sumokėjome per mažą honorarą. Jau sutarėme, kad sumokėsime daugiau, kai gausime finansavimą. Todėl visi nesklandumai iš mūsų pusės išspręsti - dabar svarbiausias finansavimo klausimas", - paaiškino filmo prodiuseris, pridurdamas jog Kultūros ministerija tik ieško priekabių ir vilkina laiką.
Kultūros ministerijos atstovas spaudai negalėjo konkrečiai atsakyti, koks yra galutinis filmo biudžetas. "Finansavimas sumažintas visiems kultūros projektams. Didelės sąmatos apkarpytos iki 0,5 mln litų. Tiesa, šis filmas turėjo būti finansuojamas atskira eilute, tad tiksliai negaliu atsakyti", - apgailestavo M. Valiukevičius.
Krašto apsaugos ministerija, koordinuojanti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus programos įgyvendinimą, savo ruožtu šiais metais pateikė Vyriausybei naują planą, ką galės įgyvendinti, ko - ne.
"Programos koordinatoriai paprašė mūsų pateikti papildomus dokumentus ir filmo kūrimo darbų planą nuo šių metų liepos mėnesio iki kitų metų pabaigos. Taigi vėl atsirado vilties kibirkštėlė, kad filmas "Žalgiris - geležies diena" dar neužmirštas", - sakė A. Stoškus.
Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų sudaryti naują darbo grupę, kuri svarstys Krašto apsaugos ministerijos pateiktą planą.
Užkirsti kiti šaltiniai
Kol Kultūros ministerija nėra patvirtinusi galutinio filmo "Žalgiris - geležies diena" biudžeto, jo prodiuseriams užkirsti ir kiti juostos finansavimo šaltiniai. Dėl filmo finansavimo pateiktos paraiškos į tarptautinius fondus "Media 2007" ir "Euromages", filmas buvo pristatytas kino forumuose Vokietijoje, Estijoje.
"Koprodiuseriai Lenkijoje, Vokietijoje, Ukrainoje domisi šiuo projektu. Projektą sutiko paremti ir penkiolika šalies savivaldybių. Jų parama sudarytų apie 200 000 litų. Lietuvoje dirbančios kino gamybos kompanijos taip pat žada investuoti apie 500 000 litų. Šie pinigai atsiras tik tuomet, kai Kultūros ministerija garantuos filmo kūrimą", - tvirtino A. Stoškus.
Filmuoti reikia vasarą
Pasak A. Stoškaus, šiuo metu yra paruoštas filmo scenarijus, parengtas filmo kūrybos planas, sutarta su įmonėmis, kurios gamins kostiumus, scenografiją. "Norint pradėti konkrečius darbus reikalinga finansinė injekcija. Žalgiro mūšis vyko liepos mėnesį. Jo filmavimas taip pat turi vykti vasarą. Pačiam filmavimui numatytos 65 dienos ir dar 4 mėnesiai - pasiruošimui. Tada būtų atrinkti ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai, ir kiti aktoriai ", - sakė prodiuseris.
Filmo "Žalgiris - geležies diena" siužetas grįstas dviejų pusbrolių - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos santykiais. Istorinė kostiuminė kino juosta su specialiaisiais efektais būtų filmuojama karališkuose Krokuvos rūmuose Vavelyje, Malborko (buvusio Marienburgo) pilyje, Ukrainoje ir Lietuvoje - Trakų, Valkininkų arba Širvintų rajone.
Iki šiol Lietuvoje yra sukurtas tik vienas istorinis filmas - 1972 m. Marijono Giedrio režisuotas "Herkus Mantas".
Apie Žalgirio mūšį 1960 m. lenkai sukūrė filmą "Kryžiuočiai", kuriame lietuviai pavaizduoti kaip laukiniai žmonės, apsidangstę kailiais.
Žalgirio mūšis
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Tą dieną buvo sustabdyta du šimtus metų trukusi Kryžiuočių ordino ekspansija į rytus. Pergalingas Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustabdęs vokiečių ordino invaziją į Lietuvą, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
Jurga PETRONYTĖ
