Tai buvo viena iš pirmųjų užsienio investicijų, sėkminga privatizacija, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Coca-Colai“ Lietuvoje tuo metu vadovavo norvegas Steen Andersen – taip pat vienas iš pirmųjų užsieniečių, atvykusių į mūsų šalį ir, drįsčiau sakyti, ją pamilęs. Ilgainiui čia jis turėjo įvairių kitų investicinių projektų. Mėgstamas Steen posakis buvo: „Darbe turi būti linksma ir nenuobodu, juk dirbame „Coca-Colai“. Šio gėrimo gamykla Alytuje buvo puikus projektas ir tuo metu atrodė beveik kaip technikos stebuklas.
Sėkmę lėmė konkurencingumas
Pirmasis gamyklos direktorius Algis Pačėsa visada pabrėždavo, jog pilna automatizacija, tyras Alytaus vanduo, lietuviški produktai bei paslaptingas receptas lėmė puikų rezultatą, kuris keliaudavo ne tik į Lietuvos parduotuves, bet ir į artimiausių kaimynų rinkas. Įmonės veikla mūsų šalyje atrodė tiesiog idiliškai. Tad kas atsitiko, kad šiandien gamykla uždaroma?
Kai kas bando tai paaiškinti Lietuvos dydžiu, suprask, Lietuva maža, o Lenkijos rinka yra gerokai didesnė, tad su ja konkuruoti neįmanoma. Tačiau toks paaiškinimas labiau prilygsta pasakymui: namuose šalta, nes lauke žiema. Jis visiškai teisingas, bet gal reikia uždaryti lauko duris, langinių tarpus užkamšyti ir šildymą įsijungti? Kitaip sakant, paaiškinimas, nepaaiškinantis nieko. Užtat taip sakantys gali ramiai sėdėti – Lietuvos teritorija maža, nėra, kaip jos padidinti. Ir nieko čia nepadarysi.
Lietuva daro viską, kad investuotojai pabėgtų
O padaryti reikėtų jau seniai ir daug kartų ekspertų įvardintus namų darbus. Pirma, darbo santykių reguliacinė aplinka. Pagal darbo santykių lankstumą Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo reitinge yra 102-oje, Latvija – 32-oje, Estija – 13-oje vietoje. Jau net nepatogu darosi kalbėti apie darbo kodekso modernizavimą. Kai prieinama prie realių darbų ir atrodo, kad jau tuoj bus išleistas naujas kodeksas, viskas įklimpsta. Gal jo oponentai galėtų įvardinti, kaip senasis kodeksas padėjo išlaikyti prarastas 215 darbų vietų Alytuje? Antra, mokestinė aplinka.
Čia tereikia pacituoti mokesčių eksperto Kęstučio Lisausko nuomonę: „Žvelgiant į tai, ką Seimas ruošiasi svarstyti Sodros klausimu, vadinti reforma liežuvis jau nebeapsiverčia – netgi kosmetine.
Veikiau tai tik lopas ant lopo, taip kaip buvo iki šiol. Na ir nieko keisto. Garsusis socialinis modelis, kurio kūrimas mokesčių mokėtojams atsiėjo kelis milijonus, dėl žalingo profsąjungų ir Seimo poveikio vis labiau virsta sunkiai atpažįstamu mutantu.” Trečia, korupcinė aplinka. Užmiršus skandalą dėl “auksinių” virtuvės įrankių, tai galėtų būti bet vienas namų darbas, kuriuo galima nors šiek tiek pasidžiaugti. Per laikotarpį nuo 2012 iki 2015 metų Lietuva korupcijos suvokimo indeksą pagerino 7 punktais ir šiandiena užima 32 vietą, greta Kipro ir Izraelio, Estija 23, Latvija 40. Ir vis dėlto, tobulėti dar tikrai yra kur ir atsipalaiduoti nevalia. Ketvirta, biurokratai, biurokratai, biurokratai. Tarptautinių ekspertų pateikiamas Lietuvos valdymo efektyvumo indeksas nekinta jau daugelį metų – jis yra sustojęs ties 2009–2010 metų lygiu.
Pagalius kiša Seimo nariai
Ir galų gale svarbiausia, ne tik investuotojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, reguliacinė aplinka. Kaip dažnai susiduriate su keistais įstatymų reikalavimais? Kaip dažnai atrodo, kad įstatymai nustato sveikam protui prieštaraujančias taisykles? Kaip dažnai susiduriate su situacija, kurioje, kaip besielgtumėte, vis tiek pažeisite jei ne vieną, tai kitą nutarimą ar ministro įsakymą? Kiek sugaišite laiko ir sugadinsite nervų, norėdami viską atlikti teisėtai (kol galų gale numosite į viską ranka)? Visą šią reguliacinės aplinkos situaciją galima būtų vadinti teisėkūros patologija ir matuoti tam tikru indeksu. Neabejoju, rezultatas būtų neigiamai įspūdingas. Taigi, norint, kad Alytaus „Cola Colos“ gamyklos situacija nepasikartotų, namų darbus reikia padaryti. Nes juk niekas kitas už mus pačius jų nepadarys.
Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas
