Balandžio pradžioje JAV buvo sulaikytas AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Raguva" dėl ISPS saugos kodekso reikalavimų nevykdymo. Tai kol kas pirmas šiemet Lietuvos laivo sulaikymas užsienio uostuose. Laimei, jis jau neturės įtakos tam, ar Lietuva pateks į baltąjį Paryžiaus memorandumo laivų sąrašą, ar ne.
Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Juozapavičiaus teigimu, dėl šio sulaikymo prieštarauti nebuvo pagrindo. LSLA parašė raštą amerikiečiams, kad susisiekė su laivo "Raguva" savininke, kad kapitonas pažadėjo dar kartą surengti instruktažą įgulos nariams ir sugriežtinti saugos reikalavimus.
P. Juozapavičius patikino, kad visuose Lietuvos laivybos kompanijų laivuose ISPS kodeksas yra įdiegtas. Jis numato ir organizacinius klausimus, pavyzdžiui, kaip turi būti budima prie trapo, tikrinami į laivą įlipantys žmonės ir t. t. Kaip laikomasi ISPS kodekso reikalavimų, priklauso ir nuo laive dirbančių jūrininkų, nuo to, kaip jie atlieka savo funkcijas. Šio laivo įgula nevykdė to, ką numato kodeksas.
Beje, amerikiečiai labai priekabūs. Jie gali pareikšti pretenzijų, kad į laivą buvęs įleistas žmogus nepažiūrėjus į jo veidą ir nepalyginus su nuotrauka pažymėjime. Jie reikalauja, kad stovintysis prie trapo tikrintų dokumentus taip, kaip tai daro pasieniečiai.
Amerikiečiai jautriai reaguoja
AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" Saugios laivybos valdymo tarnybos viršininko, l. e. p. technikos direktoriaus Alfrido Ulozo teigimu, bendrovės laivuose ISPS kodeksas įdiegtas prieš 5 metus. Tokių patikrinimų būdavo ir anksčiau, bet dėl laivų įrenginių ir uostų apsaugos kodekso laivas sulaikytas pirmą kartą.
"Amerikiečiai į laivo saugą labai jautriai reaguoja, griežtai laikosi savo nustatytų taisyklių, Europos uostuose į tuos dalykus žiūrima atlaidžiau", - sakė A. Ulozas.
Pasak jo, griežtai vadovaujantis tuo kodeksu ir instrukcija, galima sakyti, kad reikalavimas buvo teisėtas. Amerikiečius sutikęs budintis kapitono padėjėjas privalėjo paimti iš jų korteles, patikrinti, ar jos tikrai yra jų, ir užrašyti į atitinkamą žurnalą. Tačiau jis pasiūlė jiems patiems užrašyti, ir tai tikrintojams nepatiko. Pagal instrukciją amerikiečių pareigūnai buvo teisūs, nors iš esmės, A. Ulozo manymu, nėra jokio skirtumo, kas padaro įrašą.
Įspėjo kitus laivus
"Raguva" stovėjo Naujojo Orleano uosto reide ir dar nebuvo baigta krauti. Beje, kai Klaipėdoje darbo diena baigiasi, Naujajame Orleane ji tik prasideda - 8 valandų skirtumas. Laivo sulaikymo problema buvo išspręsta praktiškai per vieną darbo dieną.
Jeigu dėl šio įvykio būtų nevykę krovos darbai arba pakrautas laivas būtų negalėjęs išplaukti, tada kompanija būtų patyrusi materialinių nuostolių. Laimei, taip neatsitiko.
Tačiau, A. Ulozo teigimu, dėl šio fakto bendrovė patyrė moralinių nuostolių. Kiekvienas laivo sulaikymo atvejis yra fiksuojamas ir įtraukiamas į statistikos duomenis. Tai kompaniją charakterizuoja iš blogosios pusės.
Kad ir kaip būtų, "Lietuvos jūrų laivininkystės" administracija jau ėmėsi priemonių: atvejis ištirtas, išaiškintos priežastys, apibendrinta informacija ir išsiųsta kitiems laivams, kad jų įgulos ir kapitonai į tokius dalykus rimčiau reaguotų, kad nebūtų daromos tos pačios klaidos, kokios buvo padarytos šiuo atveju.
Pasiteiravus, ar įgulai buvo skirtos kokios nors nuobaudos, A. Ulozas atsakė, kad įgulos reisas dar nesibaigė, kol kas ji dar nesugrįžo namo.
Kojos nepakišo
Gegužės 18 d. P. Juozapavičius vyksta į Reikjaviką, kur iki gegužės 23 d. vyks Paryžiaus memorandumo valstybės uosto kontrolės komiteto posėdis. Šis komitetas yra aukščiausias vykdomasis organas, kuris priima naujus narius, teisės aktus, pataisas. Jame bus pateikta 2006-2008 metų ataskaita, įvertinti rezultatai ir skelbiami sąrašai. "Raguvos" sulaikymas nepateks į ataskaitą, ir jokios įtakos šiam laikotarpiui neturės. Lietuva jau kelerius metus yra pilkajame Paryžiaus memorandumo šalių laivų sąraše.
Paklaustas, ar turime šansų patekti į baltąjį sąrašą, P. Juozapavičius atsakė, kad šansų visada yra. Pasak jo, tai priklausys nuo to, koks yra kitų šalių užsienio uostuose sulaikytų laivų, kaip neatitinkančių tarptautinių konvencijų reikalavimų, vidurkis.
Valstybių įtraukimo į baltąjį, pilkąjį ir juodąjį sąrašus metodika gana sudėtinga: sulaikytų laivų skaičius dalinamas iš inspektuotų laivų skaičiaus, paskui taikomi koeficientai ir t. t.
1982 m. Paryžiuje 14 Europos šalių pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą. Jo tikslas - sustiprinti žmonių gyvybės jūroje apsaugą, sudaryti normalias darbo ir poilsio sąlygas jūrininkams laivuose, imtis taršos iš laivų prevencijos priemonių. Lietuva visateise Paryžiaus memorandumo nare tapo 2006 m. liepos 1 d.
Paryžiaus memorandumui priklauso visos Europos Sąjungos šalys, Rusijos Federacija, Kanada, Norvegija, Islandija, Kroatija ir kt. Jos savo uostuose tikrina 25 proc. užsienio laivų, atkreipdamos dėmesį į tai, ar jie atitinka 12 konvencijų reikalavimus. Laivų sulaikymo užsienyje faktai turi įtakos tam, į kurį sąrašą įtraukiamos tos šalys. Tie sąrašai simbolizuoja šalies laivų būklę saugios laivybos atžvilgiu. Labiausiai uostuose tikrinami juodojo sąrašo laivai.
Dalia BIKAUSKAITĖ
