Detektyvai Uosto direkcijoje nesibaigia. Nors neįtikėtina, bet akivaizdu - nerandama galų, kaip atsitiko, kad numatytai investicinei programai įgyvendinti trūksta 40 mln. Lt.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas antradienį vykusiame įmonės valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras, įpareigotas išsiaiškinti, kaip vietoj techniniame pirso statybos projekte numatytų 80 mln. Lt, direkcijos investicinėje programoje ir sąmatoje atsirado tik 41 mln. Lt.
Antradienį E. Gentvilas teigė nežinąs, kaip tai atsitiko. To negalėjo paaiškinti ir direkcijos vyriausioji finansininkė Beata Kulevičiūtė. Valstybinėje įmonėje nerandama dokumento, kokiu pagrindu jos sąmatoje atsirado 41 mln. Lt suma. Pasak vyr. finansininkės, Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymui yra numatyta 211 mln. Lt, tačiau irgi nėra jokio dokumento. Iš pradžių projektams numatomos apytikrės sumos, kurios jau tikslinamos atliktus techninius jų projektus, o galutinės kainos paaiškėja tik po konkursų laimėtojų parinkimo.
Prašė paspartinti
Apie tai, kad trūksta beveik 40 mln. Lt susizgribta tada, kai atėjo metas skelbti su 66-67 krantinių, esančių jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje, rekonstrukcija susijusio pirso statybos konkursą. Tada ir pamatyta, kad planuotos lėšos pirso statybai buvę 80 mln. Lt, o Uosto direkcijos investicinėje programoje ir direkcijos sąmatoje belikę tik 41 mln. Lt. Vadinasi, tektų skelbti didesnės vertės objekto statybos konkursą nei tam numatyta skirti pinigų.
Viso minėtų 101 m ilgio krantinių rekonstrukcijos projekto, turint omenyje, ir šaknies, ir pirso statybos bei gilinimo darbus prie krantinių, vertė preliminariais apskaičiavimais - apie 100 mln. Lt. Tokie apskaičiavimai daryti 2007 m., kai statybos darbų kainos buvo labai didelės. Pagrindinės lėšos neturėtų viršyti 80 mln. Lt. "Bega" tose krantinėse vykdytų lietuviškų grūdų eksportą, per metus krautų apie 1 mln. tonų. Įtarimų, kad tokie kompanijos planai būtų nerealūs, Uosto direkcijai nekyla.
Dar pernai metų Uosto direkcijos investicinėje programoje buvo numatyta šiuos darbus baigti tik 2014-aisiais. Tačiau kompanijai "Bega" paprašius paspartinti šio projekto įgyvendinimą ir, ko gero, atsižvelgus į tai, kad tereika tik 41 mln. Lt, jos prašymas patenkintas, ir dabar jį numatoma baigti 2011-aisiais.
Pasak E. Gentvilo, kol kas aiškinantis, iš kur atsirado 41 mln. Lt suma, jos pėdsakus pavyko aptikti tik "Begos" atstovų pasisakymuose ar Uosto, ar Uosto plėtojimo tarybų posėdžiuose. Tiek E. Gentvilas, tiek B. Kulevičiūtė kito pasiaiškinimo, iš kur atsirado ši suma neranda.
Spėlionės
Dabar belieka Uosto direkcijai spėlioti, galbūt galimas toks variantas, kad kompanija "Bega" gudravo įvardindama mažesnę sumą, kad projektas patektų į sparčiau įgyvendinamųjų sąrašą. Pasak B. Kulevičiūtės, jeigu būtų įvardinta 100 mln. Lt suma, tai vargu ar tas projektas būtų patekęs, nes būtų reikėję išbraukti vos ne pusę kitų projektų. Uosto generalinis direktorius prisimena, kaip praėjus maždaug savaitei po to, kai jis pradėjo eiti šias pareigas, jie kartu su vyr. finansininke ir tada buvusiu infrastruktūros direktoriumi Algirdu Kamarausku, kuris vėliau buvo atleistas iš darbo, peržiūrėjo Uosto direkcijos sąmatą norėdami įsitikinti, ar užteks visiems projektams pinigų. Tačiau tada dėl 41 mln. Lt niekam nekilo klausimų.
Uosto direkcijos generalinis direktorius sako bandęs aiškintis su "Begos" generaliniu direktoriumi Aloyzu Kuzmarskiu, iš kur jie ištraukę tokią sumą, šis atsakęs esą po konkurso paskelbimo tų darbų vertė galinti būti tokia.
Pats A. Kurmarskis dienraščiui komentuoti šią situaciją atsisakė. Jo manymu, kadangi šių krantinių statybos ir finansiniai reikalai priklauso Uosto direkcijai, jam būtų neetiška kištis į ne savo reikalus.
Kaina sumažės
Visi valdybos nariai sutiko su tuo, kad paskelbus konkursą dėl pirso statybos, 80 mln. Lt tikrai nereikės. Nuo šiemet pavasario statybos darbų kainos yra gerokai kritusios.
Uosto direkcija, suprantama, ras lėšų minėto objekto statybai. B. Kulevičiūtė siūlė permesti žemsiurbės įsigijimui numatytus 40 mln. Lt. Generalinis direktorius mano, kad jeigu pavyktų susitvarkyti su uosto dugno valymo ir gilinimo darbų konkursais, žemsiurbės įsigijimo galima ir atsisakyti. Jis informavo valdybą, kad UAB "Klaipėdos hidrotechnika" vis dėlto pradėjo uosto dugno valymo darbus. Šią savaitę valymo darbus pradės ir kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft", turinti savo 3,5 tūkst. kub. m talpos žemsiurbę.
Beje, Perkėlos gatvės rekonstrukcijos projektui buvo numatyta skirsti 17 mln. Lt, tačiau po konkurso šiems darbams bereikės tik 7 mln. Lt, vadinasi, sutaupyta bus apie 10 mln. Lt. Tose pačiose 66-67 krantinėse šakninės dalies darbams buvo numatyta 16 mln. Lt, po konkurso jie bus atlikti už 11 mln. Lt, vėl sutaupyti 5 mln. Lt.
Buvo siūlyta statyti pirsą etapais, atsižvelgiant į tai, kiek pinigų turima. Tačiau Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, pirso etapais statyti negalima.
Taigi Uosto direkcija tikrai ras lėšų pirso statybai ir būdų, kaip tai padaryti, ir tų 40 mln. Lt jos balanse nepritrūks, šiuo atveju stebina kiti dalykai.
Kas padarė klaidą?
Kaip Uosto direkcijos dokumentuose atsiranda niekuom nepagrįstos sumos? Valdybos nariai abejojo, kad nebūtų įmanoma surasti Uosto direkcijoje žmogaus, kuris padarė klaidą ir įrašė ne tą sumą. Neįtikėtina ir tai, kad niekas iš Uosto direkcijos darbuotojų nežinojo, kiek pirsui numatyta pinigų. Sunku patikėti ir versija, kad taip paprastai - žodžiu įvardinus mažesnę sumą būtų galima patekti į Uosto direkcijos investicinę programą.
Valdybos posėdyje dalyvavęs Vidaus transporto departamento prie Susisiekimo ministerijos direktorius Juozas Darulis negalėjo nesistebėti, kad Uosto direkcija vadovaujasi pasakymais Uosto ir Plėtros tarybose, kurių nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jis priminė, kad pagrindiniai direkcijos dokumentai yra susisiekimo ministro patvirtinta investicinė programa ir Uosto direkcijos sąmata.
Valdybos narių manymu, šis atvejis turi būti išsiaiškintas todėl, kad ateityje būtų apsisaugota nuo tokių dalykų, kad į dokumentus nepersikeltų niekuom nepagrįsti skaičiai.
Dalia BIKAUSKAITĖ
