investicijos

Didelė pinigų pasiūla kapitalo rinkose lėmė palūkanų normų mažėjimą, todėl apie 10 proc. ribą viršijančias palūkanas šiandien galime tik pasvajoti. Akivaizdu, kad palūkanų normos ir artimiausiu metu išliks mažos ir vers investuotojus permąstyti investavimo strategiją bei pasukti galvą ieškant pelningesnių finansinių priemonių.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ užbaigė sudėtingiausią tinklo modernizavimo projektą savo istorijoje ir iš esmės atnaujino visą techninę ir programinę radijo tinklo įrangą. Pusė tinklo buvo atnaujinta per dvejus pirmuosius projekto metus, kita pusė – per pastaruosius devynis mėnesius, per kuriuos „Omnitel“ į 2G ir 3G tinklų modernizavimą ir 4G ryšio plėtrą investavo 90 mln. litų.

Gyvename technologijų amžiuje – viskas keičiasi tokiu greičiu, kad dar vakar atrodęs stebuklu išmanusis telefonas – šiandien nieko nestebina ir tapo savaime suprantamu dalyku. Apie telefonus pradėta kalbėti ne veltui – dabar nemažos dalies ligų galima išvengti naudojant išmaniųjų telefonų įvairias aplikacijas, pavyzdžiui, išmaniosios ligoninės programėlė saugo visą informaciją apie pacientą, gydytojų išvadas ir rekomendacijas.

Asta Volkovaitė Vandens kainoms smaugiant vartotojus, miesto valdžia demonstruoja rūpestį privačioms įmonėms, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Viena iš didžiausių Šiaulių pramoninio parko investuotojų, su kuria Šiaulių miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl 15 mln. investicijų, prašo leisti įrengti vandens gręžinį. Nors situaciją žinantys Tarybos nariai ir net vandens tiekėjai šios įmonės prašymą vadina neteisėtu, miesto valdininkai ruošiasi tenkinti įmonės prašymą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ tinklo parduotuvių atnaujinimą Lietuvoje jau investuota 30 mln. litų. Atnaujintos 7 parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pakruojyje, šiuose miestuose papildomai sukurta ir 80 naujų darbo vietų. Antrąjį šių metų pusmetį „Maxima“ plėtros planuose dar 6 atnaujintos ir 5 naujos parduotuvės bei apie 400 naujų darbo vietų. „Šiais metais, įgyvendinant plėtros planus, mūsų prioritetu išlieka tinklo parduotuvių atnaujinimas.

Pirmieji planai, susiję su 5G mobiliojo ryšio tinklų plėtra, buvo numatyti dar 2013 m. lapkričio mėnesį. Iki 2020 m. Europos Komisija į naujos kartos standarto kūrimą pasiruošusi investuoti ne mažiau nei 700 mln. eurų. Savo ruožtu, privačios kompanijos paišlaidaus dar labiau – bus investuota ne mažiau 3 mlrd. eurų. Tarp tokių kompanijų minimos „Alcatel-Lucent“, „Deutsche Telekom“, „Ericsson“, „Nokia“, „Orange“, „Telecom Italia“, „Telefonica“ ir kt.

Vyriausybė pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos 34,754 mln. eurų (120 mln. litų) paskolos investicijų projektui „Suskystintų gamtinių dujų terminalas“ finansuoti. Paskola teikiama 20 metų, pradedant ją grąžinti po 5 metų. Metinė palūkanų norma – kintama, gegužės 30 d. ji prilygo 1,997 proc.

LRT.lt Žurnalo „Foreign Policy“ pristatytas Danielio Altmano 2014 m. Investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra pagal prognozuojamą investicijų pelningumą visoje Europoje. Nuo 2013 m. skaičiuojamas D. Altmano Investicijų pelningumo indeksas apima aštuonis faktorius, leidžiančius prognozuoti, kokį pelną gaus užsienio investuotojas per artimiausius penkerius metus.

Praėjusiais metais Europa sulaukė rekordinių investicijų iš užsienio – buvo įvykdyta beveik 4 tūkst. investicijų projektų. Palyginti su 2012 m., bendras tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius buvo 4 proc. didesnis. Daugiausia projektų įgyvendinta Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, o Baltijos šalys tradiciškai išlieka patrauklios užsienio investuotojams – skirtingai nei dauguma kitų Rytų Europos valstybių.

 Netikėtai gautus 5 tūkst. litų maždaug trečdalis arba 29 proc. respondentų išleistų būsto remontui, maždaug tiek pat apklaustųjų šią pinigų sumą atidėtų pensijai, taupymui ir investavimui, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Savo ateities pensijai netikėtai gautą 5 tūkst. litų sumą atidėtų 7 proc. Lietuvos gyventojų, o taupymui ir investavimui minėtą pinigų sumą skirtų 23 proc. apklausos respondentų.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Pavasaris. Ir vėl aktualu kalbėti apie turizmą bei bandyti nuspėti, kiek užsienio atostogautojų pasirinks Lietuvą kaip savo poilsio oazę. Tačiau šiais metais turizmo rinkoje jaučiamas nerimas, mat vos prasidedant sezonui ji laikinai gali likti be finansavimo. Manyti, kad tarp europinių ir šalies biudžeto lėšų galima dėti lygybės ženklą, – klaidinga.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje balandžio 23–24 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos ir šios arabų valstybės derybų dėl dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties etapas. Lietuvos delegacijai derybose vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorė Sigutė Jakštonytė, JAE – Finansų ministerijos sekretorius Khalidas Ali Al-Bustani.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Keletą paskutinių metų sėkmingai auganti siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ toliau plečia veiklą ir pasirašė sutartį su Kauno laisvąja ekonomine zona, kur statys didžiausią ir moderniausią siuntų rūšiavimo terminalą Baltijos šalyse. Investicijos į statybas ir įrangą sieks iki 20 mln. Lt. Planuojama, kad terminalas kitų metų pavasarį jau veiks pilnu pajėgumu.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išrinkti trys daugiabučiai namai rekordininkai, kuriuose įgyvendinus šilumą taupančias priemones pagal „5 žingsnių šilumos taupymo programą“, itin smarkiai sumažėjo šilumos suvartojimas. Po sąlyginai nedidelių investicijų šių namų gyventojai sulaukė mažesnių sąskaitų už šildymą.

Karolis Birgilas „Gerieji investavimo laikai ateina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pranešimo leitmotyvas“, - „Swedbank“ 2014 I ketvirčio investavimo apžvalgoje sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas. Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežymiai brango, tačiau šiemet tokios tendencijos nebesulauksime. Optimizmas išlieka, bet rizikos vengiama „Akcijų rinkos šiandien neturi jokio impulso parodyti judėjimą į viršų arba į apačią, skirtingai nuo praėjusių metų.

Pasaulinė inžinerinių projektavimo sistemų lyderė korporacija „Bentley Systems“ Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) diegs naujausią programinę įrangą ir inžinerinio projektavimo technologijas, skirtas profesiniam inžinierių rengimui. Tai suteiks galimybę studentams išmokti dirbti su moderniomis sistemomis ir siekti karjeros šiuolaikinėse kompanijose visame pasaulyje.

Karolis Birgilas Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių grupė „MG Valda“ ketina įgyvendinti ambicingą planą: šiais metais planuojama 130 mln. litų apyvarta, o įmonės investicijos į nekilnojamojo turto projektus turėtų viršyti 100 mln. litų. „Vien į gyvenamojo būsto plėtros projektus šiemet ketiname investuoti apie 60 mln. litų ir pasiūlyti rinkai 500 naujų butų“, – sakė bendrovių grupės „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

„Čili Holdings“ bendra restoranų tinklų Lietuvoje ir Latvijoje apyvarta pernai augo 3 proc. ir pasiekė 113 mln. litų. 2013 metais kompanijai „Čili Holdings“ priklausantys restoranų tinklai Lietuvoje augo 4%. Latvijoje pavyko išlaikyti analogišką apyvartą, kaip ir 2012-aisiais, nepaisant pasiruošimo euro įvedimui ir su tuo susijusių iššūkių. Restoranų tinklas „Čili pica“ Lietuvoje pasiekė 7 proc. didesnę apyvartą nei prieš tai buvusiais metais.

„Startup Highway“ pratęsė partnerystės sutartį su aktyviausiu Lietuvoje veikiančiu rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“ ir siūlo iki 750 tūkstančių litų bendrą investiciją technologiniams verslams. „Praeitais metais pradėjome bendradarbiavimą su „Practica Capital“ ir jau kartu esame investavę į kelias įmones.

Įmonei „Intel“ priklausanti rizikos kapitalo įmonė „Intel Capital“ kartu su Lietuvos rizikos kapitalo bendrove „Practica Capital“ investavo į lietuvių sukurtą internetinę skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietę „CGTrader“, rašo "Verslo žinios". Kaipteigiama dienraštyje, investicijų suma neatskleidžiama, tik užsimenama, kad lėšos bus panaudotos 3D modelių prekyvietės ir bendruomenės plėtrai bei įmonės pozicijoms 3D spausdinimo rinkoje stiprinti.

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

Antradienį Alytaus miesto savivaldybėje apsilankę verslininkai iš Izraelio domėjosi investicijų galimybėmis savivaldybės valdomame miesto pramonės parke. Svečius iš Izraelio priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikimo metu svečiams pristatytas Alytaus pramonės parkas, investavimo jame galimybės bei įvairios lengvatos, kurias savivaldybė galėtų taikyti parke vystomam vesrslui.

Liberalas Eligijus Masiulis siūlo priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios verslui palengvintų sąlygas investuoti į įsigyjamą turtą – mašinas ir įrenginius, kompiuterinę techniką ir programinę įrangą, o taip pat – krovininius automobilius, priekabas ir autobusus. Šiandien Seime užregistruotas įstatymo projektas numato, kad šiam įsigyjamam turtui apmokestinamas pelnas gali būti sumažintas, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ į savo tinklo ir paslaugų tobulinimą šiemet investuos beveik 45 mln. litų. „Bitės“ 3G tinklas metų pabaigoje dengs daugiau nei 90% Lietuvos teritorijos. Lyginant su praėjusiais metais 12 mln. litų išaugusios investicijos užtikrins, kad bendrovės klientai galės naudotis aukščiausios kokybės duomenų perdavimo paslaugomis bet kurioje šalies vietoje.

AB „Hanner“ šiemet Lietuvoje investuos 66 mln. litų – 40 proc. daugiau nei pernai, kai investicijos siekė 47 mln. litų. Užsienio šalyse – Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje – „Hanner“ grupė 2014 m. yra numačiusi investuoti dar 34 mln. litų. Rusijoje planuojama įgyvendinti logistikos parko projektą, Rumunijoje – plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą, o Latvijoje – gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų kompleksą.

Britų dienraščio „The Telegraph“ investavimo guru Jamesas Bartholomewas pataria investuotojams skirti daugiau dėmesio Lietuvai. Britas pasakoja, kad dažnas nerimas dėl besivystančių rinkų vertės smukimo JAV pabaigus pinigų skatinimo politiką gali būti šiek tiek perdėtas.

Drabužių mainų projektas „Vinted“, Lietuvoje veikiantis „manodrabuziai.lt“ vardu, pritraukė turbūt didžiausią investiciją Baltijos šalyse interneto produktų kategorijoje, rašo dienraštis „Verslo žinios“.   Kaip teigiama dienraštyje JAV fondas „Insight Venture Partners“ į projektą investuoja 20 mln. eurų, arba beveik 70 mln. litų. Tai ne pirma „Vinted“ pritraukta investicija. Praėjusių metų sausį bendrovė pasirašė 17 mln.

Asta Volkovaitė Banko atstovų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių, iš kurių apie 150 veikia Šiaulių apskrityje. Antradienį apklausą Šiaulių arenoje pristatė banko vyriausiasis ekonomistas, prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveikis. „Anksčiau pesimistiškai nusiteikusios įmonės papildė nuosaikių optimistų gretas“, – teigia V. Doveikis.

Statyti atliekų deginimo gamyklas Lietuvoje bus galima tik tada, kai Vyriausybė jas pripažins valstybinės reikšmės objektais. Taip norima užkirsti kelią pastatyti daug tokių gamyklų. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas socialdemokrato Algimanto Salamakino, konservatoriaus Algio Strelčiūno bei "darbiečių" Dariaus Ulicko, Raimundo Paliuko ir Zitos Žvikienės parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas - už balsavo 69 Seimo nariai, o 6 parlamentarai susilaikė.

Laura Auksaitytė Internete ir laikraščiuose pasitaiko skelbimų apie parduodamą verslą – kavines, įmones, kaimo turizmo sodybas ir kt. Ar žinia, kad verslas parduodamas, nereiškia, kad veikla yra nuostolinga ir ja siekiama atsikratyti? O gal priešingai – verslininkas nori susikoncentruoti į vieną verslo šaką, o pašalines, pelningas, parduoda, nes tenori susigrąžinti investicijas? Korporacijos „Matininkai“ Šiaulių skyriaus vadovas Valdimaras Guzaitis sako, kad įvertinti mažų įmonių turtą vertinto...

Finansų ministerijos patikėjimo teise valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE) sieks padvigubinti savo vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Toks tikslas numatytas LE grupės 2014-2020 metų veiklos strategijoje, kurią patvirtino valdyba. Per tą laikotarpį į plėtrą grupė numato investuoti 2-3 mlrd. litų.

Tarp įmonių, investavusių į saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, yra ir norvegų kapitalo investicinė bendrovė „Siva Scaninvestment“, valdanti pramonės parką Panevėžyje. Įmonės direktorius Geir Reiersen teigia, kad labai džiaugėsi ir sveikino Lietuvos iniciatyvą pasukti atsinaujinančios - „žaliosios“ - energetikos kryptimi, o dabar permainingais lyg pavasario orai politikų sprendimais yra taip nusivylę, kad stabdo jau suplanuotas investicijas Lietuvoje.

Kinija pirmą kartą pralenkė Europos Sąjungą pagal vieną svarbiausių inovacijų raidos rodiklių: savo ekonomikos dalį, skiriamą mokslo tiriamiesiems darbams ir plėtrai (R&D), pranešė žurnalas „Nature“. 2012 m. Kinija į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo 1,98 proc. savo BVP ir šiuo požiūriu pralenkė 28 ES valstybes, kurios visos kartu tam skyrė 1,96 proc. BVP. Tokius duomenis šį mėnesį oficialiai paskelbs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), sakoma pranešime.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog per praėjusius metus Rusijos BVP galėjo išaugti 1,5 proc. – tai būtų kukliausias rezultatas nuo 2009 m. Energetinių žaliavų eksportu dar vis besimaitinanti Rusijos ekonomika stokoja ryškaus investicijų srauto augimo. Šaliai esant netoli stagnacijos ribos, galima įžvelgti, jog valdžios atstovai nori dar išlošti laiko, siekdami iš esmės pagerinti investicinę aplinką šalyje. Rusijos šalies ūkis 2012 m. augo 2,1 proc., o 2011 ir 2010 m. – po 5,1 proc.

Automobilių gausa Šiaulių mieste kelia daugybę problemų. Gyventojai priversti laukti transporto kamščiuose ir kvėpuoja užterštu oru, išaugo avarijų skaičius, mieste nėra laisvos vietos. Šiauliai vėl bandys pateisinti dviračių miesto vardą. Gali būti, kad jau šiemet šiauliečiai važinėsis moderniu dviračių taku.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis su bendrove „Krovlita“ dėl 15 mln. litų investicijų Šiaulių pramonės parke. Bendrovė „Krovlita“ priklauso vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistic“. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5500 darbuotojų, turi apie 2000 vilkikų. Įmonė išsinuomos valstybinės žemės sklypą, esanti adresu Pročiūnų g. 16, naujiems pastatams ir vilkikų stovėjimo aikštelei statyti.

Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis su bendrove „Krovlita“ dėl 15 mln. litų investicijų Šiaulių pramonės parke. Bendrovė „Krovlita“ priklauso vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistic“. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5500 darbuotojų, turi apie 2000 vilkikų. Įmonė išsinuomos valstybinės žemės sklypą, esanti adresu Pročiūnų g. 16, naujiems pastatams ir vilkikų stovėjimo aikštelei statyti.

Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis su bendrove „Krovlita“ dėl 15 mln. litų investicijų Šiaulių pramonės parke. Bendrovė „Krovlita“ priklauso vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistic“. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5500 darbuotojų, turi apie 2000 vilkikų. Įmonė išsinuomos valstybinės žemės sklypą, esanti adresu Pročiūnų g. 16, naujiems pastatams ir vilkikų stovėjimo aikštelei statyti.

Bendrą Senojo žemyno valiutą jau praktiškai turime kišenėje, tačiau Europos Sąjungos institucijas reikia įtikinti, kad Lietuvos ketinimai – rimti, mano buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Vilniaus Universitete dėstanti ekspertė Ekonomika.lt pasakojo mananti, kad norint pajausti ekonomikos atsigavimą kitų metų laukti nereikia – jis jau čia.

Gruodžio pradžioje, rizikos kapitalo fondo valdytojas Crispinas Odey‘us į žinomą futbolo klubą „Manchester United“ akcijas investavo net 5 mln. JAV dolerių (12,6 mln. litų). Nuo tos dienos, Niujorko akcijų biržoje kotiruojamų akcijų vertė krito 9 proc., rašo qz.com. Teigiama, kad atmetus kelias išimtis, futbolo klubai nėra pati geriausia investicija.

Geriausiai žinoma elektroninė valiuta bitcoin pastaruoju metu sulaukė išaugusio naudotojų, investuotojų bei įvairių priežiūros institucijų dėmesio. Spartus šios valiutos kainos augimas signalizuoja apie dar vieno kainų burbulo formavimąsi, kurio sprogimas turėtų neigiamų pasekmių investavusiems į šią valiutą. Kita vertus, taip pat tikėtina, jog bitcoin yra pradžia kažko naujo, kas ateityje gali iš esmės pakeisti šių dienų finansų sektorių.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2013-aisiais kilo maždaug po 1 litą per mėnesį ir metų gale pasiekė apie 825 litus – apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tačiau tai nereiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus turite gyventi vien iš pensijos.