dalia bikauskaitė

Jeigu būtų nuspręsta burlaivį "Meridianas" suremontuoti taip, kad jis galėtų ir plaukioti, tai būtų vienintelis pasaulyje tokio tipo ir dydžio medinis plaukiojantis laivas. Tačiau tai kainuotų milijonus litų. Jeigu visgi lietuviai nuspręstų, kad jiems to laivo apskritai nebereikia, jį pirktų suomiai, prieš 60 metų pastatę šį burlaivį.

Detektyvai Uosto direkcijoje nesibaigia. Nors neįtikėtina, bet akivaizdu - nerandama galų, kaip atsitiko, kad numatytai investicinei programai įgyvendinti trūksta 40 mln. Lt. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas antradienį vykusiame įmonės valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras, įpareigotas išsiaiškinti, kaip vietoj techniniame pirso statybos projekte numatytų 80 mln.

Vakar Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir su juo susijusios infrastruktūros projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu objektu. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuva siekia ir turi visas galimybes būti svarbia atkarpa plėtojant Rytų ir Vakarų transporto koridorių, kuris prasidėtų nuo Kinijos ir per Lietuvą eitų toliau į Europą. Šiame koridoriuje Klaipėdos uostas esą užims ypač svarbią vietą.

Uostamiesčio bendrovėms "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir "Smiltynės perkėla" atsidūrus Vyriausybės sudarytame preliminariame penkiasdešimties galimų privatizuoti valstybinių įmonių sąraše, pirmajai, matyt, jau teks taikytis su nauju likimu, tuo metu dėl "kelio į Neringą" susisiekimo ministerija dar žada pakovoti.

Pastarosiomis dienomis dėl stiprių štorminių vėjų kiek sutriko AB DFDS LISCO keltų darbas. Bene didžiausią nuotykį ketvirtadienio naktį patyrė laivo "LISCO Maxima" keleiviai - bangos buvo tokios stiprios, kad išstūmė restorano iliuminatorius, į laivą pateko vandens. Keleiviai tik išsigando, bet nenukentėjo. Pasak AB DFDS LISCO Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, "LISCO Maxima", kursuojantis tarp Klaipėdos ir Kylio, spalio 15-osios naktį pateko į uraganą Baltijos jūroje.

"Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys kategoriškai nesutinka su unikalaus objekto - pasukamojo tiltelio suniokojimu, nesutinka, kad jo vietoje būtų statomas naujas tiltas, reikalauja, kad senasis tiltelis būtų restauruotas taip, kaip numatyta suderintame projekte, kad jis būtų atstatytas į savo seną vietą ir toliau, rankomis sukiojamas, džiugintų miestiečius bei turistus", - tokį raštą vakar išplatino minėto padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad uostas yra žlugdomas, nes greitai gali tekti mažinti leistiną laivų įplaukimo grimzlę, jeigu jis nebus valomas ir gilinamas. Pasak E. Gentvilo, uosto laivybos kanalas yra užnešamas, jis senka, siaurėja ruožas, kuriuo gali praplaukti laivai. Tai gali lemti ir avarines situacijas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, jeigu socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins poįstatyminio akto "Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo" projektą, Lietuvos laivų savininkai turės galimybę atleisti iš darbo vieną trečdalį Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų ir pakeisti juos trečiųjų šalių piliečiais. Anksčiau iš trečiųjų šalių užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvos laivuose, buvo reikalaujama leidimų dirbti.

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Algirdas Žukauskas vakar informavo, jog sulaukus skundų vėl ketinama į bendrovės keltus priimti šunis ir be antsnukio. „Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad po to, kai į keltą Smiltynėje iš pliažo atbėgo moteris prašyti pagalbos - jai pitbulis perkando ranką, kuri smarkiai kraujavo, - buvo nuspręsta šunų be antsnukių į keltus neįleisti.

Vienas naujųjų elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių, kurias pastarosiomis dienomis patvirtino Klaipėdos miesto taryba, punktas reikalauja, kad žmonės plukdomi uosto akvatorija ir jūra vilkėtų gelbėjimosi liemenes.

Klaipėdos uoste jau dešimt dienų stovi sulaikytas laivas "Marium“, kurio visi įgulos nariai, išskyrus koką, turi suklastotus jūrinius dokumentus. Su Togo vėliava plaukiojantis krovininis laivas "Marium“ į Klaipėdos uostą atplaukė gegužės 28 dieną. Jis stovi UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ro-ro ir generalinių krovinių terminale. Daugelis įgulos narių - ir kapitonas, ir vyr. mechanikas, ir antrasis mechanikas, ir jūreivis - Sirijos piliečiai.

Statybininkai tvirtina, kad neįmanoma pašalinti kliūčių, dėl kurių Klaipėdos valdžia gali netekti milijoninio Europos Sąjungos finansavimo, skirto Danės ir Pilies jachtų uostelio rekonstrukcijai. O ekspertai, kurie nori savo akimis įsitikinti, kaip įgyvendinamas aistras keliantis projektas, žada atvykti jau kitą savaitę.

Tai, kad vakar susisiekimo viceministro pareigas pradėjo eiti Rimvydas Vaštakas, o Klaipėdos uosto vadovo parinkimo konkursą laimėjo Eugenijus Gentvilas, ministrą Eligijų Masiulį nori nenori verčia aiškintis, kad jis nėra "įprastas" valdininkas, į svarbius postus skiriantis sau artimus žmones. Pretendentus į uosto vadovus egzaminavo 5 asmenų komisija, kuriai vadovavo Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis. Kandidatams buvo pateikta po 10 klausimų.

Šiandien Susisiekimo ministerijos komisija turėtų susipažinti su pretendentų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą pateiktomis uosto vizijos programomis. Šeštadienį Klaipėdoje viešėjęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prisipažino, kad tris kandidatus pažįsta, o ketvirto - ne.

Balandžio pradžioje JAV buvo sulaikytas AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Raguva" dėl ISPS saugos kodekso reikalavimų nevykdymo. Tai kol kas pirmas šiemet Lietuvos laivo sulaikymas užsienio uostuose. Laimei, jis jau neturės įtakos tam, ar Lietuva pateks į baltąjį Paryžiaus memorandumo laivų sąrašą, ar ne. Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Juozapavičiaus teigimu, dėl šio sulaikymo prieštarauti nebuvo pagrindo.

Kai į Somalio piratų rankas pakliuvo ir Lietuvos pilietis klaipėdietis Pavelas Galijevskis, piratavimo tema tapo aktuali ir mūsų šaliai. Kaip jiems pavyksta užgrobti didžiulius tanklaivius, kodėl tame rajone budintys karo laivai yra bejėgiai? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos kapitonais, kuriems teko dirbti tuose kraštuose ar net matyti, kaip piratai užgrobia laivą.

Pastaruoju metu vis aštriau iškyla Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sanitarinių apsauginių zonų ir rezervinių teritorijų klausimas. Uostininkai jau atvirai kalba apie nekilnojamojo turto verslininkų invaziją į šias zonas. Apie galimą interesų konfliktą byloja ir tai, kad dėl "Begos" detaliojo plano, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinto daugiau nei prieš metus, bylinėjamasi teisme.

Prognozuojama, kad krova Klaipėdos uoste gali kristi iki 24-25 mln. tonų. Uosto direkcijos pajamos dėl to sumažės 25-30 mln. litų. Tai verčia Susisiekimo ministeriją, direkciją ir uosto kompanijas ieškoti kitų projektų finansavimo šaltinių, peržiūrėti 2008-2013 metų investicinę programą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje pritarta tam, kad žemsiurbės įsigijimo klausimas būtų atidėtas iki kitų metų pabaigos, o jai numatytos lėšos atitektų uosto infrastruktūrai gerinti.

Klaipėdos savivaldybei Vilniuje šį kartą duotos dvi savaitės, per kurias ji turi surasti vietos mažiesiems laiveliams švartuoti prie rekonstruojamų Danės upės krantinių. Klaipėdos savivaldybė paraiškoje Europos Sąjungos paramai gauti įsipareigojo piliavietės teritorijoje numatyti krantines mažiesiems laivams švartuoti, tačiau paaiškėjo, kad Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija "Pajūrio laivai" po rekonstrukcijos neteks vietos Pilies uostelyje.

Situacija Klaipėdos uoste nėra itin gera, didelio optimizmo neteikia, tačiau tikrai nėra beviltiška. Pirmo ketvirčio krova, palyginti su pernai metais, Klaipėdoje sumažėjo 20 proc., o Kaliningrado uoste - net 40 proc. Beje, krizės laikotarpiu yra ir gerų žinių - statybos darbų ir plieno gaminių kainos sumažėjo apie 40 proc. Todėl investicinis fonas gana palankus, tik kyla klausimas, kur gauti lėšų.

Po mėnesio bus skelbiamas šaukimas Europos Sąjungos (ES) paramai žuvininkystės sektoriui gauti. Tačiau iškilo grėsmė, kad Klaipėdos žvejų bendruomenė gali nespėti pasinaudoti tokia galimybe. Paramos gavimo grupės valdyboje   turi būti keturi Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, o Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje svarstant jų delegavimo klausimą paaiškėjo, kad savivaldybė į jau įkurtą grupę savo atstovų skirti negali.

Malkų įlankoje žvejojantys žvejai mėgėjai masiškai pažeidžia uosto režimo taisykles, ką jau kalbėti apie tai, kad jie rizikuoja savo gyvybe. Tad iškilo klausimas - kur jiems galima žvejoti, kad nieko nepažeistų? Vakar Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje aptartas užkietėjusio žvejo Vaitiekaus Bujanausko laiškas. Jis skundžiasi, kad žvejams mėgėjams Klaipėdoje nėra kur žvejoti, iš visur jie vejami.

Vakar Vilniuje vykusiame AB „Smiltynės perkėla“ valdybos posėdyje pritarta tam, kad kelto bilieto kaina būtų padidinta nuo dviejų iki 2,9 lito. AB „Smiltynės perkėla“ valdybos posėdžiui vakar dar pirmininkavo iš pareigų pasitraukiantis Susisiekimo  ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Pasak jo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė AB „Smiltynės perkėla“ keleivio bilieto kainos didinimui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje artimiausiu metu nebeliks aukščiausiųjų jos vadovų - valdybos pirmininko Arvydo Vaitkaus ir generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko. Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus jau parašė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Jo pėdomis seks ir S. Dobilinskas, nors sako, jog įstatymai yra jo pusėje ir pasilikus poste niekas jam nieko nepadarytų.

Bloga žinia - per kelerius metus laivų Lietuvos jūrų laivų registre sumažėjo perpus. Gera žinia - yra vilties, kad kitais metais Lietuva pateks į vadinamąjį baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą. Pernai Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruota 15, o išregistruoti 25 laivai. Į valstybės biudžetą už laivų   įregistravimą ir išregistravimą, laivų dokumentų išdavimą surinkta apie 28 tūkst. Lt.

Kitą savaitę pramoginį laivą „Venus S“ ketinama plukdyti į Danės upę ir statyti šalia burlaivio „Meridianas“. Laivo savininkas dideliu optimizmu netrykšta, tačiau nesigaili nusipirkęs laivą ir netgi ketina jį pakeisti labiau mūsų krašto orams pritaikytu bei modernesniu. Laivo „Venus S“ operatorė - UAB „Pramogų flotilė“, kuriai vadovauja buvęs jūrininkas Rolandas Kerpys.

Klaipėdos valdžios nesusikalbėjimas su mažųjų laivų savininkais grasina tuo, kad miestui gali tekti grąžinti Europos Sąjungos skirtą 25,5 milijono litų paramą Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijos projektui įgyvendinti, jei nebus įrengta vieta laiveliams švartuoti.

Kaip racionaliai naudojami valstybės pinigai, puikiai iliustruoja 350 tūkst. litų suma, skirta Klaipėdos apskrities bendrajam planui rengti. Pasikeitė politinė bei ekonominė situacija ir centrinės valdžios požiūris į giliavandenį uostą ties Melnrage, tačiau toks planas rengiamas toliau, nors vargu ar jo iš viso dar reikės. Ankstesnioji valdžia labai forsavo būsimo giliavandenio uosto - salos ties Melnrage statybos reikalus.

Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui adresuotas žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus laiškas šokiravo dalį uostamiesčio žvejų bendruomenės. Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija yra ne kartą  kreipusis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją, kitas institucijas, bandydama atkreipti dėmesį į tai, kad priverstinis menkių pardavimas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione nėra tinkama priemonė.

Vidaus reikalų ministerijoje yra parengtas užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti tarptautinėms konvencijoms prieštaraujančius dalykus - pavyzdžiui, apmokestinti užsienio jūrininkų išlipimą į krantą. Panašių kuriozų, susijusių su jūriniu sektoriumi, yra ir daugiau, todėl Lietuvos jūrininkų sąjunga ketina kreiptis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją ir prašyti pagalbos.

Vakar apie 7 valandą ryto Kuršių nerijos pusėje bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltas „Kintai“ nepataikė iš pirmo karto įplaukti į vadinamąjį kaušą ir bandė tai padaryti dar kelis kartus kaip koks ledlaužis, kol pagaliau atsitrenkė į krantinę. Žmonės kelte net buvo pradėję klykti.

Uostamiestyje lanktis susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui buvo paviešinta, jog dėl naujų įstatymų Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet į šalies biudžetą privalo sumokėti net 16 mln. litų. Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, pagal kurį apmokestinamas valstybės   įmonių naudojamas turtas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pernai turėjo sumokėti 0,1 proc. nuo savo turimo turto - akvatorijos, krantinių, įplaukos kanalo ir kt. Iš viso - per 800 tūkst. litų.

Vakar Klaipėdos miesto taryba, kilus aštrioms diskusijoms ir abejonėms, ar savivaldybė nedaro klaidos atiduodama krantines į monopolisto rankas, nebalsavo Pilies uosto ir Danės upės krantinių koncesijos suteikimo viešo konkurso būdu parinktam operatoriui klausimu. Balsuoti ketinama šiandien.

Ketvirtadienį rytą prie Klaipėdos savivaldybės piketuos Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ nariai - apie 100 žmonių. Jie reikalaus skirti laivams 100 metrų krantinės piliavietės užutėkyje ir 300 metrų Danės krantinės. Užutėkyje - nuo pasukamojo tiltelio automobilių stovėjimo aikštelės link - laiveliai stovėjo iki tol, kol buvo išvaryti dėl Pilies jachtų uostelio ir Danės krantinių rekonstrukcijos darbų.

Žvejai šaukia SOS: menkės kilogramo kaina Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione nukrito beveik per pusę - už kilogramą nebemokama nė 3 litų, neapsimoka ir į jūrą plaukti. Valdžios atstovai pripažįsta, kad situacija sudėtinga, ir rekomenduoja laikinai sustabdyti menkių žvejybą.

Šiandien Klaipėdoje posėdžiaus komisija, skirstysianti žvejybos Baltijos jūroje kvotas. Šiemet Lietuvos žvejams skirta 2 892 tonų menkių kvota. Iš jų 2 509 tonas sudarys rytinės menkės, kurias daugiausia gaudo lietuviai žvejai. Taip pat skirtos 383 tonos vakarinių menkių. Kaip ir kasmet, vakarinių menkių kvota perleista danams, kurie atidavė savo rytinių menkių kvotą. Menkių kvota bus skirstoma 18 įmonių, turinčių teisę gaudyti šias žuvis.

Klaipėdos jūrinio simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo direktorius Artūras Žičkus nemano, kad ekonominiu sunkmečiu klaipėdiečiai praras savo simbolį ir kad jis bus supjaustytas į metalo laužą. Pasak jo, šiuo metu svarstomas klausimas, ką reikės daryti su laivu po to, kai jis bus suremontuotas. Vienas iš variantų - iškelti jį ant kranto, tačiau tuomet jis jau taptų paminklu, o ne „gyvu“ laivu.

Jeigu šiandien prekeivis važiuotų į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną nusipirkti menkės, jam reikėtų už įvažiavimą į teritoriją sumokėti 20 Lt, kitaip sakant, 4 kg nusipirktos žuvies jis turėtų padovanoti AB „Senoji Baltija“. AB „Senoji Baltija“, nuomojanti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sklypą, nustatė mokestį transporto priemonėms už įvažiavimą į bendrovės teritoriją.

Vakar suinteresuotų institucijų atstovai vėl tarėsi, ką daryti su užterštu gruntu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Žinia, lapkričio 12 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas davė leidimą iš AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) doko duobės įvežti dalį užteršto grunto - 36 tūkst. kub. m - ir palaidoti jį Baltijos jūroje. Gruodžio 19 d. leidimas buvo sustabdytas ir atlikti papildomi tyrimai. Gruodžio 24 d. visiškai leidimas panaikintas.

Jau kelerius metus tarptautiniu mastu kalbama apie tai, kad būtina ištraukti iš Baltijos jūros dugno nuskendusius žvejų tinklus, kurie sukuria vadinamąsias mirties zonas, bet iki šiol nieko nepadaryta. Niekas nesiima finansuoti tokio projekto. Tiesa, yra vilties, kad šiemet ledai pajudės. Kiek žvejų tinklų yra nuskandinta Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje - neaišku.

Dėl naujosios šalies valdžios sukurptame ekonominės krizės įveikimo plane numatytų griežtų mokestinių priemonių išsigandę žvejai dabar jau džiaugiasi gavę ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pažadą, kad lengvata įsigyti beakcizį kurą jiems nebus naikinama. Be to, jie buvo patikinti, kad Žuvininkystės departamentas bus perkeltas iš Vilniaus į Klaipėdą.

Penktadienį 15.30 val. ties Palanga, netoli tilto, ant seklumos užplaukė 23 m ilgio motorlaivis „Freisa“, priklausantis piliečiui Krotko.   Ve.lt žiniomis, laive yra 6 žmonės, krovinio jis neturi. Šeštadienį rytą žvejų motorlaivis tebebuvo ant seklumos. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo centro koordinatorius ve.lt informavo, jog pavojus žmonėms negresia.

Kruizinių laivų turistus aptarnaujančių bendrovių darbuotojai pastebi, kad šiemet pradėjo trumpėti kruizinių laivų stovėjimo Klaipėdos uoste laikas. Manoma, jog taip yra todėl, kad dėl kylančių kuro kainų laivai mažina greitį. Tad apie tolesnę kruizinės laivybos plėtrą uostamiestyje nebekalbama taip optimistiškai kaip anksčiau. Lietuvos uoste kruiziniai laivai stovėdavo 7, 6 ar net 5 valandas.

Dar pavasarį čekų kompanija pageidavo įsigyti senus AB „Smiltynės perkėla“ keltus „Žalgiris“ ir „Nemunas“, tačiau jie dar išdirbo visą sezoną ir dirba toliau. Keltus „Nemunas“ ir „Žalgiris“, kuriems jau daugiau nei 20 metų, antrojoje perkėloje turėtų pakeisti naujas šiuo metu Bulgarijos Burgo uoste baigiamas statyti greitaeigiskeltas. Jis kainuos apie 16 mln.

Pagal konteinerių krovos apimtį antrame Europoje ir devintame pasaulyje Vokietijos Hamburgo uoste, turinčiame keturis įspūdingus konteinerių terminalus, statomas penktas ir planuojamas šeštas. Iki 2015 metų į šio uosto plėtrą ketinama investuoti 3 milijardus eurų. Čia ruošiamasi priimtidvigubai didesnį konteinerių srautą, tačiau prognozuojama, jog Hamburgas neišliks didžiausių pasaulio konteinerinių uostų dešimtuke.

Vakar ryte žvejų uostelyje Klaipėdoje rastas skenduolis. Manoma, kad viename laive dirbęs pusamžis vyriškis nuskendo, kai neblaivus įkrito į vandenį. Apie skenduolį specialiosioms tarnyboms pranešta apie 9 val., o ant kranto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ištraukė po poros valandų. Žvejybos laiveLBB-6931 dirbusio V.N. (gim.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Kazachstanas siūlo Lietuvai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste statyti naują privatų naftos terminalą, „Vakarų ekspresas“ domėjosi, kur realiai toks terminalas galėtų atsirasti. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, kad toks uosto plėtros būdas būtų priimtinas, tik reikėtų šiek tiek pakeistiKlaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kad būtų leidžiama naudoti privačias investicijas strateginiame objekte.

Ne visos savivaldybės yra patenkintos kad ir Europos Sąjungos lėšomis pastatytomis prieplaukomis, nes jų eksploatavimas gula ant jų pečių. Nesuderinus privataus verslo, savivaldos ir valstybės interesų, ir nauja moderni prieplauka gali tapti nereikalinga, o gera idėja nesulaukti atsako. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, transporto infrastruktūros naudojimo srityje neturima koncesinių projektų.

Liepai baigiantis Kintų buriavimo klubo "Marių burės" prezidentas Andrius Varnas su jachta "Ragainė II" leisis į ilgiausią kelionę savo gyvenime, truksiančią apie dvejus metus. Pasak jo, nebus nei fanfarų, nei jokių iškilmių. Su A. Varnu kalbėjomės per patį ruošimosi kelionei įkarštį. Keitėsi pasą, kad kokios nors salos vandenyne, į kurią užsuks buriuotojas, valdininkai žinotų, jog Lietuva yra Europos Sąjungos narė.