Klaipėdos valdžios nesusikalbėjimas su mažųjų laivų savininkais grasina tuo, kad miestui gali tekti grąžinti Europos Sąjungos skirtą 25,5 milijono litų paramą Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijos projektui įgyvendinti, jei nebus įrengta vieta laiveliams švartuoti.
Lietuvos verslo paramos agentūra prie Ūkio ministerijos „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad, išnagrinėjus įgyvendinto projekto rezultatus, paaiškėjo, jog vienas iš tikslų nėra pasiektas - nėra įrengta mažųjų laivų prieplauka, kaip buvo numatyta projekto paraiškoje. Pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą reglamentuojančius teisės aktus, tokiu atveju turėtų būti fiksuojamas pažeidimas.
Šioje situacijoje galimos dvi išeitys: pažeidimas ištaisomas, arba projekto vykdytojai privalo grąžinti išmokėtas paramos lėšas.
Praėjusią savaitę vykusiame keturšaliame Lietuvos verslo paramos agentūros, Ūkio ministerijos, Klaipėdos savivaldybės ir Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ atstovų susitikime uostamiesčio valdžia įsipareigojo iki šių metų kovo 31 dienos informuoti apie sprendimą dėl tam tikros dalies krantinių skyrimo Piliavietės teritorijoje mažiesiems laivams švartuotis.
„Niekas nieko nesprendžia“
Asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas mano, kad toks minėtas susitikimas buvo sušauktas po to, kai, nelikus Pilies užutėkyje vietos asociacijos laivams, jis kreipėsi į ūkio ministrą ir eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Ūkio ministerijoje buvusi sudaryta speciali kelių asmenų komisija mažųjų laivų klausimui spręsti.
Kol kas A. Valentinas dar negavo oficialaus atsakymo iš Lietuvos verslo paramos agentūros. Anot jo, ketvirtadienį joje buvo patvirtinta, kad minėtas projektas vykdomas nesilaikant iš anksto numatytų sąlygų. Jo manymu, jeigu iki kovo 31 d. mažųjų laivų vietos klausimas nebus išspręstas, savivaldybė turėsianti grąžinti ES paramą.
Argumentavus, kad mažųjų laivų klausimą bandoma spręsti, A. Valentinas atsakė: „Jie neišsprendė ir nesprendžia mūsų klausimo. Turi būti konkrečiai pasakyta, kur ir kaip mes stovėsime. Mums turi būti duota 100 metrų krantinės šiaurinėje Piliavietės užutėkio pusėje. Niekas nieko nesprendžia. Tik vysta visokios diskusijos tam, kad būtų atitrauktas dėmesys ir kad mes nusiramintume kuriam laikui.“
Koncesijos burtai
Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, situaciją dėl mažųjų laivų apsunkina tai, kad vis dar nėra Danės krantinių operatoriaus, su kuriuo būtų galima konkrečiai vesti derybas. Konkursas dėl krantines valdysiančio koncesininko parinkimo jau paskelbtas, tačiau procedūros dar užtruks kelis mėnesius.
Viena iš numatomų sąlygų būsimam koncesininkui - suteikti 300 metrų krantinių keleivių plukdymo paslaugas teikiantiems laivams švartuoti. Koncesininkas privalės investuoti 4 mln. litų ir atlikti tam tikrus darbus. Jis turi užtikrinti laivų saugojimą ant kranto ir vandenyje, pakėlimą ir nuleidimą į vandenį, įrengti žuvų turgų, kuro kolonėlę ir t. t.
Nuo pat pradžių valdžios oponentai kaltino ją, esą koncesijos sąlygos yra sudarytos tik vienintelei pretendentei, t.y. AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR). Esą į sąlygas įrašyti reikalavimai, kuriems įgyvendinti KLR jau gavo ES paramą.
Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad KLR iš tiesų pateikė projektą, kurio vertė - 3,75 mln. Lt, ir jam skirtas finansavimas - 1,2 mln. litų. Bendrovė numato įsigyti laivų aptarnavimo įrangą. Projekto pradžia - 2009-ųjų sausis, pabaiga - 2010-ųjų rugpjūtis.
Projekto aprašyme teigiama, kad įdiegusi planuojamą įsigyti įrangą, bendrovė KLR planuoja teikti jachtų iškėlimo ir nuleidimo į vandenį, transportavimo į sandėliavimo vietas; jachtų remonto, jachtų švartavimo ir laikymo, jachtų ir katerių laikymo patalpoje, aprūpinimo tualetu, dušu, elektra, vandeniu, orų prognoze, muitinės ir pasienio formalumų atlikimo, skalbimo paslaugas.
Projekto aprašymo dalyje apie fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius nurodoma, jog numatoma įsigyti ir įdiegti laivų aptarnavimo įrangą, jūrų transporterį, autokrautuvą, bangolaužį, bujus, pontonines krantines, pirso traversą.
„KLR yra gavęs tai, kas surašyta reikalavimuose koncesininkui. Meras šaiposi iš mūsų juodnugarių“, - piktinosi A. Valentinas.
Kita vertus, savivaldybės noras, kad rekonstruotos krantinės būtų tinkamai prižiūrimos, t. y. kad operatorius turėtų patirties ir lėšų, visiškai suprantamas. Juolab kad kitas operatorius, laimėjęs konkursą, turėtų daug problemų, kurias reikėtų spręsti su KLR, turinčiu nuosavybę prie šių krantinių. Gal ir teisingiau būtų buvę tartis su KLR ir neerzinti žmonių su konkurso skelbimu, tačiau savivaldybė privalo laikytis nustatytos tvarkos.
Pinigų negrąžins
Suprantama, ES paramos savivaldybė nesiruošia grąžinti ir nurodytas pažeidimas bus pataisytas. Tam greičiausiai reikės patraukti Pilies užutėkyje jau sustatytus pontonus jachtoms, prie kurių asociacijos „Pajūrio laivai“ švartuotis negali, nes jie yra per dideli.
Tačiau, R. Taraškevičiaus teigimu, tai gali būti tik laikinas problemos sprendimo būdas - esą dabar asociacija turi apie 30 laivų, o galbūt po metų kitų tokių laivų bus 60, tad jau dabar būtina pagalvoti apie vietą jiems. Meras įsitikinęs, kad tai ne vien tik Klaipėdos savivaldybės, bet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir Susisiekimo ministerijos, ir Žemės ūkio ministerijos, mat tarp asociacijos laivų yra ir užsiimančių priekrantės žvejyba, bendras reikalas.
Praėjusį penktadienį meras buvo susitikęs su Susisiekimo ministerijos atstovais ir ministru. Jie patikino, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatoje pinigai pirsui Šiaurės rage, prie kurios bus iškelti AB „Smiltynės perkėla“ keltai, statyti jau numatyti ir jis šiemet bus statomas. R. Taraškevičius įsitikinęs, kad kai tik kelto nebeliks Danės upėje, keleivius keliantys laiveliai norės stovėti prie krantinių Danės upėje. Vienintelė problema - jiems reikia saugiai prisiglausti žiemos ir rudens laikotarpiu, nes Danės upėje juos daužo bangos.
Meras tikina nesąs mažųjų laivelių verslo priešas, priešingai - jis bandąs jiems padėti. Vienintelis jo interesas - kad miestas baigtų įgyvendinti šį gražų projektą. Jo nuomone, šiemet gegužę mažieji laiveliai jau galės pradėti dirbti ir kelti žmones į Smiltynę.
Dalia Bikauskaitė
