Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.
Stebėtina, bet atskirai neišskiriama mokesčių sritis. Pasak analitikų, mokesčiai – ne priežastis, kodėl Lietuvai trūksta investuotojų. Didžiausios problemos slypi švietime.
„Investuok Lietuvoje“ siūlo, kad reikėtų mažinti pedagogų skaičių ir įdarbinti visu etatu, reorganizuoti Lietuvos edukologijos universitetą, nes ugdomos kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių, didinti technologijų, gamtos mokslų, informatikos ir matematikos (STEM) centrų prieinamumą šalies regionuose, įvesti rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas universitetų bendradarbiavimas su verslu ir rėmimasis rinkos duomenų analize, sukurti mokymosi visą gyvenimą modelį ir numatyti spartaus perkvalifikavimo priemones bei jų finansavimo būdus bei konsoliduoti aukštųjų mokyklų skaičių iki 4–5 ir daug kitų.
Kita mokesčių sistema investuotojų nepaskatintų
Organizacijos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas tvirtai teigia, mokesčių sistemos pakeitimas nepakeltų Lietuvos į naują lygį. Mat tiek EBPO, tiek Europos Komisija, tiek kitos tarptautinės kompanijos nurodo, kad visa visuomenė yra susijusi su švietimu.
M. Katinas pateikia palyginimą: 100 vaikų startuoja vienodai, tačiau tik 20 iš jų, baigę mokslus, pasiruošę dirbti modernioje ekonomikoje. Tuo tarpu likusieji 80 yra pasmerkti vargti su mažesniais atlyginimais.
„Investicijos ir verslas yra pagrįsti žmonėmis, o visa kita yra tik ingredientai, nes be žmonių verslo tikrai nepadarysi“, – sako jis.
Mokesčius organizacijos direktorius apibūdina kaip higieninį faktorių. Tai, kaip šiltas vanduo viešbutyje – konkurencingumo daug neprideda, bet jo reikia.
„Jei mokesčių sistema daugiau mažiau sutvarkyta, daug privalumų nesuteikia, bet jei kreiva, visi kiti nieko neprideda. Kadangi Lietuvos mokesčių sistema nėra labai bloga ir nėra labai gera, tai ji tobulintina, bet nedaro tokios įtakos kaip kiti faktoriai“, – mano jis.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas prisideda prie M. Katino teiginių. Darbo jėga – visuomet pagrindinis kriterijus skatinantis investuotojus. Mat darbo sąnaudos Lietuvoje, yra normalioje riboje lyginant su darbo našumu.
„Žiūrint į kokią Estiją, ten atlyginimai gerokai didesni, nors našumas yra panašus į mūsų. Tai kai kalbame apie darbo sąnaudas, tai ne tik atlyginimas į rankas, bet ir visi mokesčiai susiję su darbo santykiais. Lietuvoje jie nėra labai žemi, bet ir nėra labai aukšti. Europiniame kontekste per vidurį taip. Jei mažintume darbo jėgos apmokestinimą tai būtų papildomas stimulas investicijoms, bet tai nėra esminis dalykas.
Esmė, kiek tos darbo jėgos yra. Ypatingai kalbame apie regionus ir miestus. Tai jei trūksta darbo jėgos ir įmonė abejoja, ar sugebės užpildyti visas tas darbo vietas, kurias ketina sukurti, akivaizdu, kad tai pagrindinis veiksnys, kuris gali atbaidyti nuo investicijų“, – komentuoja ekonomistas. Jis pastebi, kad investicijų pritraukimas į regionus ir į Vilnių – skiriasi. Sostinėje orientuojamasi daugiau į paslaugas ir žinioms imlesnes veiklas, todėl iškyla universitetų kokybės klausimas.
„Brangstant darbo jėgai ganėtinai sparčiais tempais, susidursime su ta problema, kuri yra Estijoje. Ten investicijų srautai beveik iki minimumo susitraukę ir tada kyla labai paprastas klausimas. Jei atlyginimai tavo šalyje labai aukšti, tai turi pritraukinėti būtent investicijas, kurios orientuotos į aukštesnį žmogiškąjį kapitalą“, – sako R. Grajauskas.
O štai regionuose – būtinas bendradarbiavimas su profesinio rengimo mokyklomis, kad rinkai būtų tiekiami reikiamų specialybių darbuotojai. Dabar dominuoja kirpimas, statybos, šokių mokymas. Tai nėra visiškai tos specialybės, kurios pritrauktų investuotojus.
Darbo kodeksas ir reinvestuojamo pelno mokesčio lengvata – tik priedai
Lietuvos verslininkai dažnai kalba, kad nuo kitų Europos valstybių atsiliekame savo Darbo kodeksu, o nuo Estijos reinvestuojamo pelno mokesčio lengvata, t.y., kai įmonė nusprendžia pelną išimti, o tuos pinigus panaudoti tolimesnei plėtrai.
M. Katinas patvirtina, kad ir Darbo kodeksas yra svarbus. Nors jo įsigaliojimas šiuo metu nukeltas iki liepos 1 d., jis tikrai būtų penketuke, tarpo svarbiausių reformų. Tačiau tikrai ne trejetuke.
„Tai nėra pagrindinis faktorius, tikrai neateis jokie investuotojai, jei Lietuvoje neras tinkamų žmonių. Būtent švietimo sistema ir tinkamų žmonių kompetencija yra svarbiau. Kai sutvarkyta bus ši dalis, kitos taps svarbesnėmis.
Reinvestuojamo pelno mokestis geras investicijų pritraukimui ir ekonomikos skatinimui, jei gerai subalansuotas. Mūsų reformos knyga yra tam, kad parodytume kokio mastelio yra tie sektoriai. Tai ta lengvata gali būti tam tikram blokelyje, kartus su „Sodros“ lubomis, darbo apmokestinimo mažinimu. Bet nėra taip, kad reinvesticijos lygios švietimui ar inovacijoms“, – teigia pašnekovas.
Jam pritaria ir ekonomistas R. Grajauskas. Jo nuomone, reinvestuojamo pelno lengvata tikrai būtų vienas svarbių dalykų bet kuriam verslui, kuris nori plėstis. Ypač gamybinės įmonėms, kurios daro daug investicijų.
„Lietuvoje turime ne vieną įmonę, kuri iš užsienio atėjusi smarkiai plečiasi ir, be abejo, jei uždirbtas pelnas, kuris yra reinvestuojamas, būtų nepamokestinamas, tai dar labiau skatintų tas įmones reinvestuoti. Tai tikrai rimta paskata būtų.
Darbo kodeksas ir svarbus dalykas, nes kiekviena įmonė, kai nelanksčiai reguliuojami darbo santykiai, jos pirmiausia atšaukia paklausą darbo jėgai, nes įmonės žino, kad jei bus paklausos svyravimai, sumažės užsakymų skaičius, tai neturės iš ko mokėti atlyginimus. Dirbantiesiems tai ir blogai, nes mažina paklausą ir veda prie žemesnių atlyginimų.
Visgi tai ne pagrindiniai veiksniai, bet panašiam lygyje kaip ir mokestinė aplinka. Svarbu, bet nesvarbiausia, kas lemtų investuotojų sprendimus“, – tv3.lt portalui komentuoja ekonomistas.
Plačiau apie organizacijos išskirtas reformas galite paskaityti čia.
