Žvejai šaukia SOS: menkės kilogramo kaina Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione nukrito beveik per pusę - už kilogramą nebemokama nė 3 litų, neapsimoka ir į jūrą plaukti. Valdžios atstovai pripažįsta, kad situacija sudėtinga, ir rekomenduoja laikinai sustabdyti menkių žvejybą.
UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus Vaido Marcinkėno teigimu, jau praėjusių metų pabaigoje buvo matyti, kad menkės, kuri daugeliui Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų buvo pelningiausias laimikis, kaina reguliariai krenta: kilogramas kainavo 5,15, 4,8, 3,8, 2,87 Lt.
Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus sako, jog tokių kainų dar nėra buvę: „Mes stebime situaciją kaimyninėse šalyse ir galvojame, ką reikia daryti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Anglai menkės nebevalgo
Pasak V. Marcinkėno, menkės kainos kritimo priežastys yra kelios. Viena jų yra ta, kad anglai ir prancūzai, kuriems Lietuvos ir Lenkijos žuvies produkcijos gamintojai tiekė menkės filė, nustojo ją pirkti, nes paprasčiausiai menkės nebevalgo. Negana to, krito Didžiosios Britanijos svaro kursas.
V. Marcinkėno teigimu, Lietuvoje jau susikaupė didžiuliai kiekiai šaldytos menkės filė, gamintojai nežino, kur ją realizuoti, todėl ir jie menkės nebeperka.
V. Petkaus žiniomis, viena Klaipėdos įmonė, kuriai anksčiau puikiai sekdavosi realizuoti savo produkciją Anglijoje, turi 60 tonų šaldytos menkės filė ir niekam negali parduoti. Susidaro grandinė: kai niekas neperka žuvies perdirbėjų produkcijos, jie neperka žuvies iš žvejų.
Menkės kaina krito ir Danijoje: 1 kg supirkimo kaina nesiekia nė 1 euro. Danų žvejai, matydami, kad jų šalyje menkė tapo nepaklausia, laivais ją gabena lenkams, kurie už 1 kg moka po 0,85 euro. Lenkija dabar maitinama Danijos žvejų sugauta menke.
Kadangi lenkams atvežama pigi gatava produkcija, ir jų rinka jau perpildyta, tad trečdalis jų pačių laivyno nebežvejoja.
Išstūmė iš rinkos
Pasak V. Marcinkėno, Lietuvos prekybos tinkluose menkė dingsta nuo prekystalių. Ją keičia iš Ispanijos, Vietnamo, Kinijos ir kitur atgabenamos saulažuvės, vilkžuvės, jūros liežuviai, kitaip sakant, kitų baltųjų žuvų filė, kainuojanti kur kas pigiau, pavyzdžiui, 1 kg - 6-8 Lt. Lietuvos prekybos tinkluose menkės filė kilogramas kainuoja 10 Lt ir daugiau. Aukciono direktoriaus manymu, tai paprasčiausiai išstūmė menkę iš rinkos.
Praėjusią savaitę departamento vadovas buvo sukvietęs aptarti susidariusią situaciją asociacijų, aukciono vadovus. Pasak jo, prieita prie bendros išvados - rekomenduoti įmonėms (įsakyti neturi teisės) pristabdyti menkių žvejybą. „Suprantu, kad tai sunku psichologiškai. Tačiau jeigu jūroje siaučia štormas, - žvejai sėdi krante ir laukia gero oro. O kai reikia sustoti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kaip dabar, tai jau daroma problema“, - sakė V. Petkus.
V. Marcinkėno manymu, galima leisti žvejoti tam tikram skaičiui laivų, kad būtų aprūpinta vietinė rinka, o paskui juos keisti rotacijos principu. Pavyzdžiui, 10 žvejoja, o 20 laivų savaitę laukia. Pasak jo, dabar žvejojant būtų tik be reikalo švaistomos lėšos ir naudojama kvota. Jo žiniomis, latviai žada net priverstinai stabdyti laivus, gaudančius menkes. Šiomis dienomis 1 kg menkės Liepojoje kainavo 2,6 Lt.
Patys žvejai sako, jog jeigu jūroje jie sugauna 1200 kg menkės, o jos kilogramas kainuoja 3,1 Lt, jau pasiekiama riba, kai dirbti nebeverta.
Bent laikinai sustabdžius žvejybą, V. Petkaus manymu, vietinėje rinkoje nebebūtų žuvies, tai iš karto atsilieptų perdirbėjams. Tokiu būdu būtų atkreiptas dėmesys į tai, kad kaina yra nerealiai maža.
ES parama - tik de jure
Minimali kaina, nustatyta Europos Sąjungos (ES), kuriai esant mažesnei, žuvies pardavimas jau nutraukiamas, o žvejams išmokamos kompensacijos, pasak V. Marcinkėno yra 1,95 Lt. Po to prasideda intervencinių priemonių taikymas. Žuvis utilizuojama Rietavo utilizacijos centre, o po 6 mėnesių žvejai gautų kompensacija iš Briuselio ta pačia kaina - 1,95 Lt už 1 kg. Tačiau tas intervencines priemones galima taikyti 5-8 proc. metinės kvotos, t. y. apie 150 t per metus, 10 tonų per mėnesį.
Aukciono direktoriaus manymu, ES pagalba šioje srityje tikrai nėra geriausia išeitis. Ir V. Petkus pataria žvejams nedėti vilčių į tai. Pasak departamento direktoriaus, toji parama tik gražiai skamba, o nauda abejotina. „Tai de jure galima padaryti, o de fakto - beveik ne, nes reikia peržengti labai daug slenksčių“, - sakė jis.
Prognozės
Kiek tokia situacija gali tęsis, V. Marcinkėnas nesiryžo prognozuoti. „Ne viskas nuo Lietuvos valdžios priklauso. Kas galėjo numatyti, kad danai su savo menkėmis plūs į Lenkiją. Kas galėjo prognozuoti, kad prancūzai degins žvejų mašinas, išvers pūdytą menkę prie savivaldybės, kad jie kovos prieš įvežtinę menkę, norėdami apsaugoti savo žvejus“, - sakė jis.
Jeigu žvejai nuspręs nežvejoti, ne kas bus ir žuvų aukcionui. Šiemet jis per keturis aukcionus pardavė tik 50 t. menkės. Aukcionas irgi neteks dalies pajamų, o už šildymą, elektrą turės mokėti.
„Reikia problemą spręsti visiems bendromis jėgomis, tada bus lengviau išlikti. Gaila, jog 15 žvejybos Baltijos jūroje įmonių vadovai negali tarpusavyje susitarti, kaip elgtis būtų geriausia. Jeigu žvejų veiksmai bus darnūs, tai tokia situacija truks trumpiau. Reikia stengtis aprūpinti savo rinką ir laukti, kol Europa pasiilgs menkių“, - sako V. Marcinkėnas.
V. Petkus mano, jog žvejams reikėtų pakentėti nežvejojus porą ar tris savaites. Jis tiki, kad menkės kaina turėtų kilti, nes žuvies perdirbėjai gamybos visiškai nestabdys.
Dalia Bikauskaitė
