A. Avulis pasakoja, kad dideles investicijas Lietuvoje uždusina biurokratai, jų neveiklumas ir pasimetimas.
„Aš ženkliai daugiau galėčiau padaryti Lietuvoje, jei manęs nesmaugtų ir nedusintų biurokratai. Paprastas pavyzdys, mes susiplanavome šiais metais investicijų Lietuvoje padaryti už 40 mln eurų. Praėjus pusmečiui, kai suskaičiavome, pasirodo, kad padarėme tik už 9 mln. eurų. Tai daug mažiau nei norėjome ir planavome. To priežastys paprastos. Biurokratai reikalauja papildomų derinimų, siuntinėja iš vienos įstaigos į kitą. Daugybė patikrinimų ir pan., to pasekoje net negali dirbti. Negauname leidimų, negalime suderinti projektų, kuriuos norime statyti, jie vėluoja ir rezultatas daug prastesnis nei galėjo būti“, – teigia A. Avulis.
Apie šią bei kitas didžiąsias Lietuvos problemas, kurios tempia ekonomine upe žemyn, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja „Hanner“ valdybos primininkas A. Avulis.
Tarp biurokratijos ir korupcijos – nedidelis žingsnis
A. Avulis įsitikinęs, kad viską Lietuvos ekonomikoje lemia investicijos ir sąlygų verslui patrauklumas.
„Jau daug metų kalbama kaip gerinti sąlygas verslui, bet iš tikrųjų tai daroma labai kosmetiškai. Tai labiau politinis aspektas kalboms, nes jei reikia kažką daryti, rankos pradeda drebėti ir visada surandame apsiteisinimų. Jei tikrai norime, kad Lietuvos ekonomika realiai augtų ir atlyginimai pas mus didėtų, tai reikia suvokti vieną dalyką. Turime padaryti taip, kad sąlygos verslui čia būtų patrauklesnės nei kitose šalyse“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, reikėtų suprasti, kad Vilnius niekada nebus patrauklesnis už Londoną, Paryžių ar Berlyną. Tai visiškai skirtingo dydžio rinkos.
Tačiau aplink sėkmingų mažų šalių – Liuksemburgas, Šveicarija, Estija, kurios sugeba pritraukti kapitalą.
„Verslui geriau ten, kur mažiau biurokratijos, mažiau korupcijos. Tą suvokiame ir suprantame, bet ar padarėme Lietuvoje ką nors, kad būtų mažiau biurokratijos? Tikrai beveik nieko, nes biurokratija ir toliau labai didelė, kontroliuojančių institucijų yra be galo daug ir dažnai jos pačios tarp savęs nesusikalba“, – mano A. Avulis.
Verslininkas pastebi, kad valdininkai įsigudrino atlikti tik kosmetinius pakeitimus, dėl kurių atsiduriame aukštesnėje pozicijoje reitinguose ir tada teigti, kad ekonominė situacija gerėja. Tačiau esminių pakeitimų nesiimama.
„Pavyzdžiui, koks skirtumas didelei kompanijai per kiek laiko ji galės užregistruoti verslą Lietuvoje: per 3 ar per 6 dienas? Lietuvoje galima per 3, dėl to mes reitinge pakylame, tačiau verslui tai nėra esmė. Daugybė reikalavimų, siuntinėjimų, pažymų erzina. Tai erzina ir mažas kompanijas, kurios tik pradeda, ir dideles. Jei norime būti patrauklesni, mes turime mažinti biurokratiją, turime sudaryti geresnes sąlygas. Reikia tiesiog rūpintis, parodyti nuoširdų domėjimąsi ir rūpestingumą tais žmonėmis, kurie investuoja“, – teigia A. Avulis.
Kaip pavyzdį pateikia savo investicijų pradžią Rumunijoje. Nuvykus prieš 10 metų sutiko valdininkų, kurie parodė nuoširdų norą bendradarbiauti ir spręsti tas problemas, kurių Lietuvoje kartais negalime išspręsti ir per metus ar du.
„Dabar ten investuoju 10 metų. Tai nereiškia, kad man labai patinka ta šalis. Žmonės tiesiog parodė nuoširdų norą bendradarbiauti ir. Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos valdininkų požiūris į verslą, į investuotoją yra labai draugiškas. Nemanau, kad kas nors tokiais žmonėmis norėtų pasirūpinti, padėti įveikti tuos daugeliu atveju dirbtinius barjerus“, – pasakoja verslininkas.
Jis įsitikinęs, kad būtent šios problemos dėl biurokratijos ir įstumia verslus į korupcijos liūną. Mat siuntinėjas iš vienos institucijos į kitą kelia klausimą, ar iš vis esi reikalingas.
„Tada dalis verslininkų sugalvoja veiklą, kuri yra nelegali. Duoda žmonėms kyšį ir kažkaip viskas greitai per vieną dieną išsisprendžia. Pakankamai daug kalbų, kad tokiais metodais dirbama. Šalis atrodo nepatraukli, nes Vakarų šalims nepriimtina duoti kyšį vien dėl to, kad tau leistų dirbti“, – sako A. Avulis.
Teorija, kodėl Estijoje atlyginimai didesni
Kita problema, kurią išskiria verslininkas, netinkama įstatyminė bazė. Pasenęs Darbo kodeksas, dviprasmybės įstatymuose, mokesčiai – visa tai atbaido investuoti Lietuvoje.
„Jei pagal darbo santykius esame visiškai nepatraukli šalis, tai kokio investuotojų antplūdžio galime tikėtis. Net juokinga atrodo. Galima ir iš estų pasimokyti. Jie turi labai įdomius ir patrauklius mokestinius įstatymus. Pelno mokestis Lietuvoje yra 15 proc, o Estijoje 20 proc. Atrodo, kad Lietuvoje geriau, tačiau Estijoje yra po procento padėtas kablelis ir pasakyta, kad jei uždirbote pelną ir pasiimate ne į kišenę, o panaudojate tolimesnėms investicijoms, tai reinvestuojamam pelnui yra nulinis pelno mokesčių tarifas. Jei toliau investuoji – kuri darbo vietas. Ir tada per kitus mokesčius, pavyzdžiui PVM, valstybė gali surinkti daug daugiau į biudžetą“, – sako jis.
A. Avulis taip pat daro prielaidą, kodėl atlyginimai Estijoje didesni 30 proc. Jo nuomone, taip yra dėl to, kad Estijoje yra 3 kartus daugiau investicijų tenkančių vienam gyventojui.
Taip pastebimas ir užburtas ratas, kur visi veiksniai lemia vienas kitą: daugiau investicijų, daugiau darbo vietų, aukštesni atlyginimai, mažesnė emigracija ir daugiau dirbančiųjų. O ir investuotojams reikia matyti, kad investuojamoje šalyje bus kam dirbti.
Reikia asmenybių, kurios nebijotų kažką keisti
Verslininkas įsitikinęs, kad išspręsti šias problemas nėra sudėtinga, tereikia politinės valios, mažiau rūpintis populizmu, o daugiau priimti sprendimus. Jis prisimena, kad jau 26 metus valstybė nesugeba sovietmečiu nusavintą žmonių žemę grąžinti bei padaryti švietimo reformą, nors visi kalba, kad universitetų per daug.
„Mes gyvename nuo rinkimų iki rinkimų, būtinai prieš rinkėjus reikia būti geriems. Prieš rinkimus ir pensijas ima didinti, ir algas, bet tik nedaryti pokyčių. Estai kitaip žiūri, jie gal ir skaudžiai kerta, bet pas juos progresas yra ženkliai didesnis“, – sako A. Avulis.
Pašnekovo nuomone, yra žmonių, kurie galėtų ateiti į valdžią ir, kurie norėtų ir padėtų verslui bei investuotojams. Reikia tokių, kurie nebijotų priimti nepopuliarius sprendimus, nebūtų įsikibei Seimo kėdės ar ministro portfelio.
„Jiems tiesiog reikia kažką gero padaryti gyvenime. Kai tokių žmonių bus vyriausybėje daugiau, tai ir mūsų ekonominė Lietuvos situacija pasikeis ir investuotojų sulauksime daug daugiau. Mano nuomone, labai geras pavyzdys Aivaras Abromavičius, kuris eina ir dirba, sprendžia problemas, o jei egzistuoja korupcija ir jis negali su ja susitvarkyti, tai atsistoja ir išeina“, – pamini verslininkas.
Jis taip pat kaip pavyzdį pateikia Kauną, kurio meru kadaise buvo Vytautas Šustauskas, o dabar – Visvaldas Matijošaitis.
„Kaunas buvo apsileidęs miestas, dabar Kaunas auga. Mes Vilniuje verkšlename, kad negalime suderinti projektų, Kaune tokių klausimų neliko. Galioja tie patys įstatymai, bet biurokratijos neliko. Tai parodo, ką gali vienas teisingas žmogus padaryti“, – sako A. Avulis.
Paklaustas, ar pats nenorėtų eit į valdžią, pašnekovas atsako, kad daug mieliau bus verslininku, bet norėtų, kad atsirastų tinkamų žmonių einančių į valdžią.
