Kruizinių laivų turistus aptarnaujančių bendrovių darbuotojai pastebi, kad šiemet pradėjo trumpėti kruizinių laivų stovėjimo Klaipėdos uoste laikas. Manoma, jog taip yra todėl, kad dėl kylančių kuro kainų laivai mažina greitį. Tad apie tolesnę kruizinės laivybos plėtrą uostamiestyje nebekalbama taip optimistiškai kaip anksčiau.
Lietuvos uoste kruiziniai laivai stovėdavo 7, 6 ar net 5 valandas. Negana to, per šį sezoną į Klaipėdos uostą jie užsuko 20 kartų mažiau nei pernai, turistų atplukdė tik 32 tūkst. Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, panaši mažėjimo tendencija ir kituose Europos uostuose. Tačiau, žinoma, tiems uostams, kuriuos lanko labai daug kruizinių laivų, kelių reisų praradimas nėra toks skausmingas, kaip tiems, į kuriuos jie atplaukia kur kas rečiau.
Lapkričio 6 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pirmą kartą įvyko apskritojo stalo diskusija „Kruizinės laivybos ir turizmo uostamiestyje skatinimas“, kurioje dalyvavo Klaipėdos apskrities, miesto Savivaldybės, kelionių ir laivų agentūrų, UAB „Memelio miestas“, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) bei senamiesčio verslininkų sąjungos atstovai. Raudona gija diskusijoje nuvilnijo noras atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Tačiau ar turistai šioje srityje yra vienintelė panacėja?
Trūksta vietos?
Nors kruizinių laivų reisų skaičius mažėja, tačiau Klaipėdoje jiems švartuoti kartais pritrūksta vietos. Šiemet teko keturis priglausti prie krantinių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamoje teritorijoje. Sakoma, jog dėl to kruizinis laineris „Empress“ vietoj 18 kartų šiemet atvyko tik 9. Beje, kruizinių laivų krantine tenka dalintis su kariškiais, nes į ją investuotos ir Krašto apsaugos ministerijos lėšos. Iš laivų, stovėjusių prie KLASCO krantinių, nusiskundimų nesulaukta, tačiau tenka pripažinti, kad pati aplinka krovos kompanijoje nėra svetinga ir tikrai ne pati geriausia vieta.
KKKT direktorius Benediktas Petrauskas informavo, jog 2011 metų pavasarį Klaipėdos uoste atsiras dar viena gerai įrengta krantinė, prie kurios vienu metu bus galima priimti du kruizinius laivus. Apie kruizinių laivų priėmimą galvoja ir UAB „Memelio miestas“.
Du turistų tipai
Kruizinių laivų turistai skirstomi į du tipus: į tuos, kurie renkasi ekskursijas, ir į tuos, kurie lieka laive bei patys vaikšto po Klaipėdą. Tačiau ir keliaujantys į ekskursijas būtinai trumpam sustoja senamiestyje.
Vykstantieji į ekskursijas supažindinami su Kuršių nerija, Palanga, Klaipėdos kraštu, kaimo gyvenimu, Kretinga, raketine baze Plateliuose - jiems siūlomos 7 ekskursijos. Pasak turizmo agentūrų atstovų, apie 80 proc. vokiečių turistų važiuoja į ekskursijas, o anglakalbių ir ispanų - tik 50 proc. Beje, vokiečių turistai, palyginti su amerikiečiais, skiriasi. Jie turi savo lektorius ir atplaukia į mūsų uostą jau būdami pasiruošę, t. y. jau informuoti apie mūsų kraštą.
Kaip pailginti laiką?
Manoma, jog reikia sugalvoti, kaip pailginti Klaipėdoje kruizinių laivų stovėjimo laiką. Gerai būtų organizuoti kokias nors įdomias ekskursijas. Pavyzdžiui, į Kaliningradą. Pasirodo, tai bandyta daryti, deja, iškyla vizų klausimas.
Vežti į Vilnių, į Rygą? Bet ar bus patenkintas turistas, važiavęs iki Vilniaus 3, o jame pabuvęs 1 valandą? Reikėtų jam organizuoti nakvynę Vilniuje, o laivą jis turėtų pasivyti kokiame nors kitame uoste. Gal būtų galima juos nuskraidinti iki Grūto parko? Kitas dalykas, kruizinių laivų turistus rekomenduojama be sustojimo vežti ne ilgiau kaip valandą, o į Šilutę reikia važiuoti 1,5 val.
Plikos senamiesčio gatvės
Atrodo, antrasis turistų tipas yra labiausiai nuskriaustas - itin daug ko Klaipėdoje nepamatysi. Belieka tikėti, kad piliavietės teritorija, kurioje vis dar krizinė situacija, įgis naują veidą, nes tai pirmas objektas, kurį pamato kruizinių laivų turistai.
Su jais Klaipėdoje dirbančių agentūrų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad turistai mūsų krašte nori įsigyti ypatingų, autentiškų, o ypač rankų darbo dirbinių. Beje, suvenyrų su Klaipėdos krašto simbolika gausa negalime pasigirti, intriguojančiomis legendomis - taip pat.
Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht atkreipė dėmesį į tai, kad turistams jau iki gyvo kaulo nusibodo rudos spalvos molio ir kt. dirbiniai. Pasak jos, ne perkamumas mažėja, o pačios prekės Klaipėdoje yra atgyvenusios.
Verslininkė apgailestauja, kad Klaipėdos senamiestyje nevyksta jokio gyvenimo, - klaipėdiečiams plūstelėjus uždarbiauti į užsienį, liko plikos gatvės. Jau vien dėl to jis nebus įdomus turistams.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, turistus galbūt šokiruoja tušti pastatai, bet tai objektyvūs dalykai, be to, gyventojų ir jų režimas gerokai skiriasi. Beje, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, kaip turistų traukos objekto, jo manymu, nereikėtų menkinti, nes čia jie įsigyja kur kas pigesnių suvenyrų nei specialiose parduotuvėse.
Diskusijoje kalbėta ir apie tai, kad kavinėse turistai pasigenda aptarnavimo kultūros, kad trūksta tualetų, galimybės atsiskaityti valiuta, neišspręstos automobilių statymo problemos ir t. t., ir t. t. Tačiau, pasak L. Kraniausko, turistai nėra panacėja senamiesčiui išgyti.
Kaimynai didina, mes mažiname
Klaipėdos uoste imamasi priemonių kruizinei laivybai skatinti. Pavyzdžiui, dar šiemet nuo liepos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sumažino rinkliavas kruiziniams laivams. Keturis kartus atplaukiančiam tam pačiam laivui rinkliavos mažinamos 20 proc., 9 kartus - 50 proc. Prognozuojama, jog dėl to Uosto direkcija kitais metais neteks apie 100 tūkst. Lt rinkliavų. Kruizinių linijų atstovai tuo džiaugiasi, nes kaimyniniuose uostuose, pavyzdžiui, Rygoje, Taline, šios rinkliavos didinamos.
AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) - kruizinių laivų krantinės operatorė - žada kitais metais tiekti šiems laivams daugiau vandens. Be abejo, galvojama apie tai, kad reikėtų mažinti aplinkos užterštumą ir atplaukusius laivus aprūpinti elektra. Tačiau, pasak KLR atstovo, jie to nenori daryti, nes patiems apsirūpinti elektra pigiau kainuoja.
Nedalyvauji - tavęs nėra?
R. Savickienės teigimu, dalyvavimas tarptautinėse kruizinėse parodose yra būtinas. Majamyje (JAV) kiekvieną pavasarį susirenka didžiausi pasaulyje kruizinių linijų atstovai, Hamburge (Vokietija) susitinka visos Europos kruizinio verslo lyderiai. Pasak jos, jeigu nedalyvauji parodoje, verslo partneriams kyla įtarimų, kad galbūt Klaipėdos uostas nebegali priimti kruizinių laivų. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas taip pat yra tokios nuomonės. Pasak jo, jeigu nedalyvauji, tavęs ir nėra.
Tačiau jaunesniems verslo atstovams, pavyzdžiui, UAB „Memelio miestas“ valdybos pirmininkui Mindaugui Žilinskui, atrodo, kad toks dalyvavimas parodose - tik gerai leidžiamas laikas, ir viskas. Pasak jo, kruizinės laivybos reikalai Klaipėdoje nepagerės tol, kol joje nebus kokios nors įtakingos kruizinės kompanijos atstovybės. „Memelio miesto“ administracija svarsto galimybę įkurti su ja bendrą įmonę.
R. Savickienė mano, jog naudinga apsilankyti pas kruizinių linijų atstovus ir tiesiogiai su jais kalbėtis, bet tai gana brangus dalykas, mat daugiausia stambiausių kruizinių linijų biurų yra Amerikoje. Pasak jos, tai jau pradėta daryti ir tikimasi šį darbą tęsti ir kitais metais.
Anot R. Savickienės, dalyvavimo parodose rezultatai matomi tik po 3-5 metų. M. Žilinskui atrodo, kad neverta taip ilgai laukti, jeigu galima tai padaryti per pusę metų. Jis patikino, kad kitąmet Klaipėdoje atsiras kruizinės laivybos kompanijos atstovybė.
Verslininkai už borto
E. Odebrecht mano, kad senamiesčio verslininkai tiesiog nepakviesti dalyvauti kruiziniame versle. Ją piktina tai, kad kruizinių laivų turistai vertinami labiau nei kaip visi kiti turistai.
E. Odebrecht manymu, nemažai problemų kyla dėl nesusikalbėjimo.Pavyzdžiui, verslininkai siūlo pastatyti 10-15 žvejų namelių, savivaldybininkai pradeda kalbėti apie 150. Kyla klausimas, kam reikalinga tokia gigantomanija, o rezultatas - nėra nė vieno.
Senamiesčio verslininkai pateikė dešimties priemonių planą, kaip atgaivinti senamiestį. E. Odebrecht ragina bendradarbiauti su miesto verslininkais, stengtis pritraukti ir Klaipėdos menininkus. Beje, kruizinių laivų sutikimo ceremonijų organizatoriai skundžiasi, kad folkloriniams ansambliams neapsimoka dalyvauti tokiuose renginiuose, kad jie nori, jog būtų mokama daugiau.
Į turisto kailį
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Raugalienė informavo, kad Klaipėdos universitete bus įkurtas turizmo centras. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad turizmas ir rekreacija galėtų būti stiprioji Lietuvos pusė, kad turėtų bendradarbiauti turizmo centrai visoje Lietuvoje. Jos manymu, reikėtų atlikti rinkodaros studiją. Beje, apskritis lėšų turizmui neskiria. Pasak R. Savickienės, centrai bendradarbiauja, studijų pridaryta begalės, tik nėra kam jas įgyvendinti. L. Kraniauskas teigė, jog Savivaldybė kitais metais kruiziniams laivams ir regatos sutikimui rengti skirs 200 tūkst. Lt.
M. Žilinskas įsitikinęs, kad bet kokį miestą ir bet kokią vietą galima padaryti turistų traukos centru. Tiesiog reikia sukurti miesto veidą, reikia rodyti tai, ko kiti neturi, išnaudoti vandens galimybes. Jo manymu, situaciją Klaipėdoje turėtų išanalizuoti kruizinės laivybos atstovai ir pasakyti, ko jiems reikia. Be to, kruiziniu verslu užsiimantiems žmonėms, jo manymu, reikėtų įlįsti į kruizinio laivo turisto kailį, tai yra plaukti į kruizus, ir patiems įsitikinti, ko jie nori.
Dalia BIKAUSKAITĖ
