Ne visos savivaldybės yra patenkintos kad ir Europos Sąjungos lėšomis pastatytomis prieplaukomis, nes jų eksploatavimas gula ant jų pečių. Nesuderinus privataus verslo, savivaldos ir valstybės interesų, ir nauja moderni prieplauka gali tapti nereikalinga, o gera idėja nesulaukti atsako.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, transporto infrastruktūros naudojimo srityje neturima koncesinių projektų. Pasak jo, Vidaus vandens kelių direkcija neturi užsiimti komercija, pramoginių laivų aptarnavimu. Tą veiklą reikia atiduoti verslininkams, kaip tai daroma kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Neseniai Uostadvaryje pastatyta prieplauka - tik pagrindas kitiems veiksmams. Čia pradėtą projektą baigti įgyvendinti turėtų privatūs verslininkai, t. y. pasirūpinti tuo, kad naujoje prieplaukoje švartuojami laiveliai gautų geriamojo vandens, elektros energijos, kad iš jų būtų surenkami fekaliniai vandenys, kaip to reikalauja ES teisės aktai, ir galbūt netgi tuo, kad galų gale Šilutės regione atsirastų pirmoji laivų kuro kolonėlė.
„Buvau šokiruotas“
„Manau, Lietuvos kurortiniuose regionuose stokojama pramogų pasiūlos. Kartais tenka tik apgailestauti, kad pastatytų mobiliųjų prieplaukų eksploatavimas kai kurioms savivaldybėms yra kančia, tam iš Vyriausybės prašoma 2 mln. Lt per metus. Tai išgirdęs Ekonomikos komitete, buvau šokiruotas. Mūsų ministerija kategoriškai su tuo nesutinka, mes tam prieštarausime. Jeigu kažkam nereikia tokių prieplaukų, Šilutės regionas yra pasirengęs jas priimti“, - ministerijos poziciją išsakė A. Vaitkus.
Pasak ministerijos sekretoriaus, Jurbarke stovi ir stacionari, ir mobilioji prieplaukos, tačiau krante nėra net elementarius žmogiškus poreikius tenkinančių objektų, tad apie turizmo plėtrą šiame regione nėra ko kalbėti. „Gaila, buvo investuotos lėšos, įdėta nemažai darbo, bet plėtros nėra. Šilutės regione, priešingai, - skatinama plėtra, norima, kad būtų statoma infrastruktūra ir ketinama ja naudotis“, - sakė jis.
Spėta laiku
Dar prieš kelerius metus sunku buvo įsivaizduoti, kad Uostadvaryje, esančiame Šilutės rajone, už 8 km nuo Rusnės, labai gražiame, bet nuošaliame kampelyje atsiras europinius reikalavimus atitinkanti prieplauka, kainavusi beveik 5 mln. litų.
Dabar žiūrint į pastatytą prieplauką, rodos, ir vargo nebuvo. Tačiau ne viskas taip lengvai klostėsi. Apie mėnesį statybininkai negalėjo pradėti darbų, nes vietovė buvo apsemta vandens, paskui atsivežtas smėlis buvo nuplautas į Atmatos upę, konkurso parenkant statybos darbų rangovą organizavimas turėjo trūkumų, reikėjo iš naujo jį skelbti ir t. t. Pasak A. Vaitkaus, vyko eilinis ginčas Lietuvoje dėl rangovo, buvo siūlomos 3-4 milijonais litų didesnės darbų kainos.
Todėl darbai Uostadvaryje pradėti ne pernai lapkritį, kaip planuota, bet šiemet vasarį. Objekto statybos terminas buvo labai trumpas, tad baimintasi, ar bus spėta baigti laiku. Termino pratęsti nebuvo galima todėl, kad objektą finansavo ES. Bendram Kauno keleivinės ir Uostatdvario prieplaukų projektui buvo gauta apie 10 milijonų litų, panaudota 9,7 mln. Lt. Pasak A. Vaitkaus, jeigu būtų nespėta, būtų kilę problemų dėl finansavimo.
„Kai čia atvažiavome, visur buvo krūmai, o dabar vaizdas pasikeitęs. Mes vertėmės per galvą: dirbome nuo tamsos iki tamsos. Norėčiau pabrėžti, kad UAB „Šilutės polderiai“ labai gerai organizavo darbus. Manyčiau, ji gali ne tik prieplauką pastatyti, bet ir atlikti sudėtingesnius darbus“, - sakė prieplaukos techninės priežiūros vadovas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Kauno regiono inžinierių sąjungos tarybos pirmininkas Martynas Malakauskas.
Iš Uostadavario - į Nidą?
Paklaustas, ar pastačius Uostadvaryje beveik 5 mln. Lt vertės prieplauką uostadvariečių noras plaukti keltais į Nidą yra utopinis, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas atsakė: „Mano vadovaujamai įmonei patikėta tvarkyti vandens kelius, infrastruktūrą, o keleivius ir krovinius veš tie, kurie jais naudosis.“
„Ateityje patvarkius Šyšos upę būtų galima naviguoti ir į Šilutę. Vokietijos piliečiams, atvykusiems į Nidą ir norintiems aplankyti Šilutę, tenka arba naviguoti primityviomis laivybos priemonėmis, arba sukti ratu autotransporto priemonėmis. Sutvarkius Uostadvarį, o ateityje ir Šilutės uostą, tokia galimybė atsirastų“, - sakė susisiekimo ministerijos sekretorius. Jis pajuokavo, kad ro-pax keltai iš Uostadvario į Nidą neplauks, bet, pasak sekretoriaus, iš principo laivai galėtų plaukti, ir tada būtų sujungtos dvi kurortinės zonos. Tokiu atveju ir Nidos regionas, ko gero, taptų dar patrauklesnis turistams.
Šliuzas - utopija
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docento M. Malakausko manymu, Uostadvaris galėtų būti užuomazga labai įdomios infrastruktūros - Kaune reikėtų pastatyti šliuzus, ir būtų galima plaukti iš Druskininkų į Uostadvarį. Jam pačiam teko dalyvauti statant Kauno hidroelektrinę ir tada šliuzai buvo numatyti, tačiau taupant rublius nebuvo įrengti. Tai, docento manymu, - didelis nusikaltimas.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus G. Labanausko teigimu, šliuzo pastatymas Kauno hidroelektrinėje šiandien yra utopija, nes jis kainuotų beveik tiek pat, kiek hidroelektrinė. Tačiau, pasak jo, kai sutvirtės Lietuvos valstybė, galbūt ir toks dalykas kaip šliuzas Kaune nebebus utopija.
Dalia BIKAUSKAITĖ
