„Norvegijos verslas atranda Lietuvą ir nuolatos augančios investicijos tą puikiai įrodo. Pasitikime lietuviais dėl jų atsakingumo, lojalumo ir labai gero išsilavinimo – net 80 procentų gyventojų čia kalba bent dvejomis kalbomis! Verslininkai atsižvelgia ir į ekonominę situaciją šalyje: Lietuvoje rinkos ekonomika stabili, čia mažesnis pelno mokestis. Norvegijos įmonių mokami atlyginimai viršija vidutinius, tad galime įdarbinti tikrai kvalifikuotus darbuotojus bei netiesiogiai prisidėti prie bendro atlyginimų Lietuvoje augimo. Tikiu, kad ir ateityje norvegiško kapitalo įmonių tik daugės, nes Pasaulio Banko duomenimis, lengviausiai įkuriamo verslo reitinge Lietuva užima aukštą šeštąją vietą“, – dvišalių santykių sėkmę įvardija Norvegijos Karalystės ambasadorius Vilniuje Dagas Malmeras Halvorsenas. 2013 metais Lietuva sulaukė iš viso 353,28 mln. eurų TUI – tai 35 proc. mažiau nei 2012 m., kuomet jos sudarė 544,79 mln. eurų. Nepaisant šio bendrojo mažėjimo, Norvegijos investicijos išliko stabilios ir siekė 12,16 mln. eur. – tai sudarė 8,4 proc. visų investicijų ir buvo penktos pagal dydį tarp užsienio investuotojų.
Svarbiausiu Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo tašku D. M. Halvorsenas įvardija suskystintų dujų terminalo statybas Lietuvoje. „Lietuvių išreikštas pasitikėjimas Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ mano šaliai reiškia labai daug, nes tai galimybė padėti Lietuvai užtikrinti energetinį saugumą. Dar daugiau, Norvegijos energetikos bendrovė „Statoil“ pirmus penkerius metus pasirinkta kaip pagrindinė terminalo tiekėja ir tieks 550 mln. kubinių metrų suskystintų dujų. Verslo prasme mūsų šalys išgyvena tarsi aukso amžių, tad sieksime ir toliau didinti bendradarbiavimą įvairiose srityse“, - optimistiškai žvelgia Norvegijos ambasadorius.
Lietuvoje šiuo metu veikia 202 norvegiško kapitalo įmonės, iš kurių net 94 proc. yra aktyvios ir šalyje įdarbino daugiau nei 11 tūkstančių įvairių sričių specialistų. Bendra šių įmonių apyvarta 2014 metais sudarė daugiau kaip 1,5milijardo eurų. Dauguma norvegiškų bendrovių – pramonės gamyklos, įkurtos regionuose bei paslaugų įmonės, daugiausia įsteigtos Vilniaus mieste. Nors pastarosios sudaro vieną trečiąją visų norvegiškų bendrovių Lietuvoje, joms tenkanti apyvartos dalis yra daug didesnė – net 48 proc.
2014 metais buvo sėkmingi Klaipėdos ekonominei zonai – pasirašytos dvi sutartys su Norvegijos kompanijomis: „Hugaasgruppen" į statomą metalo apdirbimo gamyklą iš viso investuos 10 mln. eurų, o „Advantec", gaminsianti įrangą naftos ir dujų gręžiniams, planuoja 5 mln. eur. Investicijas. Elektronikos bendrovė „Jotron“ atidarė naują gamyklą Kaune, kurios statybos kainavo 2,7 mln. eur. Į Lietuvą įžengė ir Norvegijos kreditų vadybos įmonė „Lindorff“, Vilniuje atidariusi paslaugų centrą, taip pat IT centrą įkūrė jau anksčiau Lietuvoje veikianti draudimo bendrovė „Storebrand“. Tarp didžiausių Norvegijos kapitalo įmonių Lietuvoje – naftos milžinė „Statoil“, bankas DNB, medinių grindų gamykla „Boen“, elektronikos gamintoja „Kitron“, draudimo bendrovė „Gjensidige Baltija“, mažmeninės prekybos tinklas „Narvessen“, IT bendrovė „Atea Baltic“, laivų vidaus sistemų gamintoja „Norac“ ir kitos.
