Šiuo metu Lietuvos startuolių sektoriuje dirba 1560 žmonių arba 13,9% daugiau nei prieš metus, pačių startuolių įmonių per metus padaugėjo nuo 273 iki 316 (15,8% augimas), daugiausia jų kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityse.
Pernai startuolių sektoriaus pajamos sudarė 35,3 mln. EUR ir buvo 28,8% didesnės nei 2014 m. Tiesa, šiemet Lietuvos startuoliams pavyko pritraukti vos 5,8 mln. EUR finansavimo, kai 2014 ir 2015 m., daugiausia dėl stambių investicijų į vieną rinkos dalyvį „Vinted“, visas sektorius buvo pritraukęs atitinkamai 44,9 mln. EUR ir 45,9 mln. EUR kapitalo.
Brandos metai
Šią savaitę „Versli Lietuva“ Vilniuje surengė metų startuolių ekosistemos apžvalgą ir diskusiją apie šio sektoriaus padėtį ir artimiausią ateitį. „Verslios Lietuvos” startuolių platformos „Startup Lithuania” vadovės Rimantės Ribačiauskaitės teigimu, šiemet sektoriuje įvyko daug svarbių teisinių ir infrastruktūros pokyčių: priimti sutelktinio finansavimo ir „startuolių vizos“ įstatymai, reglamentuota pavėžėjimo paslaugų tvarka bei opcionai startuolių darbuotojams, atidarytas milžiniškas „Vilnius Tech Park“ centras, „Rise Vilnius“ ir kitos startuoliškos bei žinių dalijimąsi skatinančios erdvės. Be to, šiemet INVEGA ir UAB „Lietuvos energija“ paskelbė apie jau 2017 m. investuoti pradėsiančius rizikos kapitalo fondus, užpildysiančius šiemetinį investicijų vakuumą.
„Taip pat, šiemet pamatėme, kad startuoliams skirtus renginius - mokymus, seminarus, kūrybines dirbtuves, vadinamuosius „hakatonus“ ir kitus - ryžtasi rengti vis daugiau privačių organizacijų, universitetų ir kitų bendruomenės dalyvių. Tai rodo, kad ekosistema bręsta ir tampa tvaria“, - sako R. Ribačiauskaitė.
Pasak jos, pagrindinės kitąmet valstybės siektinos iniciatyvos, kurios skatintų startuolių augimą, turėtų būti susijusios su tolesniu teisinės ir mokestinės aplinkos gerinimu, taip pat kapitalo, talentų ir patirties įliejimu į rinką.
„Pavyzdžiui, neišnaudotas potencialas yra verslo angelai, t.y. kapitalo sukaupę privatūs asmenys. Rizikos kapitalo fondams trūksta brandesnių startuolių, į kuriuos jie galėtų investuoti didesnes sumas - šį vakuumą galėtų užpildyti, pvz., tam tikromis mokestinėmis lengvatomis besinaudojantys verslo angelai, investuojantys į ankstyvosios stadijos idėjas, dalis kurių vėliau virsta rizikos kapitalo fondus dominančiomis įmonėmis“, - kalba R. Ribačiauskaitė. Ji taip pat pabrėžė būtinybę skatinti steigtis startuolių inkubatorius ir akseleratorius, talentų importo bei ugdymo svarbą.
Apie startuolių ekosistemos brandą tvirtino ir Donatas Keras, „Practica Capital“ fondo partneris. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šalyje galima įgyvendinti dar gausybę teisinių smulkmenų, kurios duotų apčiuopiamą efektą.
„Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje kitąmet startuos panašūs fondai kaip ir Lietuvoje, tačiau būtų apmaudu, jei Lietuvos kompanijos bėgtų į kaimynines šalis vien dėl kelių techninių smulkmenų. Lietuvoje ruošiami rizikos kapitalo fondai turėtų būti mažų mažiausiai patrauklesni nei Latvijoje ar Estijoje, o apskritai mūsų valstybė privalo turėti ambicija lygiuotis ne į kaimynus, o į pirmaujančias pasaulio valstybes“, - kalbėjo D. Keras.
Švietimas ir patirtis
Diskusijos dalyvių teigimu, didelis vaidmuo kuriant startuolišką valstybę turi tekti švietimui. Štai Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas, svarstė, kad universitetų studentai galėtų ne „referatus rašyti“, o įgyti realios praktinės patirties kurdami verslą arba dirbdami startuoliuose. Jam antrino ir UAB „Robos Capital“ partneris Rokas Tamošiūnas, kalbėjęs apie būtinybę mokytis iš geriausių užsienio profesionalų ir praktikų, juos vežtis į Lietuvą.
Kita vertus, Martynas Gudonavičius, transporto programėlę kuriančios bendrovės „Trafi“ vadovas, pridūrė, kad patys lietuviai - startuolių įkūrėjai ir darbuotojai - vis dar kuklinasi paprašyti patarimų ar konsultacijų iš daugiau patirties turinčių rinkos dalyvių. Pasak jo, tokios šiemetinės naujienos kaip „Vinted“ dalies darbuotojų migracija į Berlyną ar „YPlan“ pardavimo sandoris rodo, kad dalis rinkos žaidėjų jau turi sukaupę neįkainojamos patirties, kuria mielai pasidalina, jei tik kas nors ryžtųsi paprašyti.
Dėmesys renginyje buvo skirtas ir talentų importo temai. Štai išmaniuosius echolotus ir kitą elektroniką gaminančios UAB „Deeper“ eksporto ir rinkodaros vadovas Edvinas Vosylius atkreipė dėmesį, kad 95% produkcijos eksportuojančiai bendrovei šiuo metu reikia japoniškai, korėjietiškai ir kitomis kalbomis kalbančių specialistų, tačiau jų įdarbinimo procedūros trunka geriausiu atveju 4-6 mėnesius ir riboja verslo plėtrą.
