Viena iš prioritetinių sričių, kurioje nederėtų taupyti, yra sveikatos priežiūra bei fizinis aktyvumas. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojų bendrų išlaidų dalis, tenkanti su sveikata susijusioms išlaidoms, siekia 6,5 proc. Šiuo atžvilgiu lenkiame ne tik Europos Sąjungos vidurkį, kuris sudaro 4,6 proc., bet ir Latviją (5,5 proc.) bei Estiją (4,6 proc.). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiąją šiai sričiai skiriamų namų ūkių išlaidų dalį (apie 80 proc.) sudaro išlaidos vaistams, dar apie 15 proc. dantų priežiūrai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad galime pasigirti savo sveikatos rodikliais.
Priešingai – nepaisant visų visuomenės sveikatinimo iniciatyvų, vis dar smarkiai atsiliekame nuo kitų Europos valstybių. Kodėl? Būtų didelė klaida išlaidas sveikatai tapatinti su gydymu, pamirštant, kaip svarbu investuoti į ligų profilaktiką. Pavyzdžiui, nuo nutukimo kenčiančių žmonių skaičiumi (19,7 proc.) viršijame Europos Sąjungos ir Latvijos bei Estijos vidurkį maždaug 2 proc., o reguliariai sportuoja tik apie 15 proc. mūsų šalies gyventojų. Sporto klubą, Lietuvos sporto instituto duomenimis, lanko vos pora procentų gyventojų. PSO duomenimis, Lietuvos gyventojams tenka itin didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, kuri, bėgant metams, auga. Būtent investicijos į sveiką gyvenseną, imuniteto stiprinimą ir profilaktiką ilgainiui ne tik prisidėtų prie gyvenimo kokybės didinimo, bet ir mažintų riziką susirgti.
Kita sritis, kurioje išlaidos įgyja investicijų statusą, yra švietimas. Savo apžvalgoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras atkreipia dėmesį į vyraujančią klaidingą lietuvių nuostatą, kad mokslas yra jaunimo „reikalas“. Dabartinėje darbo rinkoje visada laimi tie, kurie yra žingeidūs, lankstūs, domisi naujovėmis ir nuolat mokosi. Profesine prasme investavimas į savo kompetencijų kėlimą atsiperka tiesiogiai, nes tai gali padėti užsitikrinti didesnes pajamas.
Pagal švietimo sričiai skiriamą gyventojų išlaidų dalį (1,3 proc.) atitinkame Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau kalbant apie saviugdą negalima apsiriboti kursais ir formaliu mokymu. Pavyzdžiui, prasmingą bendravimą, socialinio tinklo plėtimą ir akiratį plečiančias patirtis reikėtų laikyti saviugdos dalimi. Tam taip pat reikia finansinių išteklių – renginių bilietams, kelionės išlaidoms ir panašiai. Žinoma, pramogas, kad ir kokios prasmingos jos būtų, tenka rinktis atsižvelgiant į finansines galimybes.
„Eurostat“ duomenimis, lietuviai šiemet laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams skyrė 7,6 proc. bei paskutinius porą metų vejasi Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 10,1 proc. Įdomu tai, kad dėliojant asmeninio ar šeimos biudžeto prioritetus dažnai taupoma būtent saviugdos, sveikatos, kokybiško poilsio sąskaita. Kodėl? Taip taupyti tarsi paprasčiau, nes vienu metu galima atsisakyti didesnės sumos. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtent šios sritys yra itin svarbios asmeninei ar šeimos gerovei.
