Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.
Talinas šiame reitinge pakilo iš 78 į 50 vietą, o Ryga iš 71 į 52. Reitingas sudaromas atsižvelgus į du kriterijus: pirmiausia vertinamas sukauptas žmogiškasis kapitalas, infrastruktūra, reputacija, antrasis aspektas – finansų bendrovių vadovų apklausa.
Tad ko trūksta Vilniui, kad jis patrauktų investuotojų akis ir pakliūtų į tarptautinį akiratį?
Galime būti paslaugų centru, bet ne finansų?
Jei reitingas būtų sudaromas pagal galimus paslaugų sektoriaus centrus, atrodytume tikrai geriau, įsitikinusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Pasak jos, finansų centrams reikalinga atitinka aplinka.
Štai Rygos atveju, ji iš senų laikų turi posovietinių šalių traukos centro statusą. Nors dabar jo bandoma atsikratyti.
„Latvija ateityje galbūt galėtų pelnytis iš FinTech, o ne bankininkystės sektoriaus. Bankininkystė keičia savo išvaizdą. Estija traukia finansų įstaigas savo labai aiškia ekonomine aplinka ir tuo, kad yra ganėtinai palankus apmokestinimas – ne tik gamybinėms įmonėms bet ir finansų centrams, kuriems labai svarbu turėti aiškumą ir konkretumą. Estija visada buvo pirmaujanti tarp Baltijos šalių, o latviai pastaruoju metu finansinių pasaugų eksportą sumažino, bet panašu, kad jie tai daro pritraukiant daugiau startuolių“, – komentuoja ekonomistė.
Tačiau Lietuvai įgyti šį titulą koją kiša griežti reikalavimai, mano pašnekovė. Pačių bankų skaičius nedidelis palyginti su kitomis valstybėmis, rinka ganėtinai koncentruota su aukšta konkurencija, Lietuvos banko politika – griežta.
„Kitą vertus, kažkokio siekio tapti finansų centru ir nebuvo, tad įvertinimas visiškai atitinkantis realybę. Tačiau galėtume imtis priemonių ,jei norėtume tapti tuo centru, nes dėl „Brexit“ Londono finansų centro likimas neaiškus. Norėdami dalį finansinių tarpininkavimo paslaugų įtvirtinti Lietuvoje, turėtume sukurti palankias sąlygas, o šiuo metu sąlygos nėra labai palankios“, – teigia J. Rojaka.
Asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė komentuoja, kad viena priežasčių – infrastruktūra. Vilnius yra nepasiekiamas kaip finansų centras, nes neturi tiesioginių skrydžių su pagrindiniais verslų ir finansų centrais.
„Kitas dalykas pažiūrėjus į kapitalo rinką. Ji neišvystyta pakankamai, mažai įmonių listinguojama ir, manau, kad šie argumentai ir lemia tokios reitingo rezultatus. Galbūt taip pat institucinė aplinka pas mus per griežta –pradedamos riboti finansinio sektoriaus kainos. Jei reguliuoji kainas tokioje rinkoje kaip finansai, natūralu, kad gauni minusus vertinant reguliacinę aplinką, o ne pliusus“, – teigia ji.
Tačiau yra ir kitokių nuomonių – Vilnius nė ką neprastesnis už Taliną ir lenkia Rygą, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tai Lietuvos bėda, jog nepakankamai dėmesio yra skiriama viešiesiems ryšiams, o kai kurios šalys Latviją ir Lietuvą traktuoja kaip vieną valstybę.
„Vilnius aplenkė Rygą pagal įsikūrusių įmonių skaičių ir A klasės biurų skaičių. Nors Talinas vietoje nestovi, manau, kad 2018 metais yra nemaža galimybė, jog Vilnius aplenks Taliną. Liūdna, kad faktiškai mes esame geroje pozicijoje, bet viešoje erdvėje ar reitinguose Vilnius nefigūruoja. Reikia kryptingos strategijos, kad ten atsirastų valstybė ar miestas“, – įsitikinęs „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, pastaruoju metu pastebimas Rygos augimo lėtėjimas, o kai kurios įmonės nerimauja dėl sąlygų Taline: darbuotojų trūkumo, darbo užmokesčio didėjimo.
„Realiai įmonėms nėra didelio skirtumo kur eiti – ar į Rygą, ar į Vilnių, ar į Taliną. Labai panašūs miestai. Atėjimą remia labiau subjektyvūs veiksniai, o tame tarpe ir viešieji ryšiai. Tai reikėtų kryptingai dirbti ties tuo, kad Vilnius patektų ir pirmautų“, – sako Ž. Mauricas.
Bendram įvaizdžiui – itin svarbus konkurencingumo rodiklis
Nors į finansų centrų reitingą nepatenkame, investuotojams aktualiame reitinge ne tik, kad esame paminėti, bet ir užimame aukštesnę poziciją. Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė, kad Lietuva pagal konkurencingumą pakilo viena vieta aukščiau ir atsidūrė 35 – oje.
Visgi nors bendrame reitinge pakilome, svarbiose institucijas vertinančiose pozicijoje – esame žemai. „Investuok Lietuvoje“ teigė, kad Lietuva per metus smuko net pagal 50 rodiklių.
Pasak R. Skyrienės Lietuva norėdama būti konkurencinga ir matytis investicijų žemėlapyje turi būti ne 35, o 1.
„Maža valstybė sprendimus galima greitai priimti, bet negalim priimti elementarios darbo santykių reformos. Dabar vėl didžiulis pakeitimų paketas įregistruotas, kuris grąžina į senąjį Darbo kodeksą. Pas juos protas nebekalba, tik Seimo nario kėdė galvoje“, – komentuoja R. Skyrienė teigdama, kad būtent Kodeksas padėtų pakilti dar labiau tiek konkurencingumo reitinge, tiek išspręstų problemines sritis, kuriose užimame ne pačią geriausią vietą.
Tą patį pamini ir ekonomistas Ž. Mauricas. Darbo kodeksas kitais metais turėtų padėti pakilti reitinge. Tuo įsitikinusi ir ekonomistė J. Rojaka.
„Būtume dar labiau pakilę jei Darbo kodeksą būtume sutvarkę pavasarį. Kitas aspektas – institucijos. Finansinių rinkų išsivystymo lygis nėra ypatingai geras, apie 60 vietą užimame. Proveržio tikrai nesimato“, – sako ji.
Ekonomistės teigimu, investicijų pritraukimo prasme konkurencingumo reitingas duoda teigiamą impulsą. Darbo reikalai pajudėjo su Darbo kodeksu, tačiau finansų rinkose reikia žvelgti į alternatyvas, t.y. Lietuva patraukli startuoliams ir FinTech plėtrai.
„Žinoma, tai ganėtinai rizikinga veikla. Reikalaujama didelių pačių startuolių investicijų, nes apsaugos iš valstybės pusės nėra suteikiama. Bet šios alternatyvos gali sukelti didelį impulsą ekonominiui augimui ir vartojimui bei mažinti emigraciją, kadangi FinTech veikloje dominuoja išsilavinęs jaunimas, IT pasiruošimas. Visa tai turime, išskyrus palankią aplinką“, – sako J. Rojaka.
