Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką. Būtent dėl skirtų kartų klosčių Lietuvoje, čia pradėti verslą itin naudinga.
„Negali pykti, kiekviena karta turi savo vertybes. Lietuvos rinka nėra tokia didelė, kad nors kiek būtų įdomi tarptautinei kompanijai, bet įvertinus, kad lietuviai daugiau skeptikai, jei idėja prigis Lietuvoje, vadinasi ji tiks visur kitur“, - pasakoja Ilja Laursas.
Su investuotoju kalbame apie startuolių perspektyvas Lietuvoje.
- Po „Revolut“ ir Lietuvos banko susitarimo, daug kalbama apie FinTech ateitį Lietuvoje. Kaip manote, kas turi daugiau perspektyvų Lietuvoje: Fintech ar dalijimosi ekonomikos startuoliai?
- Vienas kitam jie netrukdo, o tik papildo. Tas pats Bitcoin irgi tam tikra prasme yra apie dalinimąsi, bendruomenę. Tai Z karta. Ji turi visai kitas vertybes nei prieš tai buvusi karta, kuri turi kitokį požiūrį į turtą, bendruomenę. Turėjimo faktas nebėra toks svarbus, kaip tiesiog naudojimas. Smagu, kad Lietuvoje tokių atsiranda vis daugiau. Jau esame investavę į dalinimosi ekonomiką, o po maždaug 2 mėnesių paskelbsime apie dar vieną naują dalinimosi ekonomikos startuolį Lietuvoje, bet tai tikrai ne pirma ir ne paskutinė investicija šioje srityje.
- Tarptautinėje rinkoje, ar lietuviai išsiskiria savo įsitraukimu į startuolių kūrimą?
- Nors ir matosi žmonių padaugėjimas, kurie sieja savo karjerą, gyvenimą, norus ir iššūkius su startuoliais, jų santykinai mes turime daug mažiau. Startuolių meka yra Silicio slėnis. Ten kiekvienus metus apie 50 Suomijos startuolių atsiranda slėnyje, Lietuvoje yra vienas kitas per paskutinius 10 metų. Turint omeny, kad Suomija dvigubai didesnė už Lietuvą, tikrai yra atotrūkis. Tikiu, kad dar 5 kartus turėtų padidėti Lietuvos startuolių kiekis, tada susilygintume su Estija ir kitomis kaimyninėmis šalimis. Tai labai sveika šaliai.
- Daug bendraujate su startuolių idėjų autoriais. Ar daugėja originalių minčių?
- Šiaip potencialių verslo modelių ar idėjų kuo toliau, tuo atsiranda daugiau. Kuo daugiau atsiranda naujovių, tuo daugiau atsiranda galimybių startuoliams. Šiandien idėjos vertė savaime yra nulinė, nes yra tūkstančiai idėjų. Daug mažiau yra žmonių norinčių ir galinčių prisiimti riziką bei atsakomybę. Patirtis rodo, kad kūrėjas kaip minimum turėtų nuo pusmečio iki metų investuoti savo darbo laiko, jau nekalbant apie pinigus. Tikrai ne kiekvienas gali sau leisti metus negauti atlyginimo, nes verslas negali generuoti pajamas pirmą dieną. Dar geras atvejis, jei verslas pradeda uždirbti po metų. Mes matome ne idėjų trūkumą, o žmonių norinčių prisiimti tą riziką ir prisidėti.
Žmonės dažnai nusivilia, nes mano, kad bus kaip Pelenės istorijoje. Pasąmoningai tikisi, kad idėjos vertė didelė jau rytoj bus milijonieriais. Kai supranta, kad tai 5 metų kelionė, bus daug darbo, nervų, nusivylimo, nepasiryžta to laiko investuoti.
- Taigi jei rinkoje vis didesnę dalį užima startuoliai, ar tai reiškia sunkius išbandymus tradiciniams verslams?
- Kai kuriems tradiciniams verslams nėra ko nerimauti, nes juo sunkiai kas pakeis. Pavyzdžiui, benzino kolonėlės. Tradiciniai verslai dar gali kurį laiką gyventi ir džiaugtis pelningumu, bet dauguma verslų privalo žiūrėti kas vyksta rinkoje. Skeptiškai vertinu didžiųjų verslų sugebėjimą greitai dirbti. Analizavome, kad kuo senesnis, nusistovėjęs ir pelningesnis senojo modelio verslas, tuo mažiau tikėtina, kad jis pasiūlys bet kokias inovacijas. Nes kai iki paskutinių štrichų optimizuoji bet kokį procesą, tačiau optimizuotame versle nelieka resursų, kuriuos būtų galima nukreipti į inovacijas.
Tradicinio verslo sėkmė sufleruoja, kad tas verslas bus nelankstus ir mažai tikėtina, kad kokios naujovės atsiras. Kokia bus verslo elgesio racija, galiausiai nulemia atskiro žmogaus, kuris priima sprendimus, motyvacija. Nauji verslai dažniausiai griauna tam tikras pozicijas. 80 proc. atvejų, kad konkretūs individai senuose versluose ne tik, kad nepriima inovacijų, bet ir priešinasi. Pavyzdžiui, startuolis paliečia ir nužudo roamingo pajamas. Ateina inovacinė kompanija ir padaro mažesnę kainą, reiškia, kad senasis verslas gaus ne 10 eurų už megabaitą, bet 1 centą. Natūralu, kad kompanijos priešinasi. Tai matome ne tik inovacijų nebuvimą, bet ir pasipriešinimą iš senų verslų. Anksčiau ar vėliau inovatyvumas laimi. Startuoliams ir į juos investuojantiems gera žinia, kad 80 proc. inovacijų ateina ne iš senų verslų, o iš startuolių.
- Kas laukia tuomet senųjų verslų – gyvavimo pabaiga?
- Kad visiškai išeis iš verslo tai ne, bet kad jų verslas susitrauks tai tikėtina. Iš tokių pakilimų ir nukritimų, pavyzdys būtų „Nokia“ istorija. Vienu metu agresyviai investavo į mobiliųjų technologijų gamybą ir plėtrą. Buvo 4 pasaulyje brangiausias prekinis ženklas, o dabar laikoma visų laikų greičiausiai vertę parandanti kompanija. Nesugebėjo laiku pereiti į naujas technologijas ir kas iš jos liko. Gal mažesnėmis sumomis, bet kiti verslai ir rizikuoja pakartoti „Nokia“ istoriją.
- Ačiū už pokalbį.
