“Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves. „Barclays“ statosi antrą pastatą, Konstitucijos prospekte daugėja naujų biurų ir tai yra atėjusių investicijų netiesioginė pasekmė“, - džiaugiasi „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas
Jo teigimu, dėl multiplikatoriaus Lietuvoje buvo sumokėta apie 60 mln. eurų mokesčių. Vis dėlto Lietuva išsiskiria tik paslaugų sektoriuje, nes gamybos parametrais kiek atsiliekama nuo regiono vidurkio. Nuo paslaugų iki produktų
„Tiek paslaugose, tiek gamyboje yra tam tikri lygmenys. Paslaugų sektoriuje produkto vystymas yra aukščiausia grandis. Matome, kad ateinančios kompanijos pradžioje renkasi skambučių centrų veiklą ir vėliau investuoja į sudėtingesnes sritis“ – pabrėžia M. Katinas. Jis pasakoja, kad bankinių paslaugų bendrovė „Barclays“ Lietuvoje pradėjo būtent nuo skambučių centro, o dabar kuria mobiliąsias programėles. Produktų vystymas, anot pranešėjo, yra aukščiausios grandies veikla, kuri atneša daugiau naudos ne tik šaliai, bet ir pačiam darbuotojui, kadangi tai neša didesnį profesinį pasitenkinimą.
„Yra kompanijos, kurios kuria produktus ir tai yra aukščiausios grandies veikla ir nauda. Žaidimų industrija pasaulyje yra didesnė nei Holivudas, o Lietuva pritraukdama šias kompanijas, pritraukia ir produktų vystymą“, - sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Konkurencija didės
Investicijų projektų skaičius Centrinėje Rytų Europoje mažėja, taigi investicijų pritraukimo strategiją reikės keisti. Taip yra dėl to, kad regionas taip nebestebina investuotojų kaip anksčiau.
„Už 3-5 metų pus pasiekta pusiausvyra ir reikės mąstyti apie naują sėkmės etapą. Lietuva išskirtinė gamybos (elektronikos, metalo gaminių), gyvybės mokslų (medicinos biotechnologijų, pramonės biotechnologijų), paslaugų sektoriai (paslaugų centrai, techninio aptarnavimo centrai, dizainas, vystymas, duomenų centrai)“, - pabrėžia M. Katinas Pasak jo, Lietvuva dar turi šansų pritraukti įmones į naujus sektorius ir turi ruoštis konkurencijai, nes greitai teks veikti labiau išsivysčiusio verslo sektoriuje.
„Ateinančius 10 metų pagrindinė veiklos sritis turi būti švietimas. Dar nelabai efektyviai veikia sistema ir matome, kad dar yra potencialo proveržiui. Socialinių mokslų studentų turime labai didelį perteklių, o techninių specialybių absolventų trūksta“ – prioritetus vardija M. Katinas.
Liberalumas padėtų pritraukti investicijas
Pasak pranešėjo, šiuo metu labai aršiai diskutuojama dėl socialinio modelio Lietuvoje, tačiau pamirštama, kad svarbiausias yra darbo kodeksas. Būtent jo liberalumas labai padėtų paslaugų centrų pritraukimui, kadangi šie veikia su viso pasaulio klientais, o tam reikalingos lankstesnės darbo laiko sąlygos. Taip pat M. Katinas pastebi, kad specialistų trūkumą galėtų spręsti proaktyvi migracijos politika.
„Imigraciją vis dar suvokiame, kad turime neįleisti žmonių, kurių mums nereikia. Bet nėra aktyvios politikos pritraukiant reikalingus darbuotojus. Lietuva galėtų daug išlošti pritraukdama specialistus iš Ukrainos, Baltarusijos“, - pabrėžia jis. Vis dėlto, kaip pastebi „Investuok Lietuvoje“ vadovas, visose investicijose yra mažas lietuviškas siūlas. Užsienio įmonės yra susidūrusios su Lietuva: jose dirba trečios kartos lietuviai ar yra kitoks santykis su Lietuva. Ne tik politikai traukia investuotojus į Lietuvą, bet ir patys lietuviai.
„Turime kelias kompanijas, kurios istoriniais pagrindais svarsto ateiti į Lietuvą“, - džiaugiasi M. Katinas.
Regionams reikia stengtis savarankiškai
Akivaizdu, kad Vilnius yra patraukliausias taškas investicijoms, tačiau ir Kauną atranda paslaugų centrai. Kaip ir buvo minėta pagal gamybos įmonių pritraukimą Lietuva atsilieka nuo regiono vidurki. Vis dėlto, yra manančių, kad būtent užsienio gamybos įmonės galėtų spręsti Lietuvos rajonų atotrūkio problemas. Su tuo M. Katinas nesutinka.
„Paslaugų centrai de facto įdarbina daugiau žmonių nei gamyba. Pastaroji modernėja, robotizuojama. Faktas yra toks, kad gamyboje apskritai mažės žmonių skaičius ir tai negali būti atsakymas regionų problemoms spręsti“, - sako jis. Kaip pastebi „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros koordinatorė Rugilė Andziukevičiūtė, gamybai svarbiausia kvalifikuoti inžinieriai. Vilnius ir Kaunas su techniniai universitetais išsiskiria kaip centrai būtent gamybos veiklai pritraukti, taigi regionams dar reikia pasistengti.
„Sulaukiame nemažai entuziastingo požiūrio iš savivaldybių. Valdžios klausia ir domisi, kaip pritraukti investicijas. Yra labai svarbu savivaldybės administracinės paslaugos. Turi susitvarkyti, kad leidimų procesas būtų greitesnis. Reikia gerinti infrastruktūrą ir investuoti ten, kur verslui bus patogus plėstis. Savivaldybės turi mokėti parodyti savo stipriąsias puses. Kaunas tampa patrauklus paslaugų centrams, net ir tarptautinėse komisijose pripažįstama, kad tai yra kylanti žvaigždė. Kauną akcentuojame kaip industrinį centrą. Klaipėda kaip patrauklią logistikai ir gamybai, o Šiaulius – elektronikos sektoriui, - pasakoja ji.
Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys pabrėžia, kad savivaldybės susiduria su veikla , kuri istoriškai niekada nebuvo aktuali – užsienio investicijų pritraukimu. Tam, pasak jo, dar trūksta kompetencijų.
„Politinis noras yra ženkliai pagerėjęs, bet atsiranda kompetencijų klausimas, nes savivaldybės to nėra dariusios“, - sako jis.
