investicijos

Įmonės pasinaudojusios rizikos kapitalo investuojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis iš vietinės reikšmės įmonių tampa europinio lygio bendrovėmis. Kaip prie to prisideda Ūkio ministerija, skirdama ES struktūrinių fondų lėšas, žiūrėkite video reportaže.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Investicijos ir draudimas – vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, vykdoma tik Vilniaus kolegijoje. Investicijų ir draudimo studijų programa skirta siekiantiems tapti profesionaliais draudimo specialistais, draudimo žalų ekspertais, draudimo tarpininkais, investicijų konsultantais, vadybininkais, investicijų analitikais, klientų aptarnavimo specialistais tarptautinėse verslo įmonėse ar turintiems tikslą kurti nuosavą verslą.

 Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausantis gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius „Lietuvos dujos“ Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje besikuriančią užsienio gamybos įmonę prie dujų tinklo prijungė triskart greičiau nei įprastai – per tris mėnesius. Dar sparčiau – vos per porą mėnesių įrengta 1,2 kilometro ilgio dujotiekio atšaka Panevėžio LEZ leis pritraukti dar daugiau investuotojų.

Lietuvoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2014 metų pabaigoje siekė 12 078,34 mln. eurų ir, lyginant 2013 metais, susitraukė 5%. Į užfiksuotą nuosmukį valstybės institucijos sureagavo ataskaitomis apie neva tai paneigiantį investicinių projektų skaičių, o Vyriausybės išplatintame pranešime skelbiama, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie praėjusiais metais sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje nesanti tiksli.

Baltijos šalys, kaip vienas iš startuolių centrų, įgauna vis didesnį svorį tarptautinėje arenoje. Trečius metus iš eilės organizuojamoje startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ dalyvavę užsienio investuotojai tris Baltijos seses technologijų progreso spartos atžvilgiu prilygino Niujorkui, o renginyje vykusiame idėjų pristatymo konkurso finale pirmą kartą istorijoje susirungė startuoliai iš visų trijų kaimyninių šalių.

Ūkio ministerijos skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas penkių rizikos kapitalo fondų valdytojai ne tik perka įmonių akcijas, bet ir padeda joms kurti ir įgyvendinti verslo planus, megzti kontaktus, ieškoti investicijų. To rezultatai – už Lietuvos ribų besiplečiantys verslai pritraukiantys užsienio investicijas bei specialistus. Video siužetas apie vieną iš tokių įmonių.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 163,5 mln. eurų ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 189,8 mln. eurų, arba 2,2 karto. Praėjusiais metais investicijų iš užsienio buvo dar mažiau, nei 2013 metais. Tuomet TUI vienam gyventojui Lietuvoje siekė 180 eurų. Buvome aplenkę lenkus, vengrus, rumunus ir bulgarus.

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime šiokią tokią problemėlę ir metas susigriebti.

 Užsienio investicijos Centrinės Rytų Europos regione mažėja jau kelis metus iš eilės. Lietuva regione yra lyderiaujanti šalis, tačiau greitai teks susidurti su rimta konkurencija. “Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves.

 Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius. Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

Užsienio investicijos kelia bendrąjį vidaus produktą, padeda kurti darbo vietas, gerina skolinimosi galimybes bei didina pasitikėjimą šalimi, todėl tiesioginės užsienio investicijos (TUI) laikomos vienu svarbiausių valstybės sėkmės rodiklių. Lietuvoje jau porą metų fiksuojant TUI mažėjimą, Norvegijos įmonių investicijos šalyje nuosekliai didėja ir 2014 metais vėl paaugo – sukauptos TUI praėjusiais metais pasiekė 803 mln. eurų.

  6 mln. eurų investicija ir 100 naujų darbo vietų Panevėžio gyventojams – taip vienu sakiniu naujausią veiklos etapą reziumuoja prieš metus įkurtos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos valdytojai. Pritrauktas stambus investuotojas pirmąjį statybų etapą beveik 2 hektarų sklype planuoja pradėti šį birželį, o visiškai įsikurti Panevėžyje – per trejus metus. Atšvaitus ir medicinines priemones gaminanti bendrovė „Reflektorius“ naujose, beveik 8 tūkst.

Norint efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti regioninę politiką, reikia integruoto požiūrio. Būtina suderinti įvairiuose sektoriuose vykdomas politikas ir jas formuojančių ministerijų veiksmus. Taip pat svarbu suderinti interesų grupių - valdžios, bendruomenės, verslo – veiksmus taip, kad šios grupės, atsižvelgdamos į konkrečių teritorijų poreikius ir galimybes, rastų ir kartu spręstų bendrus uždavinius. Visa tai padeda mažinti regioninius netolygumus.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai vienam gyventojui siekė 103 eurus. Pagal šį rodiklį regione tradiciškai pirmavo Estija, kurios vienam gyventojui praėjusiais metais teko 906 eurai TUI. Priešpaskutiniai Europos Sąjungoje Kas svarbu, praėjusiais metais investicijų iš užsienio sulaukėme dar mažiau nei 2013 metais.

 Šiemet pradedama įgyvendinti nauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų programa ir joje regionų plėtrai skiriama daugiau nei vienas milijardas eurų – tai pusantro karto daugiau nei 2007–2013 metų finansinės paramos laikotarpiu. Ta proga Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kovo 31 d. (antradienį) 9 val.

 Pagal Lietuvoje įsikūrusių arba plėtrą vykdžiusių užsienio kompanijų skaičių vienam gyventojui 2014 m. Lietuva tvirtai pirmavo regione, o užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skaičiavo rekordinius rezultatus – 29 Lietuvoje įsikūrusias užsienio kompanijas, kurios per artimiausius trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Estijos nacionalinės televizijos ekonomikos laida „Kapital“ domisi, kodėl Lietuva gerokai sėkmingiau pritraukia investicijas nei Estija.

Nepaisant neaiškios geopolitinės padėties ir išaugusių rizikų, dalis šalies bendrovių šiais metais didins investicijas į IT plėtrą. IT paslaugų bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atlikta kasmetinė apklausa parodė, kad beveik trečdalis respondentų 2015 m. planuoja didesnes investicijas į IT, lyginant su praėjusiais metais. Be to, šiemet stebima tendencija, kad mažėja investuojančių į nuosavą kompiuterinę įrangą ir didėja dėmesys debesų kompiuterijos paslaugomis, pranešė bendrovės atstovai.

Neapibrėžtumas eksporto rinkose šiuo metu daro didelę įtaką įmonių plėtros sprendimams. Geopolitinis veiksnys tiek praėjusiais metais, tiek, prognozuojama, ir šiais metais išliks pagrindinis lūkesčių formuotojas. Tikėtina, kad įmonių plėtra išliks paremta organiniu augimu, o didesnius investicinius projektus išvysime tik tuomet, kai bus itin tvirtas jų komercinės sėkmės pagrindimas.

 „Swedbank“ duomenimis, 2014 metais lizingo būdu įsigyjamų specialiosios technikos ir įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo 17 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėjusios gamybos bei statybos įrenginių lizingo apimtys. „Specialiosios technikos ir įrenginių lizingo rinka Lietuvoje auga kelis pastaruosius metus. Šalies verslas nuosekliai investuoja į naujus įrengimus bei specialiąją techniką ir taip pamažu didina savo konkurencingumą.

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Lietuvos pietryčiuose, ant Ašmenos aukštumos nusidriekęs Šalčininkų kraštas. Čia žmonės gyvena nuo seno – Šalčininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėti 1311 metais. Istoriškai susiklostė, kad šiame regione gausiai gyvena tautinės mažumos, vien lenkų tautybės gyventojai čia sudaro daugiau kaip 70 proc. Gausiai tautinių mažumų gyvenamų teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai Švenčionių, Trakų rajonų ir Visagino savivaldybės.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

Likus kelioms dienoms iki euro įvedimo, Lietuvos premjeras tvirtina, kad jo naudą pajus šalies verslas ir gyventojai, be to, tai padės pritraukti daugiau užsienio investicijų. „Manau, kad euro įvedimas teigiamai paveiks verslą, gyventojus ir valstybės finansus. Sumažės palūkanų našta, nebeliks lito ir euro keitimo išlaidų, tai paskatins sparčiau vystytis eksportui, manau, teigiamai atsilieps investicijų plėtrai“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius.

 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP) artėja prie pabaigos, tad tiek baigiantiems įgyvendinti investicinius projektus, tiek neseniai sužinojusiems apie skirtą paramą pareiškėjams svarbu tinkamai ir laiku atlikti numatytas investicijas. Siekiant, kad patirtos investicijos būtų kompensuotas, o projektas – pripažintas sėkmingai įgyvendintu, reikėtų nepamiršti esminių įsipareigojimų.

Kas antra Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas projektų įgyvendinimui gavusi organizacija pritaria, jog ES lėšų panaudojimui turėtų būti taikomi aukštesni skaidrumo standartai, nes jos viešos ir surinktos iš mokesčių mokėtojų. Jų teigimu, labiausiai ES lėšų panaudojimo skaidrumą padėtų skatinti didesnis visuomenės domėjimasis bei pačių organizacijų išsamesnis atsiskaitymas visuomenei už gautas lėšas. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi projektų vykdytojų apklausa.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė. Baltarusija – autoritarinė, nelaisva šalis. Jau 20 metų valdančio Aleksandro Lukašenkos režimas apsunkina Baltarusijos dialogą ne tik su Lietuva, bet ir visa ES.

 Praėjus dešimčiai metų nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą (ES) vis dar dejuojama dėl griežtos ES lėšų panaudojimo kontrolės – su ja susidūręs verslas kartais stebisi mechanizmo sudėtingumu ir šūsnimis ataskaitų. Tačiau biurokratijos ir ataskaitų baimė kartais gali būti nepagrįsta – žinant, ką ir kodėl darai, atsiskaityti prižiūrinčioms institucijoms nėra sudėtinga palyginus su tuo, ką įmonei duoda ES investicijos.

 Premjeras teigia, kad socialinių darbuotojų atlyginimus galima didinti, mažinant valstybės investicija, tačiau ne papildomai skolinantis. Anot Algirdo Butkevičiaus, politinėje taryboje sutarta, kad kartu su Finansų ministerija bus bandoma rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto.

 Verslininkai investuos į darbuotojų lojalumą Daugiau negu du trečdaliai Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių kitais metais tikisi apyvartos augimo. Tačiau palyginti su 2014 metais, šie lūkesčiai sumažėjo: pernai apyvartos augimo šiais metais tikėjosi 88 proc. įmonių, o šiuo metu augimo kitais metais tikisi 69 proc.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Mogiliove (Baltarusija) dalyvauja dešimtajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, skirtame aptarti aktualiausius abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimus. Forume ypatingas dėmesys skiriamas prekybos ir investicijų, transporto ir logistikos klausimams. „Lietuva visuomet buvo ir yra suinteresuota geros kaimynystės ir draugiškų santykių su Baltarusija plėtra.

 „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė Lietuva turi žemiausią investicijų santykį su BVP, mažiausiai investuoja į efektyvumą, pritraukia mažiausiai tiesioginių investicijų. Lietuva kiek daugiau už Latviją skiria išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tačiau pateikia mažiausią patentų skaičių tarp Baltijos šalių. Kas slopina investicijas Lietuvoje ir kaip būtų galima jas paskatinti? Lietuvoje investicijos pernai sudarė 18,3 proc.

,,Vilniaus miestas yra vienas iš pionierių, pradėjusių taikyti viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo modelius dar 2001 metais”, - ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, sakė sostinės meras Artūras Zuokas.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Jungtinėse Amerikos Valstijose susitiko su šalies prekybos atstovu Michaelu Fromanu, kuriam išdėstė Lietuvos, kaip prekybos partnerės, privalumus. „Džiaugiuosi galimybe su Jumis susitikti ir aptarti mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas“, – sakė premjeras.

 „Tele2“ grupė įgyvendino didžiausią investicinį projektą savo istorijoje ir atnaujino mobiliojo ryšio tinklą visose Baltijos šalyse. Pažangiausio mobiliojo ryšio tinklo Baltijos šalyse sukūrimui įmonių grupė iš viso skyrė 50 mln. EUR (172,64 mln. Lt). Praėjusių metų pabaigoje „Tele2“ užbaigė ryšio tinklo modernizavimą Latvijoje, šį pavasarį – Lietuvoje, o dabar ir Estijoje. „Džiaugiamės, kad 3,3 mln.

Bendrovė „Huawei“ pranešė planuojanti artimiausiais metais 5G mobiliojo ryšio standarto tyrimams skirti 600 mln. JAV dolerių. „Esame vieni iš pasaulyje pirmaujančių informacijos ir ryšio technologijų teikėjų, todėl „Huawei“ ypatingą dėmesį skiria ateities sprendimų kūrimui. Būtent artimiausiais metais koncentruosimės į pasaulinį 5G ryšio tinklą. Šiuo metu suformuota daugiau nei 200 inžinierių komanda tyrimams ir plėtojimui, į kuriuos planuojama iki 2018 m. investuoti mažiausiai 600 mln.

 JAV atlikto tyrimo duomenimis, bitkoinai laikomi didelę grąžą galinčia atnešti investicija. Tikimasi, kad jau dabar didelio investuotojų dėmesio sulaukianti virtualioji valiuta artimiausiu metu investuotojų portfeliuose gali užimti dar daugiau vietos, pastebi bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Mažesni mokesčiai už pervedimus ir didėjantis bitkoinų sistemos efektyvumas lemia vis didesnį jų populiarumą.

  Šiaulių meras Justinas Sartauskas ketvirtadienį pranešė siūlysiąs miesto savivaldybės tarybai atšaukti sutartį dėl projekto greta karinio oro uosto, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija.   Tai socialdemokratas meras nusprendė po susitikimo su mieste viešėjusiu partijos pirmininku premjeru Algirdu Butkevičiumi. „Kalbėjome su premjeru, kad jis rekomenduoja savivaldybei atšaukti priimtą sprendimą. Grįžtu dabar iš minėjimo ir duosiu komandą parengti sprendimą“, - BNS sakė meras.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Investicijų įstatymo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su investicijomis į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius.

Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas sako, kad kol kas nesvarstoma nutraukti investicijų sutartį su įmone, sulaukusia kai kurių politikų įtarimų dėl ryšių su Rusija ir norinčia veikti prie karinio oro uosto, kur dislokuoti NATO sąjungininkų naikintuvai. Jo teigimu, įmonė „Rail Skyway Systems Ltd.“ savivaldybei praėjusią savaitę pervedė 1 mln. litų teritorijos tvarkymo darbams dar iki jos išnuomojimo.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt Siekiant paspartinti šalies pramonės plėtrą ir jos konkurencingumą, Lietuva investicijoms 2014–2020 metais numato skirti daugiau nei pusantro milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto lėšų. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programoje, kuri bus svarstoma trečiadienį Vyriausybės posėdyje, numatoma gerinti šalies investicinę aplinką, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus.

2015 metais Lietuvai įsivedus eurą, mokesčių pakeitimai, nesusiję su nauja valiuta, bus minimalūs, prognozuoja finansų ministras. Tačiau Rimantas Šadžius kol kas neatskleidžia, kokie mokesčiai gali keistis. „Nuo sausio 1 dienos aš prognozuoju, kad mokestiniai pakeitimai, nesusiję su euro įvedimu, bus tik minimalūs“, - Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Netoli Vilniaus esantis rajonas pagal investicijas tarp Lietuvos rajonų – vienas paskutiniųjų. Vietos valdžia sako, kad pritraukti naujų investicijų ir sukurti darbo vietų sekasi sunkiai, tad tikimasi didesnės vyriausybės paramos. Įsigiję neveikiančią įmonę Šalčininkų rajone naujieji savininkai investavo per 8 milijonus litų. Atnaujintos patalpos, nupirkta moderni įranga, ir pernai pradėtos gaminti vaisių bei daržovių sultys.

Edgaras Savickas, LRT.lt Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis. Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors gerai išnaudojome praeitą ES struktūrinės paramos etapą – technologiškai perginklavome įmones, yra investuota į savivaldybių infrastruktūras, viešųjų erdvių tvarkymą – ateityje gresia nemenkos bėdos. „Tai galima vertinti dvejopai: viena vertus, miestelių veidai susitvarkė, tačiau reikia nepamiršti ir kito aspekto, kuris Lietuvoje yra dažnai nuvertinamas – eksploatacijos“, – portalui LRT.

Lietuvoje svarbu vykdyti struktūrinio nedarbo prevenciją ir vystyti įtraukią darbo rinką, taip šalinant kliūtis ekonomikai augti. Tai dalyvaudama liepos 24-25 d. Madride (Ispanija) vykstančiame antrajame tarptautiniame forume, skirtame užimtumo politikos temai, bei pristatydama Lietuvos patirtį pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, siekdama aukštesnės paslaugų kokybės bei tirdama išmaniojo tinklo galimybes, numato išbandyti kuo daugiau jo elementų. Šiuo metu bendrovė nuotoliniu būdu valdo ir stebi visas savo pagrindines transformatorių pastotes ir beveik pusę vidutinės įtampos skirstomųjų punktų. Tai užtikrina patikimesnį ir kokybiškesnį elektros energijos tiekimą bei tikslesnę ir paprastesnę duomenų apskaitą vartotojams.

Svajonė apie nuosavą būstą daugeliui lietuvių yra tarsi įaugusi į kraują ir asocijuojasi su stabilumu ir gerove ar bent jau patikima ir ilgalaike investicija. Apklausų duomenys rodo, kad 86 proc. gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste, ir beveik pusė jų norėtų jį keisti į naujesnį ar erdvesnį. Būsto kainoms pasiekus šešiaženkles sumas, dažnam didžiausia tikimybė jį įsigyti yra pasiėmus paskolą.