Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertas Juozapas Preikša pasakoja, kad nors per metus ir pakilome 5 pozicijomis bendrame reitinge, iš 41 į 36 vietą, esminėse ir ypač verslui aktualiose sferose mes reitinguojami apačioje.
Pavyzdžiui, pagal įdarbinimo ir atleidimo praktiką mes esame 120 iš 140. Tuo tarpu Latvija yra 50, o Estija 12. Nedžiugina ir biurokratinės naštos rodikliai. Pagal juos mes 81, kai Latvija yra 36 vietoje, o Estija – 17. Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, lėšų mūsų valstybėje iššvaistoma daugiausiai. Čia mes atsiduriame 97 pozicijoje.
Baltijos šalių konkurencingumo palyginimasInfographic
Pasak J. Preikšos, pasižiūrėjus į 2010 – 2011 metus pamatytume, kad tuomet turėjome aukštesnę poziciją darbo sferoje.
„Ta 120 vieta yra tragedija. Ir to pokyčio nebuvimas pasako, kad šalys iš žemesnių pozicijų spėjo mus aplenkti. Iš esmės stovėjome vietoje. Yra gaila, kad nuo Baltijos šalių mes atsiliekame ir net ne vienoje, o keliose vietose. Ir dėl to tenka tik pasibėdavoti ir tikėtis, kad mes greičiau sutvarkysime šituos būtinus aspektus. Mums kaip darbdavių organizacijai atsibodo aiškinti tokius natūralius dalykus, kuriuos Lietuvai pažymi visos užsienio agentūros, rekomenduoja tarptautinės įstaigos. Visi pirmiausia klausia, kas yra su jūsų darbo teise ir kodėl tokia bloga situacija“, – sako J. Preikša.
Vienintelė išeitis – naujas Darbo kodeksas
Kadangi viena silpniausių vietų – darbo sąlygos, įtakos pasikeitimas turėtų naujai priimtas Darbo kodeksas. Pasak ekonomistės Jekaterinos Rojakos, mūsų darbo rinkos įstatymas nebeatitinka dabartinių realijų, o kaimyninės šalys į besikeičiančią situaciją sureagavo gerokai anksčiau, dėl to ir išsiveržė į priekį.
„Priėmus Darbo kodeksą ir socialinį modelį, manau, kad konkurencingumo indekse pakiltume maždaug 3 laipteliais. O darbo rinkos efektyvumo vertinime, manau, kad būtų dar ženklesnis postūmis į priekį. Tačiau viskas priklausys ir nuo kitų šalių: jei jos pagerins savo situaciją tai ir vėl nuo jų atsiliksime. Ypač turint omeny kaip ilgai ir kaip skaudžiai vyksta atskirų straipsnių darbo kodekse derinimas matyti, kad mūsų kaimyninės šalys ir visas pasaulis juda greičiau. Jei mes norime progresuoti, tai turime ne tik bėgti, bet bėgti labai smarkiai“, – įsitikinusi ekonomistė.
Jos nuomone, pirmoji Darbo kodekso versija būtų pakėlusi konkurencingumą daug daugiau nei dabartinis, tačiau jau geriau toks variantas nei senasis. Visgi tam tikrose srityse mums pakilti lengva nebus.
„Galimybė įpirkti talentus ir juos išlaikyti Lietuvoje, matyt, vis tiek išliks ganėtinai žema. Mūsų darbo užmokestis bet koks, net ir profesionalams skirtas, yra gan žemas Europos Sąjungos (ES) kontekste ir konkuruoti su didesnėmis valstybėmis mes paprasčiausiai negalime. (...) Pagal našumą ir kainos santykį mes atrodome gana neblogai, bet našumas kol kas Europinio standarto neatitinka. Matyt, kurį laiką dar ir neatitiks. Dėl to negalim iš nieko mokėti labai didelius atlyginimus. Turėtų įvykti tam tikri struktūriniai pokyčiai. Be to yra tam tikri aspektai, kurių paprasčiausiai pakeisti negalime. Pavyzdžiui, rinkos dydis. Negalima iš mažos šalies padaryti didelės“, – komentuoja J. Rojaka.
Tačiau nors ir turime spragų, kurias būtina ištaisyti, dabartinė situacija Baltijos šalims yra palanki, kadangi patenkame tarp 30 proc. geriausių pasaulio šalių, sako ekonomistė.
J. Preikša atskleidžia, kad tokia žema vieta atleidimų praktikoje Lietuvai tenka dėl abipusio darbuotojo ir darbdavio susitarimo. Mat nors ir nurodoma, kad didžioji dalis atleidimų taip įvyksta, realybėje didžioji dalis tų susitarimų įvyksta dėl darbdavio spaudimo, nurodo J. Preikša.
„Taip darbuotojas priverčiamas išeiti negaunant išmokų. Čia yra šešėlinė verslo praktikų pusė, dia yra šešėlinė verslo praktikų pusė, dėl kurios mums, kaip verslo atstovams, yra nemalonu. Suprantame tuos pačius verslininkus, kodėl jie taip elgiasi, tačiau tikimės, kad įgyvendinus mažiau koreguotą socialinė modelį situacija pasikeis. Jei mes ištaisysime Darbo kodeksą, mes pasivysime kitų šalių praktiką. Pirminiu Darbo kodeksu buvo siūloma aplenkti kitas šalis, tačiau po visų Trišalės tarybos ir Seimo komiteto derybų, sprendimai yra nuniveliuoti. Geriausia ko galime tikėtis, kad pasivysime Latviją ir Estiją“, – mano LPK ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertas.
Jis taip pat prideda, kad prie prastos darbo rinkos efektyvumo pozicijos prisidėjo ir darbo našumo matavimai. Darbo našumas Lietuvoje pradėjo kristi tada, kai labai pradėjo kilti atlyginimai, bet mažiau didėti produkcijos kiekis, sako J. Preikša.
„Kita priežastis, darbuotojų atitikimas darbo rinkos poreikius. Problema jau ne kartą linksniuota – struktūrinis nedarbas. Visgi praeitą savaitę džiaugėmės statistikos departamento rezultatais, kurie parodė, kad padaugėjo studentų stojančių į tiksliuosius ir gamtos mokslus. Tikimės, kad po ketverių metų tas struktūrinis nedarbas pradės automatiškai mažėti, be jokių papildomų politinių sprendimų, nes atsiranda daugiau studentų techninėse specialybėse, kurių reikia pramonės įmonėms. Tendencija yra ta, kad jų reikės vis daugiau ir būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, – viliasi J. Preikša.
Pasak jo, dar viena problema, kurią teks Lietuvai išspręsti – prekinio ženklo susikūrimas, kad pritrauktume kuo daugiau užsienio investicijų ir prestižinių kompanijų. Vis dėlto J. Preikša prognozuoja, kad po Darbo kodekso priėmimo Lietuva turėtų per 20 pozicijų šoktelti į viršų, tose srityse, kur dabar esame tik šimtuke. Anksčiau prognozės buvo geresnės, pakilimas buvo prognozuojamas per 40 vietų, tačiau pamačius kaip vyksta įstatymų priėmimai Seime, prognozės sumažintos, pasakojo LPK ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertas.
Biurokratinė našta atbaido investuotojus
Kita sritis, kurioje Lietuva atsiduria už pažangesnių šalių ribos – biurokratinė ir mokestinė našta. Pasak J. Rojakos, užtenka vien Lietuvą palyginti su Estiją, kurioje biurokratų skaičius per paskutinius 5 metus sumažėjo 10 proc., o pas mus nors gyventojų ir mažėjo, bet biurokratų skaičius augo.
„Galime daryti išvadas, kad nieko nedarydami arba blogindami šį rodiklį labai smarkiai tempiame save į galą. Pagal šį kriterijų pralaimime Baltijos šalių ralyje. Akivaizdu, kad reikėtų naikinti dubliavimą. Tuos pačius uždavinius galima tvarkyti konsoliduotai ir centralizuotai, pervedi keletą žmonių dirbti į sostinę iš regionų ir efektyvumas smarkiai pagerėja. Nors tai skaudūs struktūriniai pokyčiai, bet tiek biudžetui, tiek efektyvumui tai turėtų labai neblogos įtakos“, – svarsto ekonomistė. Jos rekomendacijomis, norint sumažinti mokestinę naštą reikėtų, reikėtų ne atskirų mokesčių tarifo mažinimo, o darbo apmokestinimo sumažinimo. Pasak jos, jis yra gana aukštas, žiūrint Europos lygiu, tai didžiausia problema su kuria susiduria investuotojai.
„Pajamų mokesčius nėra labai aukšti, bet kalbant apie visą apmokestinimo naštą: pajamų mokesčiai ir įnašos į „Sodrą“, sukuria didžiulius mokesčius. Tiek Europos institucijos, tiek Europos Komisijos rekomendacijos nurodo, kad nėra pas mus subalansuotumo, o patys užsienio investuotojai sako, kad Lietuvoje darbo jėga tikrai nėra pigi. Kartais sumoka daugiau mokesčių nuo vidutinio atlyginimo nei tose pačiose Šiaurės šalyse“, – sako ekonomistė.
Komentuodama valstybės lėšų švaistymo reitingą, ekonomistė įvardija, kad valstybei trūksta skaidrumo. Pavyzdžiui, Estijoje daugumos valstybinių įmonių duomenys yra viešai prieinami, o pas mus tokių įmonių yra nedaug, teigia ekonomistė. Jos nuomone, būtent tai sukuria nepasitikėjimo aurą, o skaidrumo didinimas pagerintų ir paveiktų bendrus rezultatus, taip pat mažintų korupciją.
„Manau, kad ir biurokratijoje, ir skaidrume mes truputį pažengsime sparčiau, kai bus rimtesnės kalbos dėl prisijungimo prie Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Geriausias pavyzdys Latvija. Pas juos per paskutinius kelerius metus įvyko daug struktūrinių pokyčių vien dėl stojimo į EBPO. Mums reikia spyrio į nugarą, kad galėtume pasijudinti. Nes idėjų turime daug, bet realizavimo nepasiekiame“, – įsitikinusi ekonomistė. Pasak ekonomistės, nors kol kas EBPO teikiami siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, artėjant konkrečioms datoms rekomendacijos taps privalomomis.
„Paprasčiausiai jei nevykdysime rekomendacijų, tai nesame patikimi partneriai ir gal nesame verti būti turtingiausių šalių klube. Aš manau, kad 2017 metais dar būtų sudėtinga įstoti, bet 2018 metais – realistiška“, – spėja J. Rojaka.
LPK ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertas atskleidžia dar vieną problemą. Pasak jo, yra tokių darbuotojų, kurie mato, jog darbą gali padaryti per dieną, tačiau jei duotas terminas ilgesnis, darbo greičiau neatlieka.
„Akcentuojame, kad būtų daugiau IT sprendimų. Būtų daug paprasčiau paskaičiuoti per kiek laiko įstaiga sureagavo į kažkokius dokumentus, nes dabar matome kad jei yra darbui skirta 30 dienų, tai atsakymą atsiunčia 29 dieną, nors tas atsakymas labai paprastas. Ir taip daugybėje įstaigų, ministerijų. Elektroniniai sprendimai užtikrintų skaidrumą ir parodytų, ar įstaigoje reikia mažiau darbuotojų, o gal kažkur krūvį reikia sumažinti. Galime remtis tokiais pavyzdžiais kaip Latvija ir Estija, kurie įsidiegę IT sistemas mažina biurokratinę naštą. Biurokratinė našta yra tarp TOP 5 priežasčių, kodėl užsienio investuotojai, kurie kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, neateina į Lietuvą“, – sako J. Preikša.
Pagal Pasaulio Ekonomikos forumą, Lietuva bendrame konkurencingumo reitinge užima 36 vietą iš 140.
