„Vidaus vartojimas Lietuvoje auga, eksportas, nors ir mažesnis, bet išlieka pozityvus, o investicijos, deja, išlieka gerokai mažesnės nei buvo prieš krizę. Darbo jėgos problemos lems, kad įmonės labai atsargiai žiūrės į investicijas, o jų atsargumą dar labiau didins išaugęs neapibrėžtumas Europoje po „Brexit“. Nedarbo rodikliai stabilizavosi – tai rodo, kad darbo rinka yra pasiekusi savo potencialą. Apmaudu, kad Lietuvai niekaip nepavyksta įvykdyti nuosaikios migracijos politikos, kaip tai daro Estija, kad būtų galima prisitraukti kvalifikuotos darbo jėgos“, – sako R.Dargis.
Šiandien lankydamasis Klaipėdoje, jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos uostas puikiai laimi konkurencijos kovą prieš kaimynus ir pagal konteinerių krovos apimtis yra lyderis tarp Baltijos šalių. Uosto krovos potencialas nuolat auga dėl krovos kompanijų nuoseklių investicijų į technologinę plėtrą, tačiau susiduria ir su iššūkiais.
„Klaipėdos uosto veikla nemažai susijusi su geopolitiniais veiksniais – mūsų šalies santykiais su Baltarusija, Lenkija, geopolitine situacija NVS regione. Dabar matome, kad Rusijos spaudimas vežti krovinius per Rusijos uostus yra didžiulis, tačiau pagal skaičius Klaipėdos uostas išlieka daug potencialesnis. Trąšos, naftos produktai – didžiausi sektoriai, priklausomi nuo Rytų kaimynų. Verslui labai svarbios aiškios pozicijos dėl užsienio politikos, išmani politika, darbas su kaimynais, kas leistų prognozuoti, ko verslas gali tikėtis“, – teigia LPK prezidentas.
R.Dargio teigimu, ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja susijusi technologinė pažanga atveria galimybes ir Klaipėdos uostui. Užsienio kompanijų gamybos projektų vystymas Lietuvoje didins paklausą uosto krovos paslaugoms. Šiuo metu puikiai veikia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, kuri turi potencialo plėstis. Klaipėda turėtų aktyviau išnaudoti galimybes pritraukti paslaugų centrus, nes užsienio investicijos leistų stabilizuoti jaunimo emigraciją iš šio regiono.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvai pavyko reikšmingai pakeisti padėtį pritraukiant investicijas. Be informacinių technologijų centrų reikšmingai padaugėjo ir investicijų į gamybą, o Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms tebeauga.
„Jeigu sugebėsime išspręsti struktūrines verslo aplinkos problemas, mūsų patrauklumas dar padidėtų. Lietuva gali tapti puiki tarpine stotele Skandinavijos įmonėms ypač technologinių pokyčių kontekste. Šio regiono šalys gali steigti gamybinius cechus Baltijos šalyse, nes technologijos leidžia greitai ir individualiai gaminti produktus bei per 24 valandas juos pristatyti į Šiaurės šalių rinkas“, – kalba pramonininkų vadovas.
Ekspertai pastebi, kad dėl technologinės pažangos ir didėjančio gamybos efektyvumo bei kylančių darbo kaštų, prasideda Europos kompanijų gamybos projektų grįžimas atgal į ES iš Azijos. Tai – puiki galimybė Lietuvai prisitraukti dalį gamybos.
„Svarbiausia, kad investicijos ateitų ne tik į sostinę, bet ir į regionus. Panevėžys gali būti puikiu pavyzdžiu, kai savivalda kartu su verslu pritraukia užsienio įmones, kurios ne tik kuria geras darbo vietas, bet ir papildomą paslaugų ir kitų verslo aplinką, kuri leidžia pačiam miestui atsitiesti ir stabilizuoti emigracijos netektis“, – teigia R.Dargis.
Pastebima, kad pagrindinis argumentas investuoti į Centrinės ir Rytų Europos regioną yra ne santykinai maži darbo kaštai, bet aukšta darbo jėgos kvalifikacija. Tai reiškia, kad struktūrinės problemos darbo rinkoje ir demografinė duobė gali stipriai sumažinti Lietuvos patrauklumą. Lietuvos kaimynai – lenkai ir estai – daug drąsiau imasi struktūrinių reformų ir itin aktyviai pas save vilioja kvalifikuotus užsienio darbuotojus.
