Darbo jėgos trūkumas
Kaip pastebime aktyviai bendraudami ir bendradarbiaudami su Lietuvoje veikiančiomis verslo įmonėmis, pagrindinis iššūkis, su kuriuo jos susiduria, – darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, trūkumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose. Išspręsti šią nuolat aštrėjančią problemą pagelbėtų dvi priemonės – švietimo sistemos pertvarkos ir specialistų imigracijos sąlygų palengvinimas.
Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pagrindinė mūsų šalies švietimo sistemos problema yra ne „kietųjų“ žinių trūkumas, bet nemokėjimas jų paversti verslo idėjomis. Tą patį pastebi ir įmonės: pavyzdžiui, techninių mokslų – fizikos, biotechnologijos – specialistai neįgyja tokių kompetencijų kaip verslumas, todėl turimas specifines konkrečios srities žinias sunkiai pritaiko praktikoje. Tai reiškia, kad siekiant paruošti kuo daugiau kompetencijų turinčius specialistus reikėtų siekti ir didesnio tarpdiscipliniškumo. Tokiomis pačiomis rekomendacijomis galima sekti ir kalbant apie regionuose įsikūrusias profesines mokyklas, kurioms patariama labiau orientuotis į šiuolaikinę gamybą ir su ja susijusias edukacines programas.
Tuo metu dabartinė darbo jėgos imigracijos sistema yra skirta labiau apsisaugoti nuo galimų grėsmių, o ne ekonomikai skatinti – įmonei, norinčiai įdarbinti specialistą, kilusį iš ES nepriklausančios valstybės, tenka įveikti ilgai trunkančius biurokratinius procesus, kol pavyksta tai padaryti. Tačiau norint sukurti tokias sąlygas, kurios kviestų ateiti užsienio kompanijas ir plėstis vietos verslą, reikalinga kur kas didesnė savo sričių profesionalų pasiūla. Savo indėlį pritraukiant karjeros galimybių ieškančius specialistus, ypač iš tokių šalių kaip Ukraina, galėtų įnešti ir Lietuvos universitetai.
Investicijų ir korupcijos klausimai
Dar vienas iššūkis, po rinkimų laukiantis politikų, – aktyviau plėstis ir investuoti įmones skatinančios mokestinės aplinkos sukūrimas. Kaip rodo statistika, investicijoms skiriama dalis Lietuvoje nesiekia 20 proc. BVP ir yra mažesnė nei kitose Baltijos šalyse. Tačiau norint bent kiek priartėti prie turtingesnių pasaulio valstybių Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja investicijoms skiriamą BVP dalį padidinti bent iki 25 proc.
Pasiekti šį tikslą padėtų kelios priemonės, tarp kurių – lengvata įmonių reinvestuojamam pelnui ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Tai leistų verslams atlaisvinti lėšas, daugiau jų skirti plėtrai ir taip auginti darbo vietų skaičių. Į šalies biudžetą pradžioje dėl lengvatų negautos pajamos galiausiai sugrįžtų per pelno mokestį.
Paskatinti įmonių, ypač tarptautinių, įsikūrimą ir investicijas į veiklos apimčių didinimą Lietuvoje padėtų ir šešėlio bei korupcijos lygio mažinimas. „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) Lietuva užima 32 vietą tarp pasaulio valstybių su 61 balu iš 100. Šis rodiklis atspindintis, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija, nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą.
Kompanijos, matydamos tokius rezultatus ir girdėdamos kolegų atsiliepimus, ne visuomet pasirenka žvalgytis ar didinti apsukas Lietuvos rinkoje, nes baiminasi, kad susidurs su nevienodomis sąlygomis ir nepajėgs konkuruoti.
Komentaro autorius – Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas.