• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bloga žinia - per kelerius metus laivų Lietuvos jūrų laivų registre sumažėjo perpus. Gera žinia - yra vilties, kad kitais metais Lietuva pateks į vadinamąjį baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruota 15, o išregistruoti 25 laivai. Į valstybės biudžetą už laivų   įregistravimą ir išregistravimą, laivų dokumentų išdavimą surinkta apie 28 tūkst. Lt.

REKLAMA

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, per pastaruosius 5 metus juntama Lietuvos laivyno mažėjimo tendencija. Prieš kelerius metus, kai buvo įsteigta LSLA, jūrų registre dar buvo 300 laivų, o iki šių metų sausio 1 d. jų liko tik 149. Jie priklauso 64 laivų savininkams. Tarp jų 63 įvairių tipų prekybiniai konvenciniai laivai, 1 tanklaivis, 59 žvejybos laivai, 12 vilkikų ir kt.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, šiemet AB DFDS LISCO Kipre registruotos antrinės bendrovės pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį (bare-boat charter) įsigijo 2 ro-ro keltus „Tor Finlandia“ ir „Tor Botnia“. Jie sausį įregistruoti Lietuvos jūrų laivų registre. Taigi dabar jame yra 151 laivas.

Priežastys

E. Zacharevičiaus teigimu, laivų mažėjimui jūrų registre įtakos turėjo ir LSLA veikla. Pradėjus taikyti žymiai griežtesnius techninius reikalavimus laivams, kai kurie jie buvo išregistruoti. Jų savininkai nusprendė ieškoti lengvesnio kelio ir registruoti laivus vadinamųjų patogių vėliavų šalių laivų registruose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita laivyno mažėjimo banga - nemažai Baltijos jūroje žvejojusių laivų savininkų atsisakė žvejybos verslo ir atidavė laivus į metalo laužą.

Pernai AB DFDS LISCO pardavė ir išregistravo 4 laivus, kurie ne itin tiko prie kitų jos linijinės laivybos laivų.

Be to, kai tik atsirado galimybė registruoti laivus Vidaus vandenų laivų registre, tų laivų, kurie plaukioja tik po Baltijos jūrą, savininkai pasirinko pigesnį variantą.

REKLAMA

Laivo registravimo Lietuvos jūrų laivų registre mokestis - 400 Lt. Pristačius visus būtinus dokumentus, didelių keblumų norint registruoti laivą jūrų registre nekyla. Tai padaroma per 5 dienas. Tačiau šio registro reikalavimai yra kus kas griežtesni nei Vidaus vandenų laivų registro. Laivų savininkams reikėtų įsigyti ar atnaujinti tam tikrą įrangą, turėti gelbėjimo, radijo ryšio priemones ir t. t. Kitas dalykas, jūrų registre įregistruotame laive dirbantys įgulos nariai turi turėti jūrinius diplomus. Tokius jūrininkus samdyti kur kas brangiau kainuoja, nei dirbančius vidaus vandenų laivuose.

REKLAMA

Vėliavos patrauklumas

Paklaustas, kas daroma, kad Lietuvos vėliava būtų patrauklesnė jūrinių laivų savininkams, E. Zacharevičius atsakė: „Lietuvoje įgyvendinama laivybos sektoriaus plėtros politika. Yra įvesti du mokesčiai - ir pelno, ir tonažo. Laivo savininkas gali pasirinkti, kurį jam patogiau mokėti.

Tai labai svarbus žingsnis populiarinant Lietuvos vėliavą. Anksčiau, kai galiojo tik pelno mokestis, nemažai laivų savininkų atsisakė ar ketino atsisakyti Lietuvos vėliavos. Šiuo metu tokių tendencijų nematome. Priešingai, AB DFDS LISCO didelius laivus registravo Lietuvoje.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laivų kontrolė

Pernai LSLA laivybos inspektoriai patikrino 94 laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava, t. y. 63 poc. Beje, 35 laivai patikrinti užsienio uostuose. Pasak E. Zacharevičiaus, planuota patikrinti 20 proc., t. y. penktadalį Lietuvos vėliavos laivų, tačiau kadangi labai ženkliai mažėja jų skaičius laivų registre, tas procentas gerokai viršytas.

REKLAMA

Pasak administracijos vadovo, be kita ko, tai drausmina laivų savininkus - tikimybė, kad bus patikrintas laivas, labai didelė. Nuo 2003 m. tikrinama daugiau kaip pusė Lietuvos vėliavos laivų.

Tą darbą atlieka 10 inspektorių. 8 iš jų yra įpareigoti vykdyti ir valstybės uosto kontrolę.

Baltasis sąrašas

Pasak E. Zacharevičiaus, pastaruoju metu dedama nemažai pastangų, kad Lietuvos laivai patektų į vadinamąjį baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą. Dabar jie tebėra pilkajame sąraše. Žinia, Lietuvos laivai tikrinami užsienio uostuose, Paryžiaus memorandumo regione, ir patekimas į vieną ar kitą sąrašą priklauso ir nuo jų sulaikymo užsienio uostuose procento. Remiantis pastarųjų metų statistika, ypač 2007-2008 metų rezultatai suteikia vilties, kad kitais metais Lietuva gali patekti į baltąjį sąrašą.

REKLAMA

Pernai užsienyje patikrinta 77 Lietuvos vėliavas laivai, iš jų tik du tebuvo sulaikyti ir tai sudarė tik 2,6 proc. 2007 m. sulaikytų laivų procento vidurkis Europos Sąjungoje (ES) buvo 3,08 proc. Pernai metų vidurkis bus paskelbtas šiemet gegužę, kai bus pateikta visa Paryžiaus memorandumo statistika.

E. Zacharevičiaus teigimu, tokių rezultatų pasiekta ne vien tik LSLA patikrinimų, bet ir bendradarbiavimo su klasifikacinėmis bendrovėmis, laivų savininkais dėka. Pilkas sąrašas, žinoma, nėra itin pageidaujamas, bet bent jau ne juodas. Tai viena iš prielaidų registruoti laivus Lietuvoje. Jeigu mūsų šalis pateks į baltąjį sąrašą, ta nauda dar bus akivaizdesnė. Mat, jeigu uoste bus keli laivai, tai baltojo sąrašo laivas bus tikrinamas paskutinėje vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsieniečių bausti negalima

Žinia, LSLA turi tikrinti ir laivus, plaukiojančius su užsienio valstybių vėliavomis Klaipėdos uoste. Pernai jų buvo patikrinta 446, t. y. 29,3 proc. individualių laivų įplaukimų skaičiaus. Laivų įplaukia kur kas daugiau, tačiau tie patys kiekvieną kartą nėra tikrinami. Šių patikrinimų procentas yra šiek tiek didesnis nei tas, kurio reikalauja ES direktyvos ir Paryžiaus memorandumas - pakanka 25 proc. Iš visų patikrintų laivų 11 buvo sulaikytų, nes neatitiko saugios laivybos reikalavimų.

REKLAMA

Administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti Lietuvos vėliavos laivams. Pasak E. Zacharevičiaus, užsieniečiai išvengia administracinių baudų, nes tai sudėtinga procedūra, reikalaujanti daug laiko ir kol kas ji nenumatyta Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Nors ES direktyvos reikalauja už kai kuriuos pažeidimus bausti ir užsieniečius, tačiau kol kas dar galvojama, kaip tai turi būti įteisinta Lietuvos teisės aktais.

Dalia Bikauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų