investicijos

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė šiemet planuoja investuoti 38,4 mln. eurų, o likusi suma bus skirta projektų plėtrai Latvijoje ir Rumunijoje. 2016 metais „Hanner“ Lietuvoje investavo 22 mln. eurų. 2017 metais į butų Vilniuje statybas „Hanner“ ketina investuoti 21,2 mln. eurų. Šiemet bendrovė užbaigs projektų „Pilies apartamentai“, „B23“ pirmojo etapo ir „Žvėryno namų“ ketvirtojo etapo statybas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ šiaurinėje Vilniaus dalyje, šalia naujojo vakarinio aplinkkelio, stato naują biurų bei logistikos centrą. Vilniaus verslo parko projektą plėtojanti nekilnojamojo turto bendrovė „MG Valda“ į projektą investuos 14 mln. eurų. „Aprangos“ vadovas Rimantas Perveneckas BNS patvirtino, kad įmonės užsakymu statomi nauji pastatai, tačiau daugiau informacijos žadėjo pateikti vėliau pirmadienį.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs „Brexit“ bei ne visiems laukti JAV prezidento rinkimų rezultatai. Pastarieji įvykiai lėmė didelius akcijų rinkų svyravimus bei neretai skatino investuotojus staigiai pasitraukti iš akcijų rinkų.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams.

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis, „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Savaitės pradžioje minėtą Pasaulinę taupymo dieną, spalio 31-ąją, kasmet nustelbia Helovino šurmulys ir Vėlinių rimtis. Tačiau ši diena yra gera proga pagalvoti, kaip mūsų taupymo įpročiai gali padėti siekti kokybiškesnio gyvenimo.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Jau metus laiko stabdomas prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ naujų biurų įkūrimo projektas. To nebeapsikentę, vadovybė kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydama situaciją arba ištaisyti, arba atlyginti padarytus nuostolius. „Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė pasakoja, kad 5,8 tūkst. kv. m. pastatas su jam priskirtu 2,2 ha sklypu buvo įsigytas dar pernai rudenį per VĮ Turto banko surengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Sklype buvo numatyta statyti biurų pastatų kompleksą.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Jungtinių Valstijų technologijų milžinė „Microsoft“ per praėjusius metus investicijas į debesų technologijas Europoje padidino du kartus, o per visą laiką investicijos į debesų technologijų plėtrą regione pasiekė 3 mlrd.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, norint didinti ekonomikos potencialą, reikalingi veiksmingi vaistai konkurencingumo ligoms gydyti – didesnės užsienio investicijos, struktūrinės reformos ir aiški užsienio politika.

Oficialiai duris atvėrusiame sumaniajame mieste „Vilnius Smart Park“ turėtų įsikurti pažangiausios Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonės. Prognozuojama, kad ten bus sukuriamos ne tik naujos darbo vietos, bet ir mokami didesni nei įprasta atlyginimai. Projektas laikomas valstybinės reikšmės. Į jį jau investuota daugiau nei 4 mln. eurų, iš viso planuojama investuoti apie 10 mln. eurų.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos Investuotojų forumas valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad viena didžiausių šalies problemų – politikai galvoja tik apie rinkimus, neprisiimdami atsakomybės už Lietuvos ateitį. Advokatas mano, kad siekiant politinio stabilumo, būtina imtis kartais ir nepopuliarų sprendimų, pavyzdžiui, visus rinkimus – Seimo, prezidento, savivaldybių – organizuoti tais pačiais metais.

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios kompanijos. Tiesa, naujų galimybių plėtrai Lietuvos įmonės žvalgosi dėl skirtingų priežasčių: vienos išaugo rinkas, kuriose jau veikė, o kitoms teko spręsti galvosūkius, ką daryti užsivėrus vartams į Rusiją.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės pasitraukimas – reikšmingas ženklas visems. Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas „Coca–Colos“ istoriją stebėjo nuo pat pradžių.

Stabilūs, paprasti ir aiškūs mokesčiai padeda pritraukti investicijų, sako Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė, šeštadienį Bratislavoje, Slovakijoje, dalyvaujanti neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) susitikime. „Investicijų pritraukimas išlieka esminiu uždaviniu skatinant ekonomikos augimą. Todėl labai svarbu, kad mokesčiai būtų stabilūs, paprasti ir aiškūs.

Lietuvos verslo rinka nėra itin patraukli investuotojams dėl nelanksčios teisinės bazės ir perteklinių biurokratinių reikalavimų, sako Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas. „Šiuo metu pasakyti, kad Lietuva yra itin patraukli investuotojams nebūtų galima. Tai liečia nelankstų darbo reguliavimą ir kitus nelanksčius įstatymus. Labai daug biurokratinių perteklinių reikalavimų“, - interviu Žinių radijui pirmadienį sakė I.Laursas.

Prisimenu 1994 metus, kai buvo steigiama Alytaus „Coca-Cola“ gamykla ir man, kaip „Coca-Colos“ advokatui, teko rengti visus steigimo ir su investicijomis susijusius dokumentus. Tai buvo viena iš pirmųjų užsienio investicijų, sėkminga privatizacija, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Coca-Colai“ Lietuvoje tuo metu vadovavo norvegas Steen Andersen – taip pat vienas iš pirmųjų užsieniečių, atvykusių į mūsų šalį ir, drįsčiau sakyti, ją pamilęs.

Užsienio investicijos itin geidžiamos Lietuvoje. Jos kuria ne tik nauajs darbo vietas, bet ir skatina aukštesnius atlyginimus. Pagal naujausią statistiką matyti džiugi tendencija - Lietuva vis labiau sudomina užsienio kapitalo įmones.  Lietuvoje 2014 metais ekonominę veiklą vykdė 3800 užsienio valdomų įmonių - 8 proc. daugiau nei 2013 metais, pranešė Statistikos departamentas. Didžioji dalis užsienio valdomos įmonės vykdė nefinansinę veiklą - jų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Nors Lietuvos ekonomika auga, skirtumai tarp nedarbo lygio rodiklių skirtingose apskrityse išlieka ryškūs. Ypatingai sudėtinga situacija išlieka Alytaus ir Utenos regionuose – nedarbo lygis čia smarkiai viršija šalies vidurkį, siekiantį 9,1 proc.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaita. „Investuok Lietuvoje“ pranešė, kad pernai reitinge Lietuva buvo 18 vietoje. Pagal šią ataskaitą Estija užimą 12 vietą, Latvija – 17 vietą, o Lenkija į dvidešimtuką nepatenka. Reitinge pirmauja Makedonija ir Serbija. Pagal imlumą žinioms ir kuriamą pridėtinę vertę Lietuva taip pat užima 10 vietą.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.