baltijos šalys

Baltijos šalyse budintiems NATO naikintuvams praėjusią savaitę vieną kartą teko palydėti rusų lėktuvą. Rugpjūčio 1 dieną oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį skridusį Rusijos transporto orlaivį An-26, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos eksportas sausio – gegužės mėnesiais pranoko bendrą Latvijos ir Estijos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius vertinimas 8,882 mlrd. eurų, Latvijos - 4,010 mlrd. eurų, Estijos - 4,846 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 9,774 mlrd., 4,781 mlrd. eurų ir 5,587 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys lieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 62 proc.

Olimpinės žaidynės – taikios konkurencijos, vienybės ugdymo ir draugystės stiprinimo šventė. Tiesa, kartais šios tradicijos drastiškai nepaisoma. Akivaizdi jos pažeidėja XXI amžiuje Rusija: per 2008 metų vasaros olimpiadą Pekine įvyko Rusijos-Gruzijos konflliktas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, o iškart po Sočio žiemos žaidynių nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Žinoma, laikas, kai visas pasaulis grožisi sportininkų pasirodymais, yra idealus bet kokios karinės strategijos įgyvendinimui.

Rugpjūčio 1-5 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vykstančios tarptautinės pratybos „Baltic Bikini 2016“ artėja prie pabaigos. Pasak pratybų organizatorių, pratybų metu tikrinamos ir vykdomos įvairios procedūros orlaivio avarijos atveju, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų skraidantis personalas puikiai įveikia nardinimo ir išsigelbėjimo iš vandens užduotis.

 Baltijos šalių gyventojai labiausiai mėgsta fermentinius sūrius, pirmenybę teikia karvės pieno gaminiams. Renkantis sūrį, didžiausią įtaką turi jo skonio savybės ir kaina. Tai parodė trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 4 000 respondentų.  Apklausos rezultatai parodė, kad sūrio vartojimo įpročiai Baltijos šalyse – panašūs. Gyventojai mėgsta fermentinį, taip pat ir kietuosius sūrius. Daugiau kaip pusė latvių (54 proc.) ir 47 proc.

Bendrovės „The Coca-Cola Company” ryšių su visuomene veiklai pradėjo vadovauti rinkodaros ir komunikacijos specialistė iš Estijos Nelė Normak. Ji bus atsakinga už bendrovės įvaizdį, rinkodaros ir prekės ženklo komunikaciją, ryšius su institucijomis, visuomene ir žiniasklaida Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. „Coca-Cola” sistemoje N. Normak dirba pastaruosius ketverius metus.

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika gali neprisidėti prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija.

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų.

Baltijos šalių sostinėse birželio mėnesį, palyginti su geguže, butų kainos sparčiausiai augo Rygoje, o per metus didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Rygoje vidutinė butų kaina per mėnesį padidėjo 1,9 proc. iki 1102 eurų už kvadratinį metrą, Vilniuje - 0,8 proc. iki 1376 eurų už kvadratinį metrą. Per metus butų kainos Rygoje padidėjo 5 proc., Vilniuje - 6 procentais.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Sprendimu dislokuoti tarptautinius batalionus Baltijos šalyse Aljansas parodė, kad kiekviena šalis pasiryžusi jas ginti, sako politologas Linas Kojala. „Tam pasiryžo visas Aljansas, tai nebėra tik amerikiečių sprendimai ar Rytų valstybių prašymai.

JAV ginkluotosioms pajėgoms Europoje vadovaujantis generolas sako, kad, esant dabartinei padėčiai, Rusijos kariai galėtų užimti šiaurės rytines Baltijos šalis anksčiau negu NATO spėtų reaguoti. Per karines pratybas Lenkijoje, pabrėždamas mobilumą, generolas leitenantas Benas Hodges'as Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ trečiadienį sakė, kad Lietuva, Latvija ir Estija gali būti užimtos greitai.

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

NATO gynybos ministrai antradienį sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją, paskelbė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.  „NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,5 proc., Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 procento. Mėnesio infliacija gegužę Lietuvoje buvo nulinė, Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 procento.

Latvija užima 32 vietą tarp taikingiausių pasaulio šalių, aplenkdama Estiją ir Lietuvą, rodo 2016 metų pasaulinis taikingumo reitingas „Global Peace Index“, kurį sudarė Ekonomikos ir taikos institutas (Institute for Economics & Peace). Tarp 163 tyrime dalyvavusių šalių Estija užėmė 36, o Lietuva – 37 vietą. Pernai Latvija buvo 33-čia, Estija – 39-ta, o Lietuva – 35-ta.

Baltijos regiono šalių oro erdvėje prasideda dvi dienas truksiančios antrosios šiemet NATO šalių ir partnerių pratybos „Ramstein Alloy“ („Ramšteino lydinys“). Jomis stiprinamas Baltijos regiono karinių oro pajėgų bendradarbiavimas ir sąveika. NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančios Portugalija bei Jungtinė Karalystė, taip pat Vokietija ir Aljanso partnerė Suomija skirs naikintuvus skrydžių operacijoms bei pratybų scenarijuje numatytiems greitojo reagavimo veiksmams.

Šį sekmadienį lietuvių „Coffee Racers“ organizuojamame ENEOS Baltijos plento žiedo motociklų čempionato Estijoje pirmajame etape laukia dar nematyta intriga – su greičiausiais mūsų regiono lenktynininkais varžysis motociklininkė Avalon Biddle iš Naujosios Zelandijos. 23 metų sportininkė pernai laimėjo Europos moterų jaunių taurės varžybas.

2017 metais čekai planuoja atsiųsti kuopą karių į Baltijos šalis. Tai patvirtino penktadienį Vilniuje viešėjęs Čekijos gynybos ministras Martinas Stropnickis, pranešė Krašto apsaugos ministerija. M.Stropnickis vizito metu susitiko su Lietuvos ministru Juozu Oleku. „Čekijos parama Lietuvai yra labai svarbi, ji parodo Čekijos solidarumą ir pasirengimą stovėti kartu sprendžiant mūsų regiono saugumo grėsmes“, - pranešime cituojamas J.Olekas.

Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...

Penktadienį prasideda Baltijos šalyse JAV Sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“ („Saber Strike 2016“). Pratybos skirtos didinti šalių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas, pranešė Lietuvos kariuomenė. Šeštą kartą rengiamuose šios serijos mokymuose iš viso dalyvaus apie 10 tūkst.

Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų. Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 Teisėsaugininkai tiria sukčiavimo schemą bendrovėje „Kauno grūdai“, kurios darbuotojai įtariami padėję išvengti 389 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Įtariama, kad nusikaltimo organizatoriai „Kauno grūdams“ tiekė cukrų iš Lenkijos.  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) neskelbia bendrovės pavadinimo, tačiau BNS žiniomis, tai yra „Kauno grūdai“. „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys BNS sakė nieko nekomentuosiantis.

Lietuvai itin nemaloni žinia. NATO generolas pareiškė, kad jei prasidėtų karas su Rusija, aljanso itin greito reagavimo pajėgos negalėtų būti dislokuojamos Rytų Europoje dėl savo pažeidžiamumo. Tai reikštų, kad jos nepajėgs gintis Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tvirtina, kad šio pajėgos vis tik galėtų veikti dėl visos NATO ir mūsų regiono paramos.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Ketvirtadienį NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai kilo identifikuoti ir palydėti į Karaliaučiaus sritį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius orlaivius.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Vadinamasis Višegrado ketvertas, kurį sudaro Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, sutarė nuo kitų metų siųsti rotacines pajėgas į Baltijos šalis, siekiant atgrasyti Rusiją. Apie šį įsipareigojimą paskelbta artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur Lietuva, Latvija ir Estija siekia užsitikrinti, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną - iki tūkstančio karių.

Vakarų šalys ruošiasi dislokuoti keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, NATO negailint pastangų sustiprinti savo rytinį sparną, kai Rusija didina savo karinį aktyvumą, penktadienį pranešė pareigūnai. Jungtinės Valstijos tikriausiai skirs du batalionus, dar po batalioną tikriausiai skirs Vokietija ir Didžioji Britanija, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas Amerikos ir Europos pareigūnus.

Jeigu Suomija įstotų į NATO, aljansas konflikto atveju norėtų jos dalyvavimo kolektyvinėje gynyboje ir ne tik Baltijos regione, pažymima penktadienį Helsinkyje paskelbtame raporte apie potencialias Suomijos stojimo į NATO pasekmes. Baltijos šalys pačios nesugebėtų apsiginti. Jų gynybos pajėgumų stiprinimas dabartiniu įtampos laikotarpiu yra rimtas iššūkis aljansui, – ši tema bus svarstoma NATO šalių viršūnių susitikime vasarą Varšuvoje.

Balandžio 19-20 dienomis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalyvavo Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime Tapa, Estijoje, kuriame vadai aptarė aktualius Baltijos regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimus. Gen. ltn.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Buvusi Latvijos premjerė Laimdota Straujuma yra įsitikinusi, kad rusakalbių mažuma Latvijoje nesiekia prisijungti prie Rusijos, rašoma „Tagesanzeiger“. „Latvijos regionuose, kur dauguma yra rusų tautybės gyventojai, vargu ar kas nors pasisako už prisijungimą prie Rusijos, juk pragyvenimo lygis ten daug žemesnis“, – pareiškė buvusi premjerė.

Gegužės mėnesį Baltijos šalių oro policijos misijos vykdymą perims Portugalijos ir Didžiosios Britanijos kontingentai. Portugalijos naikintuvai „F-16“ bus dislokuoti Aviacijos bazėje Šiauliuose, o Britanijos kontingentas su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ įsikurs Emario bazėje Estijoje. Šie kontingentai pakeis nuo sausio Baltijos šalyse budėjusius Ispanijos ir Belgijos naikintuvus.

Silpnos ir išstumtos iš tarptautinės politikos arenos Rusijos įvaizdis yra neteisingas, rašo Eugene'as Rumeris ft.com. Maskva yra pasirengusi pakeisti pasaulio tvarką – pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as. Visa Jungtinių Valstijų karinė sistema Rusiją pripažįsta didžiausia grėsme JAV. Dėl to Pentagonas didina savo karių, ginklų ir artilerijos skaičių Rytų Europoje ir nori už tai sumokėti 3,4 milijardo dolerių.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

 Baltijos šalyse trūksta pajėgumų užtikrinti oro gynybą, sako NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Spragos čia yra tokios pačios, kokias mes matome visame Aljanse, jos nėra būdingos tik Lietuvai. Mes turime pakankamai gerus ir stiprius orlaivių pajėgumus, tačiau visame Aljanse mums trūksta antžeminių oro gynybos sistemų“, - interviu BNS sakė antradienį Vilniuje viešėjęs P.M.Breedlove'as.

NATO turi būti pasiruošęs Baltijos šalių oro gynybai, teigia Lietuvoje viešintis NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Baltijos šalių oro policija yra taikos meto misija, bet aš manau, kad Aljansas turi būti pasiruošęs oro gynybos misijai“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku žurnalistams sakė P. Breedlove'as.

NATO turi sukurti mechanizmą, kaip Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju vykdytų oro gynybą, sako Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai.

Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete JAV ekonomistas dr. Robertas Lawsonas pristatė kartu su kolegomis daryto tyrimo „Ekonominė laisvė pasaulyje“ rezultatus bei kalbėjo apie ekonominės laisvės būklę Baltijos šalyse. Pasiklausyti dr. R. Lousono pristatymo ir diskusijos su kviestiniais ekspertais susirinko Klaipėdos verslo bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai, daug studentų iš Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Pirmą kartą tyrimas „Ekonominė laisvė pasaulyje“ buvo atliktas 1996 metais.

Kariniai specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos svarsto bendros Baltijos šalių vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų, sako Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė. „Gavome užduotį iš mūsų ministrų ir šiuo metu dirbame tiriant ir ieškant techninių bei operacinių sprendimų Baltijos šalims“, – antradienį interviu BNS sakė Lietuvoje viešintis R.Graubė.

Lenkija pavasarį planuoja atsiųsti kuopą karių į Baltijos šalis. „Lenkija planuoja atsiųsti kuopą į Baltijos šalis. Dėl techninių detalių vyksta konsultacijos“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Apie tai antradienį patvirtino ir Lenkijos gynybos ministras Antonis Antonis Macierewiczius, susitikęs su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu, pranešė Latvijos gynybos ministerija.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

Amerikiečių strateginio karybos centro RAND simuliacija apie potencialų Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes vėl sukėlė kalbas apie „naująjį Šaltajį karą“. Simuliacija atskleidė, kad NATO būtų labai sudėtinga apsaugoti Baltijos šalis nuo Rusijos okupacijos, jei būtų pasitikima tomis konvencinėmis pajėgomis, kuriomis galima pasinaudoti iš karto. Tokie „kariniai žaidimai“ labai gerai parodo taktines ir praktines turimų resursų panaudojimo galimybes, kurios padeda iš naujo įvertinti situaciją.

Įtakingas amerikiečių strateginis karybos centras – RAND korporacija – neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodoma, jog Rusija gali užimti NATO nares Estiją, Latviją ir Lietuvą vos per 60 valandų. Tačiau simuliacijose, leidusiose padaryti tokias išvadas, nebuvo kalbama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Jei tarp Rusijos ir NATO kiltų karas, branduoliniai ginklai, be jokios abejonės, būtų labai didelė grėsmė. Ypatingai tuo atveju, jei Maskvai sektųsi prastai, rašo nationalinterest.org.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ antradienį pateikė Europos Komisijai (EK) bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto papildomo finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų. „Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir Europos Komisija.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuotas nežymus elektros energijos kainų augimas. Antrąją vasario savaitę, palyginti su pirmąja, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 32,10 EUR/MWh. Per savaitę elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko 20 proc. iki 53 GWh. Tačiau šį sumažėjimą kompensavo iki 117 GWh išaugusios gamybos apimtys Latvijoje.

„Financial Times“ grupės padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestų“ reitingą. Pagal miestų ekonominį vystymąsi ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms sudarytame reitinge vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Sudarant reitingą buvo atsižvelgiama į penkis veiksnius: ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą bei gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Šeši prieglobsčio prašytojai į Rygą atskraidinti penktadienį pareiškė norėję atvykti į Latviją ir joje likti – integruotis į šios šalies gyvenimą, išmokti latvių kalbą, pranešė naujienų portalas lsm.lv. Per spaudos konferenciją šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorė Ilzė Petersonė-Guodmanė nurodė, kad visi atvykusieji turi profesinį išsilavinimą – vienas vyras yra siuvėjas dizaineris, kitas – viešbučių verslo specialistas. Viena moteris yra plaukų stilistė, o kita – slaugė.