Vakar suinteresuotų institucijų atstovai vėl tarėsi, ką daryti su užterštu gruntu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Žinia, lapkričio 12 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas davė leidimą iš AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) doko duobės įvežti dalį užteršto grunto - 36 tūkst. kub. m - ir palaidoti jį Baltijos jūroje. Gruodžio 19 d. leidimas buvo sustabdytas ir atlikti papildomi tyrimai. Gruodžio 24 d. visiškai leidimas panaikintas. Specialistams iškilo klausimas, kodėl vienų tarnybų paimtų mėginių tyrimai rodo, kad tą gruntą galima vežti į jūrą, o kitų - ne.
Pirmus mėginius paėmė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai, jų tyrimas atliktas akredituotoje Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento tyrimų laboratorijoje. Antrus mėginius paėmė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, tie tyrimai atlikti Jūrų tyrimo centro laboratorijoje. Abi laboratorijos yra atestuotos. Minėto instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas pasiūlė dar kartą paimti 4 mėginius ir juos ištiri abiejose laboratorijose.
Kita problema - Aplinkos ministro įsakymu lapkričio 26 d. pakeistas pats Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas (LAND), kuriuo remiantis, nurodoma, kas turi būti daroma su užterštomis atliekomis. Visų pirma uostininkus piktina tai, kad dumblas yra priskiriamas gamybos atliekoms - juk jie jo negamina.
Pasak S. Gulbinsko, pakeistame normatyviniame dokumente atsiradus alavo junginių normatyvui, kurio anksčiau nebuvo, iš Klaipėdos uosto teoriškai negalima išvežti nė vieno kubinio metro grunto į jūrą. Mat Lietuva nusistatė griežčiausius reikalavimus leistinai alavo junginių normai viename grunto kilograme - iki 1 mikrogramo. Kitose šalyse tas normatyvas yra kur kas didesnis - iki 1000 ir daugiau.
Pasak S. Gulbinsko, jeigu būtų atliekami tyrimai, alavo junginių normos būtų viršijamos net smėlyje ties uosto vartais. Instituto atstovo teigimu, to junginio yra daug kur, ir visur jis viršytų leistiną koncentraciją. O vežant visą uosto gruntą - apie 500 tūkst. kubinių metrų - į krante įrengtą aikštelę, valstybei tam per metus reikėtų išleisti apie 100 mln. Lt. Žinia, gruntą, kurio užterštumas neviršija iki šiol nustatytų normų, laidoti jūroje yra kelis kartus pigiau nei jį utilizuoti krante.
Trečia problema - verkiant reikia vietos sausumoje tam gruntui, kurio negalima išvežti į jūrą, sandėliuoti ir utilizuoti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutinka užterštą gruntą vežti į aikštelę prie Dumpių sąvartyno ir mokėti už jo valymo paslaugą, tačiau tokia aikštelė, jos atstovų manymu, turėtų būti įrengta valstybės lėšomis, galbūt naudojant Europos Sąjungos lėšas. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, tai bendri gamtosaugos klausimai, ir vienam uostui tai per didelė našta. Manoma, jog tokia aikštelė prie Dumpių sąvartyno kainuotų apie 10 mln. Lt.
Naujasis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas pažadėjo prie vieno stalo susodinti Aplinkos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos atstovus, kad jie pabandytų išspręsti tokios aikštelės finansavimo problemą.
Dalia Bikauskaitė
