Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad uostas yra žlugdomas, nes greitai gali tekti mažinti leistiną laivų įplaukimo grimzlę, jeigu jis nebus valomas ir gilinamas.
Pasak E. Gentvilo, uosto laivybos kanalas yra užnešamas, jis senka, siaurėja ruožas, kuriuo gali praplaukti laivai. Tai gali lemti ir avarines situacijas.
Nuo 2001 m. kasmet uoste mažiausiai būdavo išvaloma 47 000 kubinių metrų sąnašų, daugiausiai - praėjusiais metais: 855 000 kub. m. Šiemet valymo darbų apimtys Klaipėdos uoste - vos 595 kub. m, t. y. šimtą kartų mažiau nei minimalus kiekis ir 1300 kartų mažiau nei pernai. Gilinimo darbų apimtis - 0 kub. m.
Trys sutartys
E. Gentvilas įvardijo tris sutartis su UAB "Klaipėdos hidrotechnika", pasirašytas 2007 m., kurios esą ir įkalino valymo darbus.
Sutartis dėl gilinimo darbų atlikimo, kurios vertė - 54 mln. Lt, sustabdyta šiemet kovą. Toliau darbai netęsiami, išskyrus riedulių iškėlimą. Draudimo kompanijos duotos garantijos dėl darbų vykdymo laikas pasibaigęs. Niekas nepareikalavo, kad rangovas pratęstų garantijos galiojimą.
Akvatorijos dugno valymo darbų prie pat visų uosto krantinių sutartis, kurios vertė - 2 mln. Lt, galioja 12 mėnesių, tačiau gali galioti ir ilgiau, kol bus panaudoti visi pinigai. Draudimo kompanijos garantija šiai sutarčiai taip pat pasibaigusi pernai. Garantijų niekas nepareikalavo, nors sutartis vykdoma.
Sutarties dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų ir atviroje jūroje, ir iki uosto pabaigos vertė - 15 mln. Lt. Šiemet valymo darbai neatlikti. Sutartis galioja 24 mėnesius, bet gali galioti ir toliau, kol bus panaudoti visi pinigai. Ir šios sutarties garantija pasibaigusi pernai spalį.
Vilkino
Paprastai dirbama taip: Uosto direkcija užsako akvatorijos dugno matavimus. Jeigu atlikus batimetrinius tyrimus, kurie kainuoja 17-20 tūkst. Lt, nustatoma, kad reikia siurbti užneštą gruntą, tada formuluojama techninė užduotis.
Pagal tas sutartis su "Klaipėdos hidrotechnika", po to, kai rangovas gauna techninę užduotį ir Aplinkos apsaugos departamento leidimą, jis privalo per 15 dienų pradėti uosto valymo darbus. Tačiau sutartyse yra išlyga, kad dugno matavimas galioja tik 20 dienų, t. y. dugno matavimai atliekami ne anksčiau kaip 20 dienų prieš valymo darbų pradžią.
Uosto vadovas mano, kad kai kurie Uosto direkcijos darbuotojai specialiai vilkino techninės užduoties pateikimą rangovui, kad šis turėtų galimybę nepradėti valymo darbų ir nemokėti už tai baudų Uosto direkcijai, pavyzdžiui, 400 tūkst. Lt vienkartinę baudą ir 5 tūkst. Lt per dieną.
E. Gentvilas sako užfiksavęs 3 atvejus, kai techninė užduotis rangovui įteikta pavėluotai, kad baigtųsi dugno gylio matavimo galiojimas ir jis galėtų prašyti atlikti naujus matavimus.
Uosto vadovas mano, kad todėl šiemet tokia rekordiškai maža darbų apimtis Klaipėdos uoste.
Sabotažas?
Pasak E. Gentvilo, realiai rangovas valymo darbų ir negalėdavo pradėti, nes jam dviem teismo sprendimais taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jo sąskaitos areštuotos, jis negalėjo išsinuomoti žemsiurbės, neturėjo iš ko mokėti baudų.
Todėl, uosto vadovo manymu, techninė užduotis būdavo įteikiama rangovui tik tada, kai nuo atliktų batimetrinių matavimų praeidavo tiek dienų, kad juos reikėtų pakartoti. Pasak E. Gentvilo, rangovui buvo sudaromos sąlygos nedirbti, o atsirašinėti. Uosto vadovui kilo klausimas, kam dirba jo darbuotojai - valstybei, uostui ar privačiai kompanijai? E. Gentvilas sako vakar rytą kalbėjęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, kuris šią situaciją įvardinęs kaip sabotažą.
Įtakingi Uosto direkcijos darbuotojai, tarp kurių - infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas ir jam pavaldžių skyrių darbuotojai Petras Stulga, Audronė Banionytė, paprašyti parašyti pasiaiškinimus. Uosto vadovas sako, kad pasiaiškinimų argumentai jo neįtikinę ir jis kreipsis į prokuratūrą.
"Aš nenoriu skriausti žmonių, tačiau uostas turi būti valomas. Nemanau, kad tai paprastas aplaidumas darbe ar biurokratizmas. Turi būti paisoma valstybinių interesų, o ne pataikaujama rangovui", - sakė E. Gentvilas.
Jį nustebino ir tai, kad vieno riedulio iškėlimas kainuoja per 13 tūkst. Lt, kad 1 kubinio metro valymo kaina nuo 2001 m. iki pastarojo laikotarpio pabrango nuo 11 Lt iki 90 Lt, beje, ir dar daug kitų dalykų, kuriuos bandys aiškintis.
Nesupranta kaltinimų
Tuo tarpu A. Kamarauskas, kuris nebuvo pakviestas į spaudos konferenciją, sakė buvęs nustebintas uosto vadovo pareiškimų. Jis mano, kad generalinis direktorius skubotai padarė išvadas, gavęs vienpusę informaciją. Pasak jo, gilinimo darbai uoste atliekami, tačiau tame ruože yra labai didelis akmenų kiekis. Prognozuota, kad jų bus per 100, o šiandien jų yra per 700. Be to, dar niekada leistina laivų grimzlė nebuvusi sumažinta.
Jis sakė, jog kaip tik šiuo metu vyksta du konkursai dėl valymo darbų. Naujo rangovo valymo darbų įkainiai mažesni 3 kartus nei iki tol buvusiose sutartyse. "Galima palaukti savaitę kitą ir su nauju rangovu atlikti darbus. Tie matavimai buvo daromi visame uoste apie 3 mėnesius. Jie buvo atliekami tam, kad būtų įvertinta situacija uoste, kur reikia valyti. Aš maniau, kad reikia susikoncentruoti į šiaurinę uosto dalį, kad leistina grimzlė būtų 13 m, o gylis - 14,5 m. Tam reikia atlikti nemažai valymo darbų, išvalyti dugną "kišenėse" už uosto vartų. Manau, kad tai šiandien yra prioritetas. Nemanau, kad kaltinimai visai mano tarnybai yra pagrįsti", - kalbėjo A. Kamarauskas.
Jis teigia, kad negalėtų pataikauti rangovui, nes su ta pačia "Klaipėdos hidrotechnika" turėjo teisminių ginčų dėl 90-96 krantinių rekonstrukcijos darbų LKAB "Klaipėdos Smeltė" sustabdymo. Kodėl rangovas paskui juos nutraukė, sako nežinąs. "Manau, tas faktas parodo mano ir rangovo santykius. Mes šiuo atžvilgiu elgiamės teisingai, žiūrėdami uosto interesų, o nesirūpindami tuo, kad rangovas turėtų darbo ", - sakė infrastruktūros direktorius.
Dalia BIKAUSKAITĖ
