Vienas naujųjų elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių, kurias pastarosiomis dienomis patvirtino Klaipėdos miesto taryba, punktas reikalauja, kad žmonės plukdomi uosto akvatorija ir jūra vilkėtų gelbėjimosi liemenes. Kodėl savivaldybė imasi dubliuoti inspekcijos funkcijas? Ar gelbėjimosi liemenės - dar viena biurokratų išmonė, ar žmogaus saugumo klausimas?
Bandėme aiškintis, kodėl prireikė tokių taisyklių, kodėl savivaldybė prisiėmė žmonių kontrolės vandenyje funkcijas, ar nepakako jau esančių kontroliuojančių institucijų, kas ir kaip turės užtikrinti, kad naujų taisyklių būtų laikomasi. Žinia, klaipėdiečiams elgesio taisyklių netrūksta, tačiau neretai jų nesilaikoma, tad jos tėra tik popierinės.
Kieno atsakomybė?
Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis paneigė tai, kad jis esąs šių taisyklių iniciatorius. Pasak jo, Vyriausybės atstovė prieš dvejus metus reikalavo pataisyti turėtas taisykles.
Paklaustas, kam reikia papildomų taisyklių, papildomos kontrolės, V. Plečkaitis atsakė: "Tam, kad klaipėdiečiai saugiai maudytųsi paplūdimiuose, saugiai plaukiotų motorinėmis priemonėmis tiek uosto akvatorija, tiek jūra. Žinau, į jūrą net esant gerokam bangavimui plukdomi žmonės žvejoti be liemenių. Reikalavimas laive būti su liemene tėra tik vienas taisyklių punktas. Jokio kontrolės dubliavimo aš nematau."
Pasak V. Plečkaičio, liemenių reikia todėl, kad uosto akvatorijoje yra tokios stiprios srovės, jog net geriausias plaukikas, iškritęs iš laivo, nesugebėtų išplaukti į krantą. Mažieji laiveliai gali apsiversti. Kelte, jo manymu, liemenių nereikia, nes jis neapsivers. Nors nelaimingų atsitikimų neužfiksuota, tačiau, pasak savivaldybės atstovo, nereikia laukti, kol jie nutiks, ir užbėgti įvykiams už akių.
Pasiteiravus, kieno taisyklėms turi būti teikiama pirmenybė, miesto Tarybos ar susisiekimo ministro patvirtintoms, V. Plečkaitis atsakė: "Tegu tada aiškiai pasako, kad mažųjų laivelių keleiviams plaukimo metu nereikia vilkėti liemenių, tegu parašo savivaldybei raštą, kad ji lenda ne į savo daržą, ir patys prisiima atsakomybę. Jeigu vaikas be liemenės iškris už borto, kas turėtų prisiimti atsakomybę?"
Trumpai tariant, savivaldybė tokiomis taisyklėmis apsidraudžia, kad vėliau nebūtų priekaištaujama, jog niekas nereikalavo turėti liemenių. Pasak V. Plečkaičio, juk ir policija kontroliuoja, kad automobilių keleiviai būtų prisisegę saugos diržus, nes žmogaus saugumas yra svarbiausia.
Talkins policininkai
Naujųjų taisyklių laikymąsi turės užtikrinti savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jame, be vedėjo Mariaus Poimanskio, dirba trys specialistai ir trys kalbos tvarkytojos. M. Poimanskio teigimu, viešąją tvarką kontroliuoja ne vien tik skyriaus darbuotojai, jiems talkina ir policijos pareigūnai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolą gali surašyti ir policijos pareigūnai.
Pasak valdininko, pamatyti, ar žmonės, plaukiantys laiveliais, vilki liemenes, ar ne, bus galima ir stovint ant kranto. Taigi šio skyriaus darbuotojams teks dažniau pasivaikščioti krantinėmis.
M. Poimanskis nemano, kad reikės stovėti ir tikrinti kiekvieną dieną, pakaksią kelių pirmų kartų ir baudų, paskui taisyklių jau bus laikomasi.
Paklaustas, kaip bus kontroliuojamas taisyklių laikymasis jūroje, V. Plečkaitis atsakė, jog pro jūros vartus žmonės turės išplaukti jau su liemenėmis.
Inspekcija nereikalauja
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojo Jono Lukšos teigimu, mažuosius laivelius kontroliuoja ir kelia jiems tam tikrus reikalavimus inspekcija. Ji vadovaujasi vidaus vandenų laivybos taisyklėmis, kurias patvirtino susisiekimo ministras. Jose nurodyti visi atvejai, kada privalu vilkėti liemenes. Tos taisyklės reikalauja, kad vaikai iki 12 metų plauktų su liemenėmis, kad burinėse jachtose būdami ant denio, greitaeigiuose laivuose, kurie plaukia daugiau kaip 40 km/h greičiu, jūroje bet kokiame laive visi žmonės vilkėtų liemenes ir t. t.
Visus laivelius inspekcija tikrina gana kruopščiai. Jų savininkai neretai piktinasi inspektoriais, esą jie nori tik baudų prisirinkti. Jeigu laiveliai neturi ko nors, kas būtina keleivių saugumui užtikrinti, jiems neišduodama licencija juos plukdyti. Kyla klausimas - kas naujo yra savivaldybės taisyklėse ir ar už tą patį pažeidimą bausti galės dvi skirtingos institucijos? J. Lukša sakė dar nematęs paties dokumento, tad komentuoti šiuo požiūriu situacijos negalįs.
Nauja yra tai, jog inspekcija nereikalauja, kad mažuosiuose laiveliuose, kurie kelia žmones į Smiltynę, visi keleiviai dėvėtų liemenes, o savivaldybės taisyklės reikalauja.
Paklaustas, ar tokiu atveju ir keltuose turėtų būti laikomasi tų pačių taisyklių, ar jie išskirtiniai šiuo požiūriu, J. Lukša atsakė: "To daryti keltuose inspekcija nereikalauja. Juose yra plaustai, į kuriuos įsikibę žmonės gali gelbėtis. Neįsivaizduoju situacijos, kad kelte, kuriuo vienu metu keliasi apie 700 žmonių, kaskart reikėtų apvilti juos liemenėmis. Jos susidėvės, jas reikės keisti kas mėnesį. Panaši situacija ir mažuose laiveliuose, kurie plukdo 30-50 žmonių. Tada būtų tik apsivilkimo ir nusivilkimo operacijos, ir daugiau nieko. Nemanau, kad uosto teritorijoje plaukiojantiems laivams turėtų būti keliamas toks reikalavimas. Mūsų techninės apžiūros taisyklėse yra nurodyta, kad mažuose laiveliuose, kurių ilgis yra iki 10 metrų, liemenes vilkėti privalu visiems, o tuose, kurie viršija 10 metrų ilgį, keleiviui liemenė neprivaloma."
Laukiama naujų taisyklių
Paklaustas, kieno taisyklėms mažieji laiveliai turi teikti pirmenybę - inspekcijos ar savivaldybės, J. Lukša atsakė manąs, jog susisiekimo ministro įsakymu patvirtintoms, nes tai vyriausybinis lygis. Kontroliuoti savivaldybės priimtas taisykles inspekcijos niekas neįgalioja.
Tikimasi, kad dar šiemet bus patvirtintos naujos bendros visai Europos Sąjungai vidaus vandenų laivybos taisyklės. Dabar dar galioja ir ES, ir Lietuvos vidaus vandenų saugios laivybos taisyklės. J. Lukšos manymu, kai galios vienos taisyklės, bus mažiau nesusipratimų, nes viskas bus išdėstyta kur kas aiškiau.
Inspekcijos atstovo teigimu, bendros ES taisyklės tik bus šiek tiek papildytos vadovaujantis dabartinėmis Lietuvos taisyklėmis. Didelių pakitimų nebus, nes 1999 m. patvirtintose Lietuvos vidaus vandenų laivybos taisyklėse buvo atsižvelgta į ES keliamus reikalavimus. Prieš tai buvusiose Lietuvos taisyklėse dar atsispindėjo ir buvusios Sovietų Sąjungos reikalavimai. Pasak J.Lukšos, šiuo metu jau visos, galima sakyti, tarp jų ir rusiškosios, taisyklės pritaikytos prie šiuolaikinių europinių reikalavimų.
Nežino, ką daryti
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas sakė naujų taisyklių nematęs. Tarybos posėdyje, kai jos turėjusios būti tvirtinamos, jis nedalyvavęs todėl, kad Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pažadėjęs, kad tokių nesąmonių nebūsią. Tos taisyklės turinčios būti suderintos su kitais Respublikoje jau galiojančiais teisės aktais.
"Nežinau, ar juokais, ar rimtai V. Plečkaitis per spaudą pareiškė, kad Klaipėdoje būsianti kita tvarka. Šitiek metų sėdi savivaldybėje, ir dar nė vienos aikštelės, kurioje žmonės galėtų lipti į laivus, neįrengta, o rūpinamasi, kas turi būti laivuose", - sakė A. Valentinas.
Anot jo, laiveliai, keliantys žmones į Smiltynę, tiek teplaukia, kad pinigų nespėjama surinkti iš 50 žmonių už bilietus. "Žmonės bus baisiausiai nepatenkinti. Jie turės vilktis liemenes, kurias jau vilkėjo 100 žmonių. Kritiniu atveju tai gali padaryti, bet ne dėl pramogos. Liemenių laive mes turime visą laiką. Įstatymai reikalauja, kad jų būtų tiek, kiek yra žmonių. Kitaip mes negautume licencijų plukdyti keleivius. Kitas klausimas - kodėl keltams nereikia, o mums reikia? Per 20 darbo metų mes neturėjome nė vieno incidento. Tad kuo remiantis ir kuo vadovaujantis kuriami tokie anekdotai? Ar savivaldybės priimti nutarimai yra aukščiau už Respublikos ministro priimtus nutarimus? Juk yra ir saugios laivybos, ir uosto taisyklės, ten visi klausimai aprašyti. Dabar savivaldybė iškėlė savo atskirus reikalavimus, kas juos kontroliuos? Man čia daug nesuprantamų dalykų. Mes laikomės susisiekimo ministro patvirtintų taisyklių", - sakė laivų savininkų atstovas.
A. Valentinas žadėjo aiškintis, ar savivaldybė turi teisę priimti atskiras taisykles, kuo vadovaujantis bus imamos 50-100 Lt dydžio baudos. Žodžiu, jis analizuos priimtas taisykles ir nežino, ką darys toliau.
Ministras blogio nemato
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, paklaustas, kieno taisyklėms turi būti teikiama pirmenybė, atsakė: "Manau, kad ministro įsakymai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Savivaldybių tarybų priimti sprendimai turi nesikirsti. Tačiau minėtas susisiekimo ministro įsakymas, patvirtinęs tas taisykles, yra gana senas, tad dabartinis laikmetis gali diktuoti visai kitus iššūkius.
Dėl tų liemenių galiu pasakyti, kad žmonių saugumui jos nepakenks. Nieko blogo nematau, kad reikalaujama jomis vilkėti. Tie dalykai daromi žmogaus saugumo labui. Vienas dalykas keltis keltu, kitas - mažu laiveliu. Aš neabejoju, kad laiveliai, plaukiojantys tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos, yra tvarkingi techniniu požiūriu, tačiau papildomas saugumas dar niekam nepakenkė.
Aš būtinai peržiūrėsiu ministro patvirtintas taisykles. Jeigu yra teisinių problemų, jas reikės spręsti - gal reikės atnaujinti ir koreguoti ministro įsakymą. Jeigu bus įrodyta, kad šiuo atveju liemenės nebūtinos, reikės kalbėti su Klaipėdos miesto savivaldybe, kad ji atšauktų savo sprendimą."
Dalia BIKAUSKAITĖ
